Platonas idealios valstybes sasmprata
5 (100%) 1 vote

Platonas idealios valstybes sasmprata

Platonas ( Platon )

Graikų filosofas Platonas buvo vienas svarbiausių ir iškiliausių Antikos mąstytojų. Jis suformulavo svarbiausias Vakarų filosofijos,psichologijos,logikos ir politikos problemas bei idėjas. Jo įtaka ir dabar tebėra tokia pat stipri ir reikšminga kaip ir Antikos laikais.

Gyvenimas

Platonas gimė 427 m. pr. Kr. Atėnuose; čia ir mirė 347 m. pr. Kr. Jo tėvai buvo kilę iš garbingų atėniečių šeimų. Platono patėvis, Periklio ( nuo 461 m.. pr. Kr. Atėnų valdovo ) šalininkas,

Aktyviai dalyvavo politiniame ir kultūriniame Atėnų gyvenime.Tad atrodė, kad jaunasis Platonas neabejotinai žengs aristokratinės, politinės karjeros keliu. Tačiau Atėnų politinio gyvenimo palaidumas ir valdant Trisdešimties Trionų oligarchijai ( 404-403 m . pr . Kr .) , ir vėl atkurtai demokratijai, rodos, atbaidė jį nuo minties dalyvauti šiame gyvenime. Jį nepaprastai sukrėtė mirties nuosprendis Sokratui (399 m . pr . Kr. ) ; šis įvykis visiškai pakeitė Platono gyvenimą.

Sokratas buvo artimas Platono šeimos draugas; iš Platono raštų matyti, kad jis buvo Sokrato mokinys.

Po Sokrato mirties Platonas nusišalino nuo Atėnų gyvenimo ir paskesnius metus praleido keliaudamas. 388m . pr. Kr. jis aplankė Italiją bei Siciliją, kur užmezgė draugystę su Dionisiju Vyresniuoju, Sirakūzų valdovu.

Kitais metais jis sugrįžo į Atėnus it įkūrė Akademija – mokyklą, kurioje buvo mokoma filosofijos bei mokslų, taip pat tyrinėjama.Platonas dėstė savo Akadėmijoje. 367 m . mirus Dionisijui, Platonas buvo pakviestas grįžti į Sirakūzus ir mokyti filosofijos naująjį valdovą, Dionisiją Jaunesnįjį. Platonas sutiko; jis vylėsi, kad galbūt tame mieste ras filosofą karalių, kurį pavaizdavo savo knygoje „Valstybė“ . Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ši viešnagė – tai tik savęs apgaudinėjimas. Tiesa, Platonas dar it trečią kartą aplankė Sirakūzus , bet netrukus vėl grįžo į savo Akademija. Mirė 347m . pr. Kr.

Platono veikalai

„Dialogai“

Platono kūriniai – didžiuma jų išliko – tai veikalai, parašyti dialogo forma; juose gvildenamos filosofinės temos, jie dažnai pavadinti kurio nors filosofo vardu. Kažin ar teisinga juos visus vadinti dialogais, juk „Sokrato apologijoje“ vaizduojamas Sokratas, sakantis savo paskutiniąją kalbą teisme, o dauguma dialogų iš tikrųjų yra monologai. Beveik visuose dialoguose Sokratas yra pagrindinis veikėjas ir dėsto savo, o dažnai ir paties Platono, idėjas.

Nebeįmanoma atkurti tiksliosios chronologinės dialogų sekos, tačiau apytikriai juos galima suskirstyti į tris grupes:

1. Ankstyvieji veikalai

2. Vidurinysis kūrybos tarpsnis

3. Velyvieji veikalai

Ankstyvieji veikalai

Pirmieji dialogai datuoti 399 m . ; daugelis juos vertina kaip atsiminimus apie Sokrato gyvenimą ir mokymą. Trijuose dialoguose: „Eutifrone“ , „Sokrato apologijoje“ , „ Kritone“ vaizduojamas Sokratas prieš teismą, teismo metu ir po jo . Daugelis ankstyvųjų dialogų taip ir nepateikiamas aiškus bei galutinis atsakymas į iškeltus klausimus ir problemas . Juose matome Sokratą, turguje klausinėjantį pašnekovų : „ Kas yra X? “ Sokrato netenkina pavyzdžiai arba apytikris nupasakojimas, jis reikalauja tiksliai apibrėžti X arba įvardyti esminę jo savybę. „ Lachete “ jis klausia : „ Kas yra narsa? “ , „ Eutifrone “ – „ Kas yra šventumas? “ Galimas daiktas, kad parašyti knygą „ Valstybė “ Platoną paakino klausimas : „ Kas yra teisingumas? “ Sokrato nuomone, suvokti esminį sąvokos pobūdį arba esminę jos savybę yra visų svarbiausia, tačiau, jo paties žodžiais , jis jų nežinąs. Tad savo pašnekovą jis supainioja paties argumentais ir dažnai jį galop priverčia teigti priešingai negu pokalbio pradžioje. Suprantama, dauguma pašnekovų, juoba įžymūs sofistai, jausdavosi labai nesmagiai, kai šitaip būdavo atskleidžiamas jų nemokšiškumas ir neišmanymas.

