Plungės apylinkių įvertinimas ekologiniu aspektu
5 (100%) 1 vote

Plungės apylinkių įvertinimas ekologiniu aspektu

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..3

1. Plungės ir jos apylinkių geografinė padėtis……………………………………………… 4

2. Plungės apylinkių svarbiausios ekosistemos……………………………………………..5

2.2 Platelių ežeras …………………………………………………………………………………5

2.1 Plungės miškai………………………………………………………………………………..7

3. Aplinkosauga Plungės apylinkėse……………………………………………………………8

Išvados………………………………………………………………………………………………………….10

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………..11

ĮVADAS

Plungės rajonas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Žemaičių akuštumos vakariniame pakraštyje. Plotu Plungės rajonas – devintasis Lietuvoje ( po Varėnos, Šilutės, Vilniaus, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Kelmės ir Anykščių). Jis užima 1699 km2 teritoriją. Plungės rajono padėtis tokia pat, kaip ir visos Lietuvos. Rajonas tėra bendrų darbų bei žemėlapių sudedamoji dalis. Dabartinio plungės rajono geografinio pažinimo pradžia turime laikyti J.Dlugošo Lietuvos paviršiaus, upių ir ežerų trumpą aprašą. Lietuvos, o tuo pačiu ir dabartinės Plungės rajono teritorijos geografinės sąlygos plačiau pradėtos tirti tarpukario Lietuvos Respublikos metais. Intensyviai tirtos upės, ežerai. Hidrogeologiniai tyrimai buvo praktinio pobūdžio ir apsiribojo eksplotaciniais hidrogeologiniais gręžiniais.

Rajone yra daug lankytinų objektų, kurie turi didelę išliekamąją vertę. Babrungo upės vingyje rasime įspūdingą senovinę Gandingos gynybos sistema, kurios centras – piliakalnis.

Dabartinis Plungės rajonas turi įdomią istorinę praeitį, jame daug istorijos ir kultūros paminklų. Rajonas gausus žymiais žmonėmis, savais papročiais, gyventojų verslais ir gyvenvietėmis, pramonės ir žemės ūkiu.

Plungės rajoną išties tiktų vadinti Babrungo kraštu. Babrungas – tai vienas gražiausių Žemaitijos upių. Ji išteka iš Platelių ežero, toliau vingiuoja Plungės link ir įteka į Miniją. Pliūškenančios Platelių ežero bangos, paukščių balsasis skardenančios pašlaistės ramina ir stiprina visus, kurie čia apsilanko.

Darbo tikslas – ekologiniu aspektu įvertinti Plungės apylinkes.

1. PLUNGĖS IR JOS APYLINKIŲ GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Plungės rajonas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje. Nuo vakariausio rajono dalies, esančio į vakarus nuo Kulių gyvenvietės, tik 27 km iki Baltijos jūros. Plungė nuo Baltijos jūros nutolusi 48 km. Rajonas ištįsęs šiaurės-pietų kryptimi ir vos ne vos išlinkęs į vakarus. Atstumas nuo šiauriausio iki piečiausio taško – 65 km. Rajono plotis – 40,4 km. Plungės rajono geometrinis centras yra Medingėnų-Milašaičių miško šiaurės vakarų pakraštyje. Plunės rajonas suskirstytas į 11 seniūnijų: Plungės miesto; Alsėdžių; Babrungo; Kulių; Nausodžio; Paukštakių; Platelių; Stalgėnų; Šateikių; Žemaičių Kalvarijos; Žlibinų. Netoli Plungės įsikūrę Plateliai su savo Žemaitijos Nacionaliniu parku, įspūdingu Platelių ežeru, čia vasaromis tampa puikus kurortas vietiniams ir atvykeliams.

Plungės rajono geografiniai komponentai ne tik kartu egzistuoja, bet ir vienas kitą sąlygoja. Jie nėra lygiaverčiai , todėl skirstomi į dvi grupes: lemenčiuosius( pagrindinius) ir lemiamuosius( antraeilius). Lemiančiųjų grupę sudaro reljefas, jo litologija, klimato sąlygos ir vanduo, o lemiamųjų – dirvožemis, augalija ir gyvūnija. Dažniausiai pirmieji veikia antruosius per vandenį.

Plungės rajono šiaurinė ir šiaurinės rytų dalis yra aukštai iškilusi ir pasižymi kalvotu bei kalvotu-daubotu reljefu, sudarytų iš paprastų priemolių, smėlių. Reljefo kalvotumas ir daubotumas sąlygoja ežerų ir nenidelių pelkių susidarymą. Daubose, pažemėjimuose susirinkęs vanduo filtruojasi į požeminį ir maitina gruntinius bei tarpsluoksnius vandenis.

Dėl didelės visų rūšių erozijos susidarė nelabai derlingi dirvožemiai, kurie lėmė augalijos sudėtį ir vešlumą. Pažymėtina, kad ten, kur praeityje vyko smarki cheminė erozija, ji tokia tebėra ir dabar, nes nepasikeitė ją sąlygojantys veiksniai.

Pietinėje ir pietvakarinėje rajono dalyje, kur vyrauja lygumų reljefas, sudarytos iš mažai praplautų moreninių priemolių, , kritulių vanduo natūraliomis sąlygomis ilgai laikosi žemės paviršiuje. Dėl to daug jo išgaruoja, o kitas, pasipildęs tarpsluoksniniais vandenimis, kylančiais iš gelmių dėl spaudimo, teka paviršiumi, formuodami tankų upių tinklą. Dėl to sparčiai vyksta pelkėjimas.

Plungės rajono klimato sąlygas labiausiai lemia oro masių judėjimas, tačiau turi įtakos ir bendroji saulės radiacija, reljefo pobūdis, jo aukštis virš jūros lygio. Vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, taip pat ir Plungės rajone iškrinta daug kritulių. Netoli esanti Baltijos jūra turi šiek tiek įtakos rajono oro temperatūrai, drėgnumui, vėjo
greičiui ir t.t. Vasarą oro temperatūra būna kiek žemesnė, rudenį ir žiemą – aikštesnė negu toliau nuo jūros esančiuose regionuose.

Plungės rajono dirvožemiai susiformavę ant lengvo, smėlėto priemolio bei priesmėlio, kai kur nedideli plotai – anr smėlio. Pietinėje rajono dalyje jie susidarę ant mažiau išplauto priemolio. Dirvožemiai formavosi pakankamai aukštos temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Jiems darė povaikį dirvodarinių uolienų dūlėjimas, augalija, kuri poledynmečio metais labai pasikeitė, kaip ir klimato sąlygos. Plungės rajono teritorija buvo apaugusi mišriaisiais miškais. Šiuo laikotarpiu ypač matomai ėmė veikti visi trys pagrindiniai dirvožemio procesai – jaurėjimas, velenėjimas ir pelkėjimas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 845 žodžiai iš 2633 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.