Įvadas
Mano projekto tema yra „Išmintis Platono veikaluose“. Tokią temą pasirinkau, nes man buvo įdomu susipažinti su vienu garsiausiu senovės Graikijos filosofu – Platonu, nors kiek geriau suprasti jo filosofiją. Todėl šiame darbe pasistengsiu aprašyti garsiausius Platono veikalus ir taip labiau įsigilinti į juose pateikiamą išmintį.
Taigi geriausias Sokrato mokinys Platonas (428/427-348/347 m. pr. Kr.) iš didelės pagarbos savo mokytojui beveik visus savo kūrinius parašė dialogo forma, kuriuose filosofo poziciją užima Sokratas. Iš viso garsusis graikų filosofas yra parašęs trisdešimt penkis dialogus ir pluoštą laiškų – taigi, galima sakyti, trisdešimt šešis veikalus. Svarbiausieji iš jų: „Valstybė“ (didelis dešimties knygų veikalas apie idealią valstybę, apimantis visas svarbiausias Platono pažiūras), „Puota“ (apie meilę), „Sofistas“ (apie būtį), „Fedonas“ (apie sielos nemirtingumą), „Lachetas“ (dialogas apie drąsą), „Charmidas“ (apie išmintį), „Eutifronas“ (apie dievobaimingumą), „Protagoras“ (apie dorybę), „Menonas“ (dialogas apie galimybę mokytis dorybės), „Filebas“ (apie dorybes, ypač apie malonumo ir išminties santykį), „Faidras“ (alegorinis sielos santykio su idėja aprašymas), „Teaitetas“ (apie pažinimą), „Gorgijas“ (dialogas apie retoriką), „Kratilas“ (dialogas apie kalbą), „Sokrato apologija“, „Parmenidas“ (dialektinio metodo demonstracija), „Timajas“ (gamtos filosofija, pateikta kaip pasaulio sukūrimo aprašymas), „Įstatymai“ (pakartotinai pateikta idealios valstybės teorija).
Taigi Platono darbuose pagrindinės yra meilė, žmogaus būtis, jo siela, dorybės. Taip pat filosofas nagrinėja visuomeninius, teisingumo klausimus.
Šiame savo projekte aš norėčiau aptarti, mano manymu, svarbiausiuose ir reikšmingiausiuose Platono veikaluose: „Puota“, „Sofistas“ ir „Fedonas“, „Valstybė“, nagrinėjamas idėjas.
Išmintis Platono veikaluose
Platonas gimė Atėnuose aristokratų šeimoje. Jo tikrasis vardas – Aristoklas, o pravardę Platonas gavo dėl savo aukšto ūgio, plačių pečių ir pergalių imtynėse. Jaunystėje jis troško tapti poetu, bet tėvas jį nuvedė pas Sokratą ir Platonas tapo uoliausiu jo mokiniu, geriausiu patarėju bei draugu. 385 m. pr. Kr. įsteigė mokyklą, vadinamąją Platono Akademiją.
„Platonas – objektyviojo idealizmo pradininkas. Jo tvirtinimu, konkrečių, realių daiktų pasaulis yra amžinų, tobulų ir nekintamų idėjų pasaulio atspindys, kopija. Daiktai yra ir išnyksta, mes juos pamirštame, o idėjos, sąvokos, kurias atitinka šie daiktai, lieka. Todėl bet koks konkretus daiktas – tik netobula idėjos kopija.
Taigi Platonas, nors ir iš idealistinių pozicijų, pirmasis pradėjo spręsti labai svarbią filosofinę problemą – mūsų sąvokų, savybių ir turinio, jų ypatingo „gyvenimo“, atspindėjimo jose ir per jas visuotinių, universalių, būtinų būties dėsnių problemą.“
Platonas sudarė tvirtą žmogaus dorybių skalę:
1. išmintingumas.
2. drąsumas.
3. saikingumas.
4. teisingumas.
Tačiau filosofas teigia, kad be teisingumo kitos dorybės, kad ir toje skalėje esančios aukščiau, taigi svarbesnės, mažai ką tereiškia. Vadinasi, logiška, kad teisingumas turėtų būti skalės viršuje, o jau po juo rikiuotųsi išmintingumas, drąsumas ir saikingumas. Tačiau garsusis graikų mąstytojas būtent taip, o ne kitaip, sudėliojo žmogaus dorybių skalę. Tad mums belieka tik svarstyti. Gal reikėtų pasiremti Platono teiginiu, kad išmintis nėra visažinystė, tačiau visažinystė apsaugo nuo kaltinimo neteisingumu…
„Puota“
Šiame savo veikale Platonas per Diotimos ir Sokrato pokalbį parodo, kaip jis supranta filosofiją, jos esmę ir prasmę. Jis teigia, jog išmintis – vienas iš gražiausių dalykų. Šiame dialoge išdėstomos pažiūros į meilę, grožį, gėrį.
Galime sakyti, kad Platonas manė, jog pasaulis – tai gėris, kuris yra aukštesnis už kasdienius malonumus, bet sunkiai suvokiamas. Tačiau šis gėris traukia žmogaus sielą ir būtent juo sekdamas žmogus gali patirti laimės viršūnes. Visos esybės šaltinis – aukščiausias gėris, o kartu su juo ir meilė.
Šiame veikale Platonas taip pat teigė, kad daiktai tėra laikinos idėjų „prieplaukos“, idėjų pasaulis – tai gėrio ir grožio pasaulis, o „meilė yra siekimas turėti tai, kas gera“.
„Sofistas“
Platonas teigė, kad daiktų pasaulis yra nenutrūkstamas kūrimosi ir irimo pasaulis. Šiam pasauliui Dievas suteikė geriausiai jo formą tinkantį judėjimą: judėjimą ratu. Ne judėjimą pirmyn ir atgal, kairėn ir dešinėn, aukštyn ir žemyn, bet ciklinį judėjimą. Tai rodo, kad pasaulis niekuomet nesibaigia, viskas sukasi ratu ir atsikartoja. Šiame pasaulyje laikinumas negali būti tiesa. Taigi žinojimas apie tai, kas yra laikina, tėra laikinas žinojimas, kuris, pasak Platono, yra nevertas dėmesio. Juk tikroji tiesa yra tai, kas amžina ir per laiką nekinta.