Plantonas
5 (100%) 1 vote

Plantonas

Plantonas

Plantonas ( 428/427 – 348/347 pr. Kr. ) Atėnų filosofas ir matematikas, vienas iš giliausių ir įtakingiausių vakarų pasaulio mintytojų. Gimė iš kilmingos šeimos ( tėvas Aristonas kildinosi per karalių Kodrą iš Poseidono, motina Periktionė – iš Solono ); kuri plačiai reiškėsi Atėnų politiniame gyvenime.

Platonas jaunystėje rašė lyrika bei dramas ir galvojo, pagal šeimos tradiciją, mestis į politiką, tačiau įsiliepsnojusios partijų kovos ir ypač Sokrato teismas netruko atidengti politinės veiklos neskrupulingumą. Giliai sukrėsto Plantono mintys nukrypo link teorinių samprotavimų apie tokią politinę santvarką, kuri interesų pusiausvyra sujungtų su individo gerove, ir čia pamažėle subrendo įsitikinimas, kad, žmonija tik tada išsivaduos iš vargų, kai tkri išminčiai ras kelią į politinį autoritetą arba galingi politikai pamils išmintį. Persimetimui iš karjeros planų į teorines vizijas ankstyvą impulsą suteikė pats Sokratas, kurio aštri kritika atvėrė politikų teorinį nepasiruošimą ir pirmą kartą iškėlė reikalą visuomeninę veiklą pagrįsti tikru, t.y. mokslišku pažinimu. Bet ir kitos Sokrato mintys liko išeities taškas Platono filosofavimui.

Po Sokrato mirties Platonas su draugaus kuriam laikui pasitraukė į Megarą. Vėliau, būdamas apie 40 m., aplankė Italiją bei Siciliją ir, pagal nelabai patinkamą tradiciją, Egiptą. Italijoje susitiko su pitagoriečiais, kurių įtaka nuo šio laiko Platono filosofijai liko lygiai svarbi, kaip Sokrato. Sicilijoje artimai susidraugavo su didiku Dionu. Kai 367 mirė Sirakūzų valdovas Dionisijas I ir sostan įžengė jo sūnus Dionisijas II, Dionas sumanė vėl atsikviesti Platona., kad šis galėtų įgyvendinti savo teorijas, jaunąjį monarchą paversadamas išminčiumi – valdovu. Betgi Dionisijas II pasirodė esąs bloga medžiaga ir, nors Platonas 361 – 360 trečią kartą atvyko Sicilijon, bandymai baigėsi intrigomis, politine suirute ir net paties Diono mirtimi. Po to iki amžiaus galo Platonas liko Atėnuose ir atsidėjo akademijai.

Akademiją Platonas įsteigė po pirmos kelionės į Siciliją, apie 387.Tai buvo antroji (pirmąją įkūrė Sokratas) ir antikiniame pasaulyje garsiausia aukštojo mokslo institucija, išlaikiusi be pertraukos 900 metų. Pagrindines akademijos studijas sudarė politiniai mokslai, filosofija, matematika ir astronomija, bet, kaip matyti iš Aristotelio darbų, nemažas dėmesys buvo skiriamas ir biologijai bei botanikai.

Platono raštai yra išlikę visi. Iš tiesų, tradicinis rinkinys įglaudžia net keletą abejotinos kilmės dialogų. Daugumos žinovų sutarimu, tikrų dialogų yra 27.

Platonas pirmasis atidengė, kad mokslas, ieškodamas dėsnių, empyrinę jėgų sąveiką išanalizuoja į elementus ir tuo kitą bei tapsmą tartum sustabdo. Paties Platono žodžiais, mokslas domisi tik būtimi, o ne tapsmu.

Platono politinėje teorijoje irgi dominuoja įsitikinimas, kad yra visur ir visada galiojanti formulė tokiai politinei santvarkai, kuri ne tik išlaikytų pusiausvyrą, tarp paskirų piliečių interesų, bet ir sudarytų maksimalines sąlygas individų dvasinei gerovei.