Vidurinysis kūrybos tarpsnis

Tokrosios brandos laikotarpio dialogus Platonas parašė įkūręs Akademiją. Juose randame autoriaus mintis ir teorijas , kurias, kaip sakyta, jis buvo įdėjęs į Sokrato lūpas.Tarp šių dialogu yra ir tas, kuris, apskritai paėmus, vertinamas kaip pagrindinis Platono veikalas, – „ Valstybė “ .Dialogo pradžioje randame diskusiją apie tikrąją teisingumo prigimtį ir savitumą. Toliau Platonas vaizduoja idealią politinę bendriją, aprašo, kaip turėtų būti lavinamas bei auklėjamas tokios bendrijos vadovas. Teisingumas yra aukščiausias principas. Kiekvienas dalykas turi atlikti tą funkciją, kuri labiausiai atitinka jo esmę. Kai dėl politikos, tai šis principas yra įgyvendinamas visuomenėje, kurios piliečiai vykdo tuos uždavinius, kuriuos jie geriausiai geba atlikti. Šis principas gyvas kiekvieno žmogaus sieloje. Kiekviena sielos dalis stengiasi vykdyti jai skirtą ir pritaikytą funkciją. Sielos bei valstybės tvarką prižiūri protas. Teisingumas yra idealiai suderintas su saikingumo, darnos ir savitvardos orybėmis ( tai reiškia, kad visos dalys sutaria dėl to, ką kuri privalo daryti ). Todėl protas yra ne tironija, o individo ir visuomenės laimingo sambūvio taisyklė.

Šiame veikale Platonas pateikia ir savąją idėjų teoriją. Pasak jo, žodžiai ir sąvokos yra susiję ne su konkrečiu daiktu, – jis kinta ir yra trumpaamžis,
– o su amžina ir nekintančia idėja, kuri yra to daikto pagrindas. Konkrėtūs daiktai yra tik netobuli atvaizdai idėjų, kurios egzistuoja amžinajame kosmose. Ten siela jas regėjo prieš gimimą ( šio regėjimo prisiminimą Platonas vadina anamneze ), o vėliau atpažįsta, matydama konkretų daiktą. Pateiksime pavyzdį: niekas nedrįstų tvirtinti, kad visos gėlės vienodos, tačiau visoms gėlėms būdinga tai, dėl ko jos atpažįstamos kaip gėlės. Taip yra todėl, kad kiekvienos gėlės pagrindas idėja.

„ Faidone“ vaizduojamos paskutinės Sokrato gyvenimo valandos. Platonas piešia filosofo egzistenciją kaip kūno ir sielos atskyrimą – toks buvimas parengia filosofą mirčiai. Energija trykštančiame dialoge „ Puota “ Sokratą vaizduoja meilę kaip jėgą, traukiančią į grožį ir gėrį.

Velyvieji veikalai

Šiuos dialogus Platonas parašė grįžęs iš Sirakūzų. Juose Sokratas nebėra pagrindinis veikėjas. Dialogų „Sofistas“ ir „Politikas“ pagrindinis veikėjas yra neįvardytas svečias iš Elėjos. Tas „Elėjietis“ mėgina apibrėžti, kas yra sofistas, ir taip tampa materialistų ir idealistų ginčo teisėju. „ Parmenide “ sakoma, kad idėjos negali būti sudarytos iš tokių pat elementų kaip daiktai, kuriuos jos nusako. „ Timajas“ – tai pusiau mitologinis kosmoso atsiradimo ir prigimties vaizdavimas. Dialoge „Filebas“ svarstoma, kokią vietą gerame gyvenime užima džiaugsmas. „Įstatymuose“ , paskutiniame ir didžiausiame Platono veikale, pateikiamas idealaus miesto santvarkos modelis.

Renesansas vėl atgaivino Platono mintis ir jas paskleidė visame Vakarų pasaulyje. Anglijoje septynioliktame amžiuje būrelis teologų, vadinamųjų Kembridžo platonikų, orentavosi i Platoną kaip į iškilų pavyzdį o 19 ir 20 amžiuje Platono įtaka aiškiai matyti romantizmo judėjime.

Platono tradicija

Visais amžiais Platonas darė didelę įtaką įvairiems filosofams. Didieji helenizmo filosofai bei Platonas vadino save platonikais. Uždarius Akademija, neoplatonizmas pražydo islamo pasaulyje ir Bizantijoje. Viduramžiais ryškius pėdsakus įspaudė lotyniškasis neoplatonizmas.

Platono valstybės ir filosofijos bruožai

Platonas išplėtojęs idealistinio mąstymo pradmenys ryškiau atsiskleidusius sofistų ir Sokrato filosofijoje sukūrė savo filosofiją – objektyvųjį idealizmą . Nuo tada filosofijoje ir atsirado vadinamosios Demokrito ir Platono linijos.

Platonas ieškojo tiesos, gėrio, grožio ir kitų idealų, kurie glaudžiai susiję. Jie analizuojami pačiais įvairiausiais aspektais. Siekdamas tuos idealus pagrįsti teoriškai, Platonas ieškojo visuotinių stabilių pagrindų, kurie padėtų paaiškinti pasaulį, žmogų, pažinimą, gyvenimą. Bet Platono tarsi nedomino tai, ką jis matė, Mąstymo ir fantazijos galiomis jis kūrė abstrakčius idealus, o juos įgyvendinti patikėjo valstybei. Todėl visa Platono filosofija glaudžiai susijusi su valstybės teorija. Galima manyti, kad sudėtingus teorinius ieškojimus jis buvo pajungęs vienam tikslui – valstybės problemų sprendimui.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1251 žodžiai iš 3921 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.