Platono ir aristotelio politinės minties panašumai ir skirtumai
5 (100%) 1 vote

Platono ir aristotelio politinės minties panašumai ir skirtumai

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………….…………………….3

PLATONO POLITINĖS IDĖJOS…………………….…………………..4

· Požiūris į demokratiją……………………………………..………4

· Platono teorija…………………………………………….……….4

· Nuomonės nekompetentingumas………………………………….4

· Abipusiai poreikiai ir darbo pasidalijimas…………………..…….5

· Nuosavybė ir šeima……………………………………………..…5

ARISTOTELIO POLITINĖS IDĖJOS…………………………………….6

· Naujasis politinis mokslas…………………………………..……..6

· Įstatymų viršenybė…………………………………………………6

· Geriausia įgyvendinama valstybė………………………………….7

IŠVADOS………………………………………………………………….8

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………8

ĮVADAS

Pralaimėjus Peloponeso karą, imperinės Atėnų ambicijos žlugo, tačiau jų vaidmuo pasikeitė, jų įtaką Graikijai ir visam antikos pasauliui toli gražu nesumažėjo. Praradę imperiją Atėnai ėmė darytis Viduržemio jūros pasaulio švietimo centru ir šį savo vaidmenį išlaikė ir tuomet, kai neteko politinės priklausomybės, netgi ilgą krikščionybės eros laikotarpį. Atėnų filosofijos, mokslo, retorikos mokyklos buvo pirmosios svarbios institucijos Europoje, teikusios aukštąjį išsimokslinimą ir dirbusios tiriamąjį darbą, be kurio neįmanomas aukštesnio lygio mokymas. Platono mokykla buvo pirmoji, o kokiais penkiasdešimčia metų vėliau Likėjuje buvo atidaryta ir jo įžymiausio mokinio Aristotelio mokykla.

Neabejotina, kad Atėnų mokyklos suvaidino Europos civilizacijoje ne menkesnį vaidmenį negu penktojo šimtmečio menas. Tos mokyklos ženklina Europos filosofijos, ypač jos sąsajų su politika ir kitais visuomenės mokslais, pradžią. Šioje srityje Platono ir Aristotelio raštai laikytini pirmais reikšmingais Europos intelekto bandymais.

Platono mokykla Aristotelį, matyt, patraukė pirmiausia todėl, kad Graikijoje tai buvo geriausia vieta aukštesnėms studijoms. Įstojęs į ją, jis praleido joje dvidešimt metų – kol mirė jos įkūrėjas, – ir Platono filosofija padarė jo mąstymui neišdildomą poveikį. Kiekvienas jo vėlesnių filosofinių raštų puslapis liudija šią sąsaja.

Manau, kad šie faktai įrodo, kad negalima tinkamai nagrinėti tik Platono ar tik jo mokinio Aristotelio politinių idėjų atskirai, nes kokia didelė tarp jų yra sąsaja, taip nebūtų galima kalbėti apie vieną išminčių nepaminėjus kito. Įdomu, kad jų idėjos yra ne tik panašios, bet kalbant apie atskiras temas galima rasti ir nemažai skirtumų. Būtent tam, apžvelgdamas Platono bei Aristotelio politines idėjas ir vėliau bandydamas jas palyginti, kaip pagrindą naudodamas Politinių teorijų istoriją bei kitas knygas ir skyriau šį savo darbą.