Platono poveikis. Didelę įtaką Platono mokslas darė per akademiją. Daug akademijos mokinių, jų tarpe ir Aristotelis, rašė įstatymus įvairiems graikų miestams ir per juos Platono mintys perėjo į romėnų teisę.

Periklis

Periklis ( gr. Perikles tuoj po 500 – 429 pr. Kr. ) Atėnų politikas, iš motinos pusės kilęs iš senos Alkmeodinų giminės. Kilme ir būdu aristokratas, būdamas Kimono priešas, tapo radikaliu demokratu. Drauge su Efialtu 462 per liaudies susirinkimą pravedė nutarimus, susiaurinusius aristokratų galią. Periklis tapo vieninteliu demokratų vadu. Užsienio politikoje Periklis siekė įkurti Atėnų imperiją. Vykdant šią politiką jam teko kariauti su konkuruojančia Sparta ir persais. 457 jis nugalėjo Spartos sąjungininkus, atėmė iš Eginos laivyną ir privertė mokėti duoklę; iš Korinto atėmė kontroliuojantį įplaukimą į Korinto įlanką Naupakto uostą.

Periklis buvo apkaltintas ir nuteistas už valstybinių pinigų pasisavinimą ir atstatytas. Netrukus tačiau, supratusi savo klaidą, liaudis jį vėl išrinko, bet netrukus jis tapo maro auka. Tukidido žodžiais, Periklio valdomi Atėnai, iš vardo buvo demokratija, tikrumoje monarchija. Periklio valdžios pagrindą sudarė nedaug kartų jo eitos nereikšmingos sratego pareigos, bet autoritetas, įgytas ne demokratišku pataikavimu liaudžiai, o nepaprastu kalbėtojo talentu. Atėnuose sukaupto imperijos turto perteklių Periklis panaudojo nebetekusiam strateginės reikšmės Akropoliu atstatyti, paversdamas jį šventove ir pristatydamas ištisą šedevrų muziejų.Periklio valdymo metas buvo didžiausio ne tik Atėnų prekybos bei amatų, bet ir iš viso graikų literatūros, meno, filosofijos ir mokslo klestėjimo laikotarpis.

Sokratas

Sokratas ( apie 470 – 399 pr. Kr. ) graikų filosofas atėnietis, Platono mokytojas. Nors jau senovėje apie Sokratą rašyta daug, patikimų žinių yra maža. Neskaitant Sokrato karikatūros Aristofono komedijoj Debesyse, vaizdą tenka susidaryti iš jo bendralaikių Ksenofonto ir Platono. Sokrato tėvas Sofroniskas buvo skulptorius, o motina Fenaretė akušerė. Jaunystėje jis pats vertės tėvo amatu ( sakoma, kad prie įėjimo į Akropolį stovėjusi grupė jo skulptūrų
). Žmoną Ksantipę tur būt vedė vėlai, nes teismo metu jo vaikai buvo dar maži. Išskyrus tris karines išvykas, Sokratas visą amžių praleido Atėnuose. Negražios išvaizdos ( plokščianosis ) ir nesirūpinąs drabužiu bei turtu, Sokratas nepaprastai skubėjo sukrėsti tariamą žinojimą ir tuo sužadinti tolimesnio aiškinimosi norą, naujas tiesas dažniausiai iškeldamas taikliu klausinėjimu. Pirmuoju atveju Platonas jį lygina elektrinei žuviai, kuri įgeldama paralyžuoja savo auką, o antruoju – dvasinei akušerei. Sokratas aštriai kritikavo demokratus, todėl po trisdešimties tironų valdymo metų 403 pr. Kr. atgaivinta silpnutė Atėnų demokratija jame įmatė pavojingą priešą ir norėjo juo nusikratyti. Paskatinti Sokratą ironiškos laikysenos, teisėjai jį pasmerkė mirti 281 prie 220. Mirė jis draugų tarpe, pats ramiai išgerdamas skirtą nuodų taurę.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 917 žodžiai iš 1665 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.