Po antro pasaulinio karo
5 (100%) 1 vote

Po antro pasaulinio karo

Po Antrojo pasaulinio karo arabai, ir žydai reikalavo, kad anglai pasitrauktų iš Palestinos. Arabai ir žydai Palestinoje siekė sukurti savo nepriklausomas valstybes.

Pirmasis arabų ir Izraelio konfliktas

1947m. lapkričio mėn. JTO Generalinė Asamblėja balsų dauguma patvirtino rezoliuciją (kolegialus organo trumpai formuluota išvada svarstytuklausimu) dėl Palestinos. Ji numatė sukurti atskiras žydū ir arabū valstybas. Žydamas atiteko 56% Palestinos teritorijos. Jeruzalei turėjo būti suteiktas specialus tarptautinis statusas. Arabai labai priešiškai sutiko žinią apie Izraelio valstybės istorinėje žydų tėvynėje atkūrimą. Jie buvo įsitikinę, kad tai jų žemės, ir paskelbė kovą prieš žydų pastangas sukurti valstybę. Dar iki britų pasitraukimo kilo žiaurūs, kruvini konfliktai, 1948m. ką tik įkurtą Izraelio valstybę užpuolė gretimų arabų šalių – Egipto, Sirijos, Libano ir Jordanijos armijos. Izraelis ne tik atrėmė puolimą, bet ir 6,7 tūkst. km2 praplėtė savo teritoriją. Iš Izraelio užimtų žemių pasitraukė beveik milijonas palestiniečių, kurie įsikūrė pabėgelių stovyklose gretimose arabų šalyse. Jie tikėjosi greitai sugrįžti į tėvynę. Tuo tarpu Izraelis sparčiai vystėsi. Į jį vyko žydai iš viso pasaulio, buvo investuojama daug lėšų, sparčiai augo pramonės ir žemės ūkio gamyba, stiprėjo armija.

Antrasis arabų ir Izraelio konfliktas

Didžiausią karinę grėsmę Izraeliui kėlė viena stipriausių regiono valstybių – Egiptas. Todėl Izraelissiekė sumažinti šios šalies karinę galią. Tokia proga pasitaikė 1956m.. kai Egiptas nacionalizavo Sueco kanalą, priklausiusį Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai. Izraelis užpuolė Egiptą. Norėdamo atgauti savo teises, Didžioji Britanija ir Prancūzija prisidėjo prie agresijos, motyvuodamos laivybai Sueco kanale iškilusia grėsme. Pasaulyje kilo visuomenės pasipiktinimas ir protestai, todėl karas buvo greitai nutrauktas. Bet konfliktas ir palestiniečių pabėgėių problema išliko.

Konfliktas aštrėjo ir užsitęsė. Prie to netiesiogiai prisidėjo supervalstybės, siekusios šiame regione sustiprinti savo įtaką. SSRS rėmė arabų šalis, o JAV – Izraelį.

Karibų krizė

Karibų krizė – vienas pavojingiausių šalojo karo epizodų, kada iškilo tiesioginė JAV ir SSRS karo grėsmė.

1959m., po kelerius metus trukusios partizaninės kovos, Kuboje į valdžią atėjo revoliucinė Fielio Kastro Vyriausybė.

Krizė kilo 1962m. spalio mėn., kai JAV žvalgyba sužinojo, jog Kuboje, prie pat Floridos, SSRS kariniai specialistai įrengė raketų paleidimo aikšreles ir sumontavo vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais. Jas saugojo apie 40 tūks. Sovietų karių. Tai kėlė tiesioginę grėsmę Jav saugumui. Amerikiečiai sunerimo, o kariuomenės vadovybė siūlė atakuoti Kubą ir Sovietų bazes. JAV prezidentas Dž. Kenedis, bijodamas karo, atsisakė minties pulti ir sunaikinti raketas, bet įsakė karo laivams blokuoti salą ir nepraleisti Sovietų laivū su naujomis raketomis. SSRS vadovui N. Chruščiovui reikėjo rinktis: atakuoti JAV laivus, t.y. pradėti karą, ar nusileisti JAV reikalavimams. Nugalėjo sveikas protas. 1962m. lapkričio mės. Abi supervalstybės susitarė, kad SSRS išsigabens raketas, o Jav nepuls Kubos.

Trečiasis arabų ir Izraelio konfliktas

1967m. vėl išaugo įtampa tarp Izraelio ir kariškai stipriausių jo kaimynų Sirijos bei Egipto. Kilo naujo karo grėsmė. Egiptas blokavo Raudonosios jūros uostus ir taip trukdė Izraeliui apsirūpinti nafta. 1967m. birželio 5d. pirmasisi smogė Izraelis. Didžiulė Egipto kariuomenė buvo sutriuškinta pes keletą dienų, neparodžiusi didesnio pasipriešinimo. Aviecija sunaikinta aerouostuose. Pralaimėjimą taip pat patyrė Sirija ir Jordanija. JTO Saugumo Tarybai reikalaujant birželio 10d. Izraelis nutraukė puolimą. Per šį trumpą karą Izraelis sunaikino pagrindinių savo priešininkų karinę galią bei okupavo naujas teritorijas: Sinajaus pusiasalį, vakarinę Jordanijos dalį ir Sirijai priklausančias Golano aukštumas.

Ketvirtasis arabų ir Izraelio konfliktas

1973m. karas vėl atsinaujino: Egiptas ir Sirija smogė Izraeliui. Ir šį sykį, po nemažų laimėjimų karo pradžioje, arabai patyrė praleimėjimą. Reikalaujant JAV, SSRS ir kitoms valstybėm, kavo veiksmai buvo sustabdyti. Į konflikto zoną buvo nusiųsti JTO stebėtojai.

Dešimtmečius užsitęsęs konfliktas akivaizdžiai parodė, jog kerinėmis priemonėmis problema nebus išspręsta, kad arabų šalims nepavyks sunaikinti Izraelio valstybės. Pirmasisi tai suprato Egipto prezidentas M. Sadatas. Jis žengė tarp arabū labai nepopuliarų žingstnį: pradėjo dezybas su Izraeliu. 1979m. tarpininkaujant JAV buvo pasirašyta taikos sutartis. Egiptas atgavo visas okupuotas teritorijas. Visos arabų valstybės Sadatą laikė išdaviku ir nutraukė su Egiptu santykius. 1981m. karinio parado metu M. Sadana nužudė jo armijos kariškiai – musulmonai fanatikai. Po Sadato mirties Egiptas savo politikos Izraelio atžvilgiu nepakeitė.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 752 žodžiai iš 1337 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.