Platonas puota arba apie meilę
5 (100%) 1 vote

Platonas puota arba apie meilę

TURINYS

Įžanga…………………………………………………………………………………………….1

Faidro kalba…………………………………………………………………………………….1

Pausanijaus kalba………………………………………………………………………….1-2

Eriksimacho kalba……………………………………………………………………………3

Aristofano kalba……………………………………………………………………………3-4

Sokrato kalba………………………………………………………………………………..4-6

Išvados…………………………………………………………………………………………..6

Platonas „Puota, arba apie meilę“

Į puotą pas tragiką Agatoną susirinko Atėnų intelektualai. Puotoje nusprendžiama, kad iš visų dievų labiausiai „nuskriaustas“ yra meilės dievas Erotas, todėl nusprendžiama, kad kiekvienas puotos dalyvis iš eilės aukštins meilę ir jos dievą Erotą. Kiekvieno puotos dalyvo nuomonė yra skirtinga, nes kiekvienas žmogus savaip supranta meilę.

Pirmasis liaupsinti Erotą pradėjo Faidras. Jis savo liaupsias pradėjo šitaip:“Erotas esąs didis dievas, dievus ir žmones žavįs daugeliu dalykų, iš kurių ne pats menkiausias jo kilmė“.(Platonas „Puota, arba apie meilę“ ,Aidai, 2000, p. 14.).“Juk būti vienu seniausių dievų – garbinga, – kalbėjo jis. – Štai įrodymas:Eroto gimdytojų nėra, jų niekas nemini, nei joks poetas, nei šeip koks žmogus.“ (Platonas „Puota arba apie meilę“, Aidai, 2000,p. 14-15).Pasak Hesiodo, pirmas gimęs Chaosas, o paskui žemė ir Erotas. Hesiodui pritaria Akusilajas, sakydamas, jog po chaoso gimė – Žemė ir Erotas. O Parmeidinas apie kilmę sako: Pirmąjį iš dievų sumanė Erotą.

Taigi daugelis sutartinai laiko Erotą vienu seniausių dievų. O Faidro teigimu jis turėtų būti – didžiausių gėrybių priežastis, jis teigia, jog negalėtų sugalvoti didesnės gėrybės, nei nuo pat jaunystės turėti gerą įsimylėjėlį, o įsimylėjėliui – mylimąjį. „Juk nei giminystė, nei garbinga padėtis, nei turtas, nei kita kas nepajėgia gražiau už meilę sukelti tai, kas turėtų per visą gyvenimą vesti garbingai gyventi besirengiantį žmogų.“ (Platonas „Puota,arba apie meilę“Aidai, 2000, p. 15). Jis teigia, kad galvoje turi gebėjimą gėdytis gėdingų dalykų ir veržliai trokšti garbingųjų. Anot jo, be šito nei valstybė, nei atskiras žmogus neįstengia nuveikti didelių ir gražių darbų. Tai pat jis teigia, kad tik mylintieji sutinka numirti už kitą ir ne tik vyrai, bet ir moterys. Šiuos savo žodžius jis tuoj pat patvirtina Alkestidės pavyzdžiu, kuri vienintelė sutiko mirti už savo vyrą, nors jis turėjo ir tėvą, ir motiną.

Norėdamas pateisinti savo žodžius jis pateikė dar keletą pavyzdžių ir savo kalbą baigė tvirtindamas Erotą esant seniausią ir garbingiausia dievą, didžiausią šaunumo ir laimės žmonėms – gyviems ir mirusiems – teikėją.

Po Faidro kalbėjo dar keletas puotos dalyvių, bet to ką jie pasakojo niekas nepamena, gal būt todėl, kad jie nebuvo ypač svarbūs žmonės.

Toliau kalba Pausanijus. Ši s filosofas pirmiausiai nori išsiaiškinti kurį Erotą reikia liaupsinti, o tik paskui liaupsinti jį taip, kaip pridera.

Jis teigė, kad pats savaime joks veiksmas nėra nei gėdingas, nei gražus. Taip pat ne kiekvienas Erotas yra gražus ir nusipelnęs liaupsių, bet tik raginantis gražiai mylėti.

Jis teigia, kad liaudiškasis Afroditės Erotas yra liaudiškas: atlieka savo veiksmą kur pakliūva. Anot jo tai paprastų žmoni mylėjimas: pirmiausia, jie myli moteris nemažiau nei vyus, be to, labiau myli jų kūną, nei sielą, galiausiai, pasirenka kuo kvailesnį taikinį, siekdami atlikti veiksmą, nesirūpindami gražiai ar ne tai bus padaryta.

Kito Eroto – dangiškoji, turinti vien vyriškąjį pradą (jos Erotas meilė berniukams).

Šio Eroto įkvėptieji linksta prie vyriškosios lyties, – jie vertina galingesnę ir protingesnę prigimtį. Jie myli tik protą įgyti pradedančius berniukus. Tokius berniukus pradedantys mylėti žmonės neketina pasinaudoję vaiko žioplumu sprukti pas kitą, palikę jį apmautą ir išjuoktą, bet yra pasirengę likti su juo visam gyvenimui.

Puasanijus taip pat teigia, kad visai nesunku perprasti kitose valstybėse įsigalėjusį požiūrį į meilę. Jo manymu visur galioja paprasta taisyklė – tenkinti įsimylėjėlį gražu.

Tačiau ne graikų valdomuose kraštuose tai laikoma gėda. Kaip jis teigia pas juos įsigalėjusios taisyklės kurkas gražesnės, nors ir nelengvos perprasti.

„ Tik įsimylejėliui dievai dovanoja už priesaikos laužymą: sakoma, kad priesaika Afroditės vardu – ne priesaika. Žodžiu ir dievai ir žmonės suteikia įsimylėjusiajam didžiausios laisvės – taip skelbia čionykštės taisyklės. Šitaip pasižiūrėjęs, gali pamanyti, kad šioje valstybėje mylėti ir prielankumu atsakyti įsimylėjusiajam laikoma gražiausiu dalyku.“ ( Platonas,“Puota arba apie meilę“, Aidai, p. 21). Jis mano, kad blogas yra liaudiškasis įsimylėjėlis, labiau už sielą mylįs kūną. Nes jis nėra pastovus, nes
myli nepastovų daiktą: mylėto kūno žydėjimui pasibaigus, jis nuplasnoja kitur, niekais paversdamas kalbas ir pažadus.

„Vadinasi mūsų paprotys tepalieka vienintelį kelią, kad įsimylėjusįjį tenkinančio mylimojo elgesys būtų gražus. Toks juk yra mūsiškis paprotys: kaip minėti įsimylėjėlių atveju savo noru užsidėtas bet kokios vergystės mylimajam jungas nelaikomas pataikūniškumu ir nesmerkiamas, taip pat lieka dar viena, vienintelė, nesmerktina savanorė vergystė – vergystė dorybės vardan.“ (Platonas, „Puota arba apie meilę“Aidai, 2000, p. 22). Dar viena jo teigiama taisyklė – mylimajam gražu tenkinti įsimylėjusįjį, kitaip – niekados.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 844 žodžiai iš 2652 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.