Plaukimo įtaka žmogaus organizmui
5 (100%) 1 vote

Plaukimo įtaka žmogaus organizmui

11

PLAUKIMO ĮTAKA ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Kiekvienas žmogus gyvenime susiduria su vandeniu: poilsis vasarą prie vandens telkinių, vaikų mokymas, plaukimo baseinai ir kt. Visur būtina mokėti plaukti. Be to, dažnai tenka mokyti plaukti kitus. Tam reikia žinių ir praktinių įgūdžių.

Vanduo, bespalvis ir beskonis skystis. Tai gyvybės ir visos gamtos pagrindas. Vanduo užima apie šešiasdešimt procentų viso žemės paviršiaus ploto. Dauguma gyvūnų ir augalų gyvena vandenyje. Visų jų didelę dalį sudaro vanduo, kuris papildomas įvairiomis maisto medžiagomis. Be vandens, kaip ir be oro, negalėtų gyventi ir vystytis nė vienas organizmas.

Plaukimas – viena tinkamiausių sporto šakų žmonių nuovargiui mažinti, nerviniam stresui pašalinti, sveikatai stiprinti. Specialių judesių vandenyje dėka šalinami judamojo aparato sutrikimai, įgijamas atsparumas ligoms. Vandens procedūros grūdina jaunimą ir pagyvenusius žmones. Plaukimo poveikis žmogaus organizmui specifinis. Tai susiję su plaukiojančiojo būsena vandenyje, kai nejaučiama žemės traukos jėga, o vandens slėgis tolygiai pasiskirsto po visą kūną. Tokiomis neįprastomis sąlygomis atliekami plaukimo judesiai reikalauja specialių įgūdžių ir gana didelių pastangų.

Vandens temperatūra paprastai būna žemesnė už kūno temperatūrą. Kadangi vanduo yra geras vandens laidininkas, plaukikas vandenyje netenka daug energijos. Šilumos apykaita vandenyje 25 kartus greitesnė nei sausumoje.

Vandens aplinka specifiškai veikia žmogaus organizmą. Vandenyje jį veikia keliančioji jėga, kuri sudaro palankias sąlygas įvairių organizmo sistemų veiklai. Kūno masė vandenyje siekia tik kelis kilogramus, tai leidžia su mažesnėmis pastangomis išlaikyti kūną vandens paviršiuje. Tačiau judėti trugdo didelis jo tankumas. Judesiai atliekami beveik 800 kartų tankesnėje aplinkoje negu ore. Tai reikalauja ir didesnių energijos sąnaudų. Dėl didelio vandens tankumo judėjimas jame ribotas. Tai pagrindinė priežąstis, dėl kurios judesiai sausumoje atliekami greičiau ir mažesnėmis energijos sąnaudomis, negu vandenyje. Taip pat kūną vandenyje veikia ir vandens spaudimo jėga. Kuo giliau neriama, tuo didesnis vandens spaudimas. Žmogus vandenyje kelių metrų gylyje jaučia spaudimą į ausų būgnelius. Sugebįjimas išlaikyti didelį vandens spaudimą yra treniruojamas. Gerai treniruoti žmonės gali pasinerti į kelių dešimčių metrų gylį ir netgi giliau.

Kitaip negu judėdamas sausumoje, žmogus vandenyje plaukia visada horizontalioje padėtyje. Tokioje padėtyje kraujas lengviau teka kraujagyslėmis, pagerėja širdies darbas, kraujo apytaka rankų ir kojų raumenyse. Plaukimo metu kvėpavimo sistema veikia sunkesnėmis sąlygomis. Įkvėpiama trumpą laiką vandens paviršiuje, o iškvepiama po vandeniu. Kadangi vandens tankumas daug didesnis nei oro, įkvėpimo ir iškvėpimo metu papildomai įtempiami krūtinės ląstos raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese. Be to, kvėpuojant oras sulaikomas plaučiuose ir ilgai iškvepiamas po vandeniu. Taip stiprinami kvėpavimo raumenys, padidėja krūtinės ląstos apimtis ir jėga.

Įvairiapusis vandens poveikis teigiamai veikia visas žmogaus organizmo sistemas. Visa tai gerina organizmo atsparumą įvairioms ligoms, stiprina funkcinį žmogaus pajėgumą. Ypač palankiai plaukimas veikia besivystantį žmogaus organizmą, suformuojama atitinkama kūno laikysena, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei kitų sistemų darbas. Laisvai plūduriuojantis kūnas vandenyje būna lyg nesvarumo būsenoje. Tai sumažina arba visai panaikina žmogaus judamojo aparato apkrovą, pastangas išlaikyti reikiamą padėtį vandenyje. Fiziniai pratimai vandenyje natūraliai stimuliuoja vaikų augimą ir vystymąsi. Dalį morfologinių ir funkcinių vystymosi rodiklių vaikai paveldi iš tėvų. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad ne tik paveldėjimas, bet ir išoriniai aplinkos veiksniai veikia žmogaus fizinio pasirengimo lygį. Analizuojant plaukimo įtaką sportuojantiems žmonėms, galima tvirtinti apie visapusiškai geresnį plaukikų fizinį išsivystymą negu nesportuojančių. Neįprasta kūno padėtis vandenyje, lengvesnės širdies ir kraujagyslių sistemos darbo sąlygos, nedidelė kūno masė vandenyje ir kt. teigiamai veikia įvairias organizmo sistemas ir stiprina bendrą organizmo sveikatą.

Plaukimas teigiamai veikia kraujo apytaką: sumažėja sistolinis ir šiek tiek padidėja diastolinis kraujo spaudimas. Be to, padidėja kraujagyslių elastingumas, todėl išlaikomas nedidelis kraujo spaudimas ir mažinama jo amplitudė. Šie širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai stiprina sveikatą, atotolina senėjimo procesus.

Plaukimo metu deguonies gaminama ne tiek, kiek reikalaujama, todėl organizmas didesnę dalį energijos gauna iš anaerobinės apykaitos šaltinių. Plaukimo metu susidariusi deguonies stoka padengiama po fizinio krūvio dažnesniu ir gilesniu kvėpavimu. Plaukimo treniruočių dėka padidėja plaučių gyvybinė talpa, minutinė kraujo apytaka, deguonies difuzinė talpa, hemoglobino kiekis, raumenų kapiliarizacija ir kiti rodikliai. Plaukiant nugalima vandens spaudimo jėga, todėl vystosi krūtinės raumenys, gerėja visų kvėpavimo organų darbas.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 772 žodžiai iš 1432 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.