Planetų judėjimas
5 (100%) 1 vote

Planetų judėjimas

Sukimasis apie ašį. Daugelis reiškinių įtikinamai rodo, kad Žemė sukasi apie savo ašį. Reikšmingiausias jų – Fuko švytuoklės svyravimo plokštumos sukimasis, pirmą kartą pademonstruotas 1851 m. Paryžiuje. Jeigu be sunkio jėgos svyruoklės neveikia jokia kita jėga, tai jos svyravimo plokštuma erdvėje turi nesikeisti. Pakabinę svyruoklę, pavyzdžiui Šiaurės ašigalyje, pastebėtume, jog per valandą jos svyravimo plokštuma pasisuka iš rytų į vakarus laikrodžių rodyklių kryptimi 15 laipsnių. Iš tikrųjų sukasi ne svyravimo plokštuma, o Žemė po svyruokle. Pietų ašigalyje regimoji svyravimo plokštuma suktųsi prieš laikrodžio rodyklių kryptį.

Jei Fuko svyruoklę pakabintume kur nors Lietuvoje ir paleistume svyruoti išilgai dienovidinio, tai svyravimo plokštuma suktųsi valandiniu greičiu ω=15 laipsnių (čia ω – vietos geografinė plokštuma).

Kadangi Žemė yra elipsoido formos, o jos ašis nestatmena ekliptikos ir Mėnulio regimojo skriejimo plokštumoms, tai Žemės ašies kryptis erdvėje periodiškai kinta. Žinome, kad Žemės ašis su ekliptikos plokštuma sudaro 66°33´ kampą (tas kampas šiuo metu didėja 0″,47 per metus), dėl to ji slenka paviršiumi kūgio, kurio ašis statmena ekliptikai. Šios Žemės ašies precesijos periodas lygus beveik 26000 metų. Taigi kasmet ašies kryptis pasikeičia 50″,26 (tai bendrosios metinės precesijos konstanta). Dabar dangaus šiaurinį ašigalį skiria nuo Šiaurės Žvaigždės – Mažųjų Grįžulo ratų α – mažiau kaip 1 laipsnio kampas. Po 8000 metų Šiaurinė žvaigždė bus Kefėjo α.

Mėnulio skriejimo aplink Žemę orbitos plokštuma nesutampa su ekliptika ir sudaro su ja 5°9´ kampą. Dėl to Žemės ašis slenka kūgio paviršiumi šiek tiek svyruodama. Tai ašies nutacija.

Pastebėta, kad viename dienovidinyje bet priešingose Žemės pusėse esančių vietovių geografinės platumos periodiškai keičiasi priešinga kryptimi kampu, lygiu iki 0″, 3. Tai reiškia, kad Žemės ašigaliai nėra pastovūs taškai. Skiriami du ašigalio slinkimo periodai: 14 ir 12 mėnesių. Pirmasis periodas – natūralus Žemės svyravimų periodas, kurio ilgis priklauso nuo Žemės vidinės sandaros. Antrasis periodas siejasi su metiniais oro bei vandens masių poslinkiais šiaurės – pietų kryptimi. Be to, Šiaurės ašigalis slenka Šiaurės Amerikos kryptimi apie 11 cm per metus.

Pagal labai tiksliai einančių kvarcinių bei kvantinių laikrodžių parodymus buvo nustatyta, kad Žemė sukasi apie savo ašį netolygiai. Kadangi Mėnulis skrieja aplink Žemę daug mažesniu kampiniu greičiu už jos sukimąsi apie ašį., tai jis sukeldamas slenkančius potvynius stabdo Žemę. Dėl to jos para per šimtmetį pailgėja apie 0,0024 s. Be to Žemės apsisukimo periodas kartais suoliškai pakinta iki 0,004 s. Pagaliau dėl sezoninių vandens bei oro masių posinkių paros ilgis gali keistis iki 0,001 s. Dėl visų šių priežasčių paros ilgis, kaip laiko vienetas nebetinka labai tiksliems matavimams. Todėl 1956 metais Tarptautini matų biuras įvedė pastovų efemeridinį laiko matavimą ir naujai apibrėžė pagrindinį laiko matavimo vienetą – sekundę. Sekundė yra 1/31 556 925, 9747 atogrąžinių 1900 metų dalis.

Astronominiuose metraščiuose naudojamas efemeridinis laikas. Norint gauti pasaulinį netolyginį laiką, reikia žinoti skirtumą tarp efemeridinio ir pasaulinio laiko. 1970 m tas skirtumas buvo lygus 38 sekundėms. Nusakyti iš anksto tą skirtumą bet kuriems vėlesniems metams negalima, nes nėra žinomi visi būsimi Žemės sukimosi apie ašį pakitimai. Tas skirtumas randamas pagal Mėnulio ir kitų šviesulių stebėjimus per praėjusius metus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 573 žodžiai iš 1108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.