VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
NEAKIVAIZDINĖ STUDIJOS
C GRUPĖS DALYKAS
POLITINĖ FILOSOFIJA
NAMŲ DARBAS NR. 1: 2 KNYGOS PLANAS IŠ KNYGOS PLATONAS „VALSTYBĖ“
2004-04-05
Atliko:Politikos mokslų ir diplomatijos instituto
Viešojo administravimo programos 1 k. Stud.
ANTANAS VILEIKIS
Tikrino:
Dėstyt. Milda Paulikaitė
Kaunas
2004
PLATONAS
VALSTYBĖ
Antroji knyga
I. ĮŽANGA.
I.1. Platonas aprašo vykstantį dialoga – tai ar teisingumas, ar neteisingumas yra geriau valstybėj.
I. 2. Platonas išvardija du dialogo dalyvius, kurie šį klausimą nagrinėja. Sokratas teigia, kad teisingumas yra geriau už neteisingumą, o Trasimachas, giria neteisingumą. Dialogui vykstant, Glaukonas įsikiša į jų samprotavimus ir pasako savo nuomone apie teisingumą ir neteisingumą.
II.GLAUKONO SAMPROTAVIMAS
II. 1. Apie teisingumą.
II. 1. 1. 1. kas yra teisingumas paprastų žmonių nuomonę ir iš kur jis yra kilęs;
II. 1. 1. 2. visi laikosi teisingumo prieš savo norą, laikydami jį būtinybę, o ne gėriu;
II. 1. 1. 3. jų elgesys yra visai nesuprantamas, nes, kaip jie sako, neteisingo žmogaus gyvenimas yra geresnis negu teisingo.
II. 2. Teisingumo prigimtis ir iš kur jis kilo.
II. 2. 1. Žmonės sako, kad neteisingai elgtis iš prigimties yra gera, o patirti neteisingumą – bloga.
II. 2. 1. 1. žmonės skriausdami vieni kitus ir nebegalėdami su tuo susidoroti pradėjo sutarti, nei daryti bloga;
II. 2. 1. 2. pradėjo leisti įstatymus ir sudarinėti tarpusavio sutartis;
II. 2. 1. 3. o įstatymų nuostatus pavadini teisėtumu ir teisingumu.
II. 2. Išvada. Todėl teisingumas yra gerbiamas ne kaip gėris, bet yra vertinamas tik todėl, kad neįstengia skriausti kitų.
II. 3. Glaukono aiškinimai apie neteisingumą, kuris jo nuomone yra geriau už teisingumą.
II. 3. 1. Pirmiausia neteisingojo rankose turi būti valdžia, kad atrodytų teisingas.
II. 3. 2. Jis sukuria šeimą, daro sandorius, draugauja su kuo tik nori.
II. 3. 3. .Dievams aukoja puikias aukas, dovanoja dovanas, sugiaba įsiteikti dievams ir žmonėmas.
II. 3. Išvada. Kad neteisingiems žmonės ir dievai sukuria geresnį gyvenimą negu teisigiesiems.
III. ADEIMANTO KALBA
III. 1. Auklėjimo teikiama nauda.
III. 1. 1. Tėvai auklėdami vaikus moko būti juos teisingais
III. 1. 2. Giria teisingumą, kuris gali duoti geras vietas valdžioje ir gerą vardą.
1 intarpas. Geras auklėjimas yra valstybės pamatas.
Auklėjimas, manau yra vienas iš svarbiausių dalykų, jei norime sukurti gerą valstybę. Reikėtų, kad vaikai jau nuo pat mažens būtų auklėjami, taip kad vėlaiu kai jie paaugės nenueitų nedorais keliais. Mūsų dienomis žvelgiant tėvai nelabai rūpinasi savo atžalomis, kurie dabar daro ką nori. Reikėtų jiems jau nuo mažų dienų išaiškinti, ko jiems labiausiai dabar reikia, kad svarbiausias uždavinys yra mokytis, nes mokykla tai pat yra didelė auklėjimo mašina.. Kiek dabar yra jaunų nusukaltelių, kurie netgi jau prieina net iki žmogaus nužudimo. Prie tokio jų elgesio prisideda, tai kad tokie vaikai nuo pat mažens neturėjo tėvų, kurie jiems padėtų. Tad reikėtų, kad tokiems vaikams būtų kuriamos įvairios programos, kurios padėtų jiems išaugti dorais žmonėmis, nes visas pasaulėvaizdis susiformuoja nuo pat vaikystės.
III. 2. Iš dievų malonės teisingiesėms.
III. 2. 1. Dievų gaunamas atlyginimas tęsesi labai ilgai.
III. 2. 2. Dievai duoda daug gėrybių teisingiesėms, kurie buvo ištikimi jiems.
III.2. išvada. Šitaip jie išgiria teisingumą ir ušpeikia neteisingumą.
III. 3. Neteisingumas naudigesnis už teisingumą.
III. 3. 1. Turtingus nedorėlius laiko laimingus ir juos gerbia, o tie, kurie silpni negiarbia.
III. 3. 2. Dievai geriems žmonėms skiria nelaimes ir blogą gyvenimą, o blogiems – priešingą likimą,
2 intarpas. Apie neteisingumą.
Turtingieji paprastai būna neteisingi, kitiems žmonėms, nes jie prisidengia savo turtais ir aukštomis pareigomis , visaip įtikinėja varkšą žmogelį savo naudai, kuris jiems atseit sako tiesą.Taip meluodami jie ir pasiekia tokių aukštumų, kuris juos padaro gerbiamais žmonėmis.
III. 3. Išvada. Iš tų samprotavimų išeina, kad jau geriau būti neteisingam, bet turtingam ir gerbemam, negu teisingam, kuris kęstų bausmes ir skurdą.
III. 4. Santykis su dievais: teisingumo ir neteisingumo atžvilgiu.
III. 4. 1. Būdami teisingi galime dievų nebijoti, bet neteksime naudos, kuria mums teikia neteisingumas.
III. 4. 2. Būdami neteisngi pasipelnysime ir savo maldomis įkalbėsime dievus mums dovanoti mūsu bausmes ir nusikaltimus.
III. 4. Išvada. Vadinasi, geriau būti teisingu, nes tik tuomet galėsi sau nevržomai ir nieko nebijodamas gyventi.
IV. SOKRATAS APIE TEINGUMĄ IR NETEINGUMĄ
IV.1 Valstybės susikūrimo priežastys
IV. 1. 1. Žmonės pasitelkia vieni kitus, sprendžaint valstybės reikalus.
IV. 1. 1. Žmonės susiburia į
bendrijas, kad vieni kitiems padėtų.
IV. 2. Apie besikurenčią valstybę.
IV. 2. 1. Žmogaus poreikiai.
IV. 2. 1. 1. Maistas, kad išgyventu.
IV. 2. 1. 2. Būstas, kur gyventi.
IV. 2. 1. 3. Drabužiai ir kiti dalykai.
IV. 2. 2. Vastybės poreikių gavimas.
IV. 2. 2. 1. Turės būti žemdirbiai.
IV. 2. 2. 2. Namų statytojai.
IV. 2. 2. 3. Audėjai ir kiti darbininkai.