Platono valstybė
5 (100%) 1 vote

Platono valstybė

Platono “Valstybė”

Filosofai dažnai bandė kurti idealios visuomenės modelius. Pirmasis

žinomas filosofas, sukūręs idealios visuomenės sampratą, buvo Platonas (427

– 347 m. pr. Kr.) iš Atėnų. Platonas, mokyklos, pavadintos “Akademija” (387

m. pr. Kr. – 529 m.) įkūrėjas. Svarbiausieji kūriniai apie politiką –

“Valstybė” (angliškų vertimų pavadinimas – “Respublika”), “Politikas” ir

“Įstatymai”. Visi jie parašyti dialogo forma ir dėsto logiškai užbaigtą

politinę teoriją. Apžvelgsime jo veikalą “Valstybė”. Jame Platonas teigė,

kad kiekvienos visuomenės pagrindinis klausimas yra toks: kas turėtų

valdyti visuomenę? Platono laikais Graikiją sudarė nuolat kariavę miestai.

Jų politinė sistema skyrėsi: vieni miestai-valstybės buvo demokratijos

atstovai, kiti – aristokratijos, treti – monarchijos. Platonas norėjo, kad

liautųsi karai. Jis norėjo tokios visuomenės, kurioje žmonės gyventų

taikiai ir darniai. Todėl dabar pažvelkime į Platono “Valstybės” sampratą.

Pamatinė Platono “Valstybės” idėja: “ne taip svarbu, kiek žmonių

valdo – vienas, mažai ar daug; svarbiausia – tų žmonių pasirengimas

valdyti”[1]. Valdyti valstybę, anot Platono, turi žmonės, gerai suvokiantys

kas yra gėris. Tik tie žmonės, kurie pažino gėrį, gali valdyti valstybę.

Komunistinės idėjos savo gyvenimą pradėjo daugiau nei prieš 2000 metų,

kai Antikos filosofas Platonas nusprendė, jog negerai kai polyje egzistuoja

dvi priešiškos valstybės – vargšų ir turtingųjų. Todėl nusprendė, kad

vertėtų panaikinti privačią nuosavybę, o individą pajungti valstybės

gerovei.

Pradėdamas konstruoti savo idealios valstybės modelį Platonas

pirmiausia įveda darbo pasidalinimą, motyvuodamas tuo, kad vienas žmogus

gali dirbti tik vieną darbą. Jo kuriamoje valstybėje „žmogaus individualus

gyvenimas turėjo būti besąlygiškai pavaldus žmonijos idealui“[2].

Analizuodamas individo ir valstybės santykį Platonas sukuria

teoriją, kuri sprendžia tas problemas. Iš valstybės analizės matyti, kad ji

turi atlikti 3 funkcijas: patenkinti svarbiausius fizinius poreikius,

saugoti valstybę ir ją valdyti. Iš čia išplaukia, kad turi būti ir 3

klasės, ir kadangi funkcijų pasidalijimas remiasi gabumų skirtumu, tai

reiškia, kad yra 3 žmonių tipai: vieni, kurie iš prigimties tinka dirbti, o

ne valdyti; kiti, kurie tinka valdyti, bet tik kitų prižiūrimi ir

nukreipiami, ir galiausiai tie, kurie tinka eiti aukščiausias valstybės

valdymo pareigas.

Politines problemas Platonas siejo su etninėmis. Jo nuomone, “žmonių

santykius valstybėje lemia jų dorovė”[3]. Dorovė ir teisingos idėjos yra

tarpusavyje susijusios. Dorovė yra įgimta sielos savybė. Ar malonumo

siekimas yra suderinamas su dorove: tokį klausimą nagrinėjo Platonas. Įvedė

malonumų klasifikaciją:

1) tikrieji – protingasis pradas, pasireiškiantis mąstymu, argumentų

kūrimu;

2) dvasiniai – aistringasis pradas, pasireiškiantis drąsa ir valia;

3) tariamieji (kūniški) – geidžiantysis pradas, pasireiškiantis

žmogaus troškimais, maisto, gėrimo, malonumų poreikiu.

Kadangi egzistuoja tris žmogaus sielos dalys, vadinasi, anot Platono,

valstybėje turi būti trys luomai:

1) Valdovai arba karalius-filosofas, atitinkantys protingąjį sielos

pradą; jie privalo valdyti. Atrenkami iš sargybinių ir tam specialiai

lavinami. Jų būdingiausia savybė yra išmintis, jie jaučia malonumą

gilintis į mokslą, siekia tiesos ir ja vadovaujasi. Atrodo, kad jie kaip

mokslo vyrai yra privilegijuoti:

a) turi žinių.

b) tik jie turi žinių ir supranta tikrąjį gėrį.

c) skelbia karus ir poruoja jaunuolius.

d) seka, kad jaunimas augtų harmoningas kūnu ir dvasia.

e) jiems leidžiama meluoti jei to reikia valstybei

2) kariai-valstybės saugotojai, atitinkantys aistringąjį sielos pradą;

jų pareiga – ginti valstybę;

3) žemdirbiai, pirkliai bei amatininkai, atitinkantys geidžiantįjį

sielos pradą; jų paskirtis – rūpintis gėrimais,

maistu, bei kitais gyvybiniais valstybės

piliečių poreikiais[4]. Tai pati žemiausia žmonių kategorija. Tačiau

ji visuomenei yra reikalinga tikslingam funkcionavimui. Gamintojus

Platonas sieja su vergais, ir nors Platoną jie mažiausiai domino jis

paliko kai kokių teisių:

a) gamintojai yra valstybės piliečiai;

b) gamintojai – ne vergai, jų negalima nei pirkti, nei parduoti, nei

brautis į jų asmeninį gyvenimą. Nors gamintojai ir ekonomiškai laisvi,

tačiau tokia laisvė tik iliuzija, nes jų gaminamais produktais ir net

jų gyvenimu disponuoja valdovai;

c) gamintojai gamina tam, kad egzistuotų valstybė ir funkcionuotų

aukštesni luomai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 674 žodžiai iš 2245 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.