PLATONO POLITINĖS IDĖJOS

Požiūris į demokratiją

Platonas gimė apie 427m. pr. Kr. kilmingų atėniečių šeimoje. Jo kritišką požiūrį į demokratiją daugelis tyrinėtojų yra aiškinę aristokratiška kilme, mat vienas iš jo giminaičių nemažai prisidėjo prie 404m. oligarchinio sukilimo. Tačiau tai puikiai galima paaiškinti ir kitaip; Platonas nepasitikėjo demokratija ne ką labiau už Aristotelį, kuris buvo kilęs ne iš kilmingos šeimos ir netgi ne atėnietis. Platono intelektualiniam vystymuisi didžiausią reikšmę turėjo bendravimas jaunystėje su Sokratu, iš kurio perėmė idėją, visuomet dominavusią jo politinėje filosofijoje, kad dorybė yra žinojimas. Kitaip sakant – jis tikėjo, kad objektyviai egzistuoja geras gyvenimas – tiek individams, tiek valstybėms, – kuris gali būti tyrimo objektas, kurį galima apibrėžti metodiškais proto veiksmais ir kurio todėl galima protingai siekti. Vien tai tam tikra prasme paaiškina, kad Platonas turėtų būti aristokratas, nes mokslinių žinių niekada negali lemti balsavimas ar liaudies nuomonė ir vargu ar galėjo pritarti Periklio entuziazmui dėl demokratinio gyvenimo “šaunaus visapusiškumo”.

Platono teorija

Su politine filosofija daugiau ar mažiau susiję dalykai aptariami daugelyje platono dialogų, tačiau tik trys iš jų skirti vien jai, ir iš jų reikėtų spręsti apie platono teorijas. Tai Valstybė, Politikas ir Įstatymai.

Valstybėje paliesti ar išplėtoti bemaž visi platono filosofijos aspektai, o jos temos tokios, kad galima teigti, kad ji aprėpia visą gyvenimą. Joje kalbama apie gerą žmogų ir gerą gyvenimą, kuris Platonui, be kita ko, reiškė gyvenimą gerojo valstybėje, apie būdus jiems pažinti ir sukurti. Teigė, kad geras žmogus turi būti geras pilietis; geras žmogus vargu ar gali egzistuoti blogoje valstybėje; būtų beprasmiška svarstyti, kas yra gera žmogui, neatsižvelgiant į tai, kas yra gera miestui.

Apskritai Platono teoriją būtų galima padalyti į dvi pagrindines dalis, arba tezes: pirma, kad valdymas turėtų būti menas, paremtas tiksliomis žiniomis, ir, antra, kad visuomenė – tai žmonių. Kurių sugebėjimai papildo
vieni kitus, poreikių bendras patenkinimas. Logikos požiūriu, antrasis teiginys yra pirmojo prielaida. Bet kadangi platonas, matyt, parėmė pirmąjį beveik galutinai suformuotą iš Sokrato, pagrįstai galima manyti, kad antrasis nuoseklumo požiūriu buvo pirmojo apibendrinimas ar išplėtimas. Sokrato principas, kad dorybė yra žinojimas, pasirodė esąs plačiau pritaikomas, negu buvo galima manyti.

Nuomonės nekompetentingumas

Nekompetentingumas – tai demokratinių valstybių būdinga yda, tačiau esama ir kito trūkumo, kurį platonas įžiūrėjo visose valdymo formose vienodai. Tai partijų nepaprastas įniršis ir egoizmas, dėl kurio viena ar kita grupuotė gali bet kada savo naudą laikyti svarbesne už pačios valstybės interesus, kas turėjo būti pagrindinė tam tikro valdžios nestabilumo miestuose-valstybėse priežastis. Platonas tai aiškino tų, kurie turi nuosavybę, ir tų, kurie jos neturi, ekonominių interesų priešingumu. Ir padėtis tokia rimtai, kad platonas neišmano, kaip pašalinti frakcionalizmą iš graikų politikos, – nebent iš pagrindų pakeitus privatinės nuosavybės instituciją. Geriausia būtų ją visiškai panaikinti, o mažų mažiausiai, jo nuomone, būtina bent atsikratyti turto ir skurdo kraštutinumų. Ir piliečius auklėti taip, kad jie labiau už viską vertintų visuomenės gerovę, ne mažiau svarbu nei auklėti valdovus. Nekompetentingumas ir frakcionalizmas – tai dvi pagrindinės politinės bėdos, su kuriomis neišvengiamai susiduria kiekvienas mėginantis patobulinti miestą – valstybę.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 940 žodžiai iš 2669 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.