Plokščiapėdystė ir jos profilaktika
5 (100%) 1 vote

Plokščiapėdystė ir jos profilaktika

Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs išilginis, skersinis arba abu skliautai. Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi ir neelastinga.

Ar vaikas plokščiapėdis, pirmiausiai gali patikrinti patys tėveliai. Vaikas pasistiebia, o tėveliai žiūri, ar yra išlinkimai pėdos skliauto zonoje. Po to tiriamasis atsistoja visa pėda ir pakelia pėdos pirštus, apžiūrimas pado išlinkimas. Po stovinčio vaiko pėda iš vidinės pusės kišamas pirštas. Jei pirštas telpa lengvai, nuogąstauti neverta, – pėdos skliautas susiformavęs taisyklingai, tačiau, jei pirštas kliūna ar vargina neaiškios kilmės skausmai pėdose, reiktų susirūpinti ir kreiptis į ortopedą – traumatologą, kad šis įvairių diagnostinių priemonių (rentgenas, rašaliniai pėdos atspaudai, padoskopija, kompiuterinė padobarografija) pagalba nustatytų tikslią skausmo priežastį ir paskirtų adekvatų gydymą.

Plokščiapėdystės profilaktika

Viena iš plokščiapėdystės profilaktikos priemonių yra vaikščiojimas basomis. Visame pėdos paviršiuje yra išsidėstę daugybė receptorių, vaikštant basomis jie yra veikiami ir perduoda signalus į centrinę nervų sistemą, kuri įjungia gyvybinius mechanizmus, aprūpinančius viso organizmo pusiausvyrą ir saugumą. Temperatūros svyravimai refleksiškai įjungia kompensacinių reakcijų sistemą ir dėl to padidėja šilumos gamyba. Taigi, pėdų refleksoterapija teigiamai veikia sveikatą. Vaikščiojant basomis stiprėja kojų raumenys ir raiščiai, palaikantys pėdos skliautus.

Vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (po žolę, spyglius, smėlį, žvyrą, akmenėlius, briaunuota lenta, specialiai tam skirtais masažiniais takeliais), braidžiojimas baseinėlyje tampa svarbiomis plokščiapėdystės profilaktikos priemonėmis. Tačiau įvairūs gruntai turi skirtingą poveikį:

1. Minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kiliminė danga raminančiai veikia nervų sistemą;

2. Nelygi žemė, kambario grindys, šlapia ar rasota žolė, vandens nugludinti akmenėliai, guminiai ar sintetiniai kilimėliai saikingai veikia nervų sistemą;

3. Karštas smėlis, aštrūs akmenėliai, kankorėžiai, sniegas jaudina nervų sistemą.

Esant galimybei tėveliai kieme arba sode galėtų vaikučiams suformuoti tokius takelius plokščiapėdystės profilaktikai:

1. Takelis pripildytas skirtingo pagal poveikį grunto: smėlis – akmenėliai – smėlis;

2. Baseinėlis, kurio dugne yra akmenėlių ir nedaug vandens.

Vaiko pėdas stiprina ir bėgiojimas, šuoliukai, plaukimas, važiavimas dviračiu basomis, ypač be pedalų, kad pėda remtųsi tik į ašelę, futbolas, kiti judrieji žaidimai. Pėdos ir blauzdos raumenis galima mankštinti ir taip:

ü basomis vaikščioti ant pirštų, ant kulnų, ant kulnų pirštais suimant smulkius daiktus, pasistiebus, ant išorinių pėdos dalių, ant pirštų pusiau sulenktais keliais, ant pirštų aukštai keliant kelius;

ü basa pėda pakelti nuo žemės ir perdėti į kitą vietą nosinę arba rankšluostį, įvairius smulkius daiktus (šaškes, lego kaladėles, akmenukus, pieštukus ir pan.), nuimti nuo virvutės kabančius smulkius daiktus;

ü pėdomis suimti kamuolį, smėlio maišelį, masažinį kamuoliuką, medžio šakelę ir kt., iškelti juos kuo aukščiau;

ü kojų pirštais traukti į save prie sienelės pririštą gumą ir vėl atleisti;

ü mesti pėdomis suimtą kamuolį ir gaudyti jį rankomis, kuo tvirčiau laikant kamuolį pėdomis, bandyti jį išmušti kumščiais;

ü numauti puskojinę nuo kitos kojos;

ü lipti sienele;

ü sėdint prieš kitą vaiką mėtyti vienas kitam ir gaudyti kamuolį kojomis;

ü pusiau pritūpti ir visiškai pritūpti stovint ant pirštų galų.

Tinka visos dirginančios pėdą priemonės, kadangi raumenys traukiasi nuo dirgiklio, automatiškai formuojamas taisyklingai išgaubtas pėdos skliautas.

Vaikui mankštinantis krūvis turėtų būti paskirstytas racionaliai, kad raumenys nepervargtų ir nenusilptų. Pavargusiam vaikui nedelsiant reikia leisti pailsėti, kadangi nuo per didelio krūvio kyla pavojus nusileisti pėdos skliautui ir taip formuotis plokščiapėdystei.

Kaip turėtų atrodyti vasarinė vaikų avalynė?

1. Vaiko batukai turi būti plonu, elastingu padu ir atitikti taisyklingą pėdos formą: siauras užkulnis, plati pirštų dalis su vidiniu noselės kraštu, atlenktu į nykščio pusę. Visai mažiems vaikams avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau – su 0,5 – 2 cm aukščio pakulne.

2. Išilginė avalynės ašis turi eiti per antrąjį pėdos pirštą. Pėda negali būti iškrypusi.

3. Avalynė negali iškreipti natūralios pėdos pirštų padėties, kurioje jie būna krūvio metu. Labai svarbu, kad batelio vidinis kraštas eitų lygia linija, o batelio kontūras nebūtų “inksto” formos.

4. Užkulnis turi būti uždaras ir kietas, batų noselės – kiek aukštesnės, kad iš viršaus nespaustų pirštukų, o padas pirštų srityje šiek tiek elastingas.

5. Avalynė turėtų būti pagaminta iš tvirtos, elastingos ir atsparios vandeniui medžiagos.

6. Perkant vaikišką avalynę būtina ją matuoti
mažyliui stovint, kadangi krūvio metu pėda padidėja tiek į ilgį, tiek į plotį apie 0,5 – 1 cm, dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama pirkti avalynės be vaiko.

Sėdėsena

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 864 žodžiai iš 2837 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.