Pokyčiai Europoje V-X a.
1. Suirus vakarų Romos imperijai atsirado naujos valstybės Europoje (Frankų V a. Pab., Anglijos IX a. Pr…) 2. Tautų kraustymosi išdavoje (gotų, ninų, vandalų, anglų, saksų…) yra sužlugdoma V. Romos imperijos kultūra, išnyksta vergovė, prasideda ekonominis nuosmukis. 3. Frankų valstybė buvo pirmoji naujo tipo (feodalinė) valstybė. 4. Atsiradusiems feodaliniams santykiams būdinga feodalų vasaliniai ryšiai, jų imunitetinės teiseės (neliečiamybės), feodų (žemės valdų) dalijimas už tarnybą, valstiečių įbaudžiavinimas. 5. Arabų puolimo išdavoje buvo užkariauta Ispanija, veržimąsis į Prancūziją, buvo sulaikytas Puatjė mūšyje, kurį laimėjo frankai. 6. Krikščionybė tapo beveik visų Europos tautų vyraujančia religija.
————————————
Vikingai (normanai)
Migracijos priežastys:
1. Nepakankami krašto ištekliai. 2. Geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas. 3. Nusikaltėlių išvarymas iš šalies. 4. Noras praturtėti ir įsigyti naujų žemių.
Žygių kryptys:
1. Variagai (švedai) – į rusų žemes (jie įkūrė Kijevo Rusijos valstybę), į Juodosios, Kaspijos jūrų pakrantes, Bizantiją, Konstantinopolį. 2. Danai veržėsi į V. Europą, Britaniją, Viduržemio jūros pakrantes. 3. Norvegai veržėsi į V. Europą, Britaniją, Airiją, Islandiją, Grenlandiją, Š. Ameriką.
———————————-
Mongolų užkariavimai Rusijoje.
I Etapas – nuo 1237 iki 1238 – nusiaubta Rezanė, Vladimiro Surdalės kunigaikštystė, užkariauta visa ŠR Rusija. II etapas – 1239 – 1240 – užimtas Perėjuslavas, Černigovas, Krymas, Kijevas, užkariauta visa Rusija.
———————————-
Tautos didžiuoju tautų kraustymosi laikotarpiu.
Gotai – Rytinės remanų gentys, pirmaisiais amžiais po Kristaus gyvenusios pietiniame Baltijos jūros pakraštyje ir Vyslos žemupyje. Į ten jie atsikėlė iš Skandinavijos. Paskutiniame antro amžiaus ketvirtyje pradėjo migruoti pietričių kryptimi ir trečio amžiaus pirmojoje pusėje pasukė į šiaurinius Juodosios jūros pakraščius. Dnepro žemupyje apsigyveno ostgotai, o Dnepro aukštupyje vestgotai.
Herulai – germanų gentis, gyvenusi Skandinavijoje ir Jutlandijos psl. Apie 260-280 m. jie puldinėjo mažąją Aziją ir Graikiją. Romos imperatorius Valerijonas leido herulams gyventi prie Juodosios jūros. Po hunų žlugimo herulai sudarė savo valstybę Tysos aukštupyje, dabartinėje Vengrijoje. Herulų valdovas Okuartas 476 m. paėmė valdžią V. Romos imperijoje. Gotų karalius Teodorichas klasta nužudė Okuartą, o herulai likę be žymaus vado išsisklaidė.
Hunai – genčių sąjunga, susiformavusi II-IV a. Hunų žygiai paspartino didįjį tautų kraustymąsi. IV a. Hunai pradėjo veržtis į vakarus ir 372 m. pavergė Alanus. 375 m. Juodosios jūros pakrančių stepėse pavergė ostgotus, o 376 m. vestgotus privertė trauktis į Trakiją. 394 – 420 m. hunų žygiai pasiekė Panoniją. Kartu su Romos imperija hubai kovojo su germanais prieš Alarichą (402 m.), Radagaisą (406 m.), Busgundus (434 m.), Atilas (434-453) laikais hunai 437 m. įsiveržė į Romos imperiją ir pasiekė Konstantinopolį.451 m. hunų sąjunga įsiveržė i Galiją, nusiaubė Mecą, Strasburgą, Vormsą, Maincą, apgulė Orleaną. Katalauno laukuose pralaimėjo jungtiniai romėnų ir germanų (vestgotų ir frankų) kariuomenei. 452 m. hunai buvo sumušti, o jų sąjunga iširo.