Polimerai1
5 (100%) 1 vote

Polimerai1

Polimerai

Polimerai – iš graikų kalbos polymeres, daugialypis. Tai medžiagos, kurių molekulos sudarytos iš daugelio dalių – vienos ar kelių rūšių mažesnių molekulių – monomerų. Monomerais vadinami nedidelio malekulinio svorio junginiai, turį reaktyvių arba funkcinių grupių, kurios įgalina juos jungtis į didesnes molekules – polimesrus. Monomerinių molekulių skaičius polimerinėje molekulėje vadinamas jo polimerizacijos laipsniu. Žemo polimerizacijos laipsnio polimeras vadinamas dimerais, trimerais, tetramerais ir t.t., graikiškais priešdėliais nurodant, kiek monomero molekulių įeina į polimero molekulės sudėti. Aukšto polimerizacijos laipsnio molekulėse monomerinių molekulių skaičius didelis ir įvairus; be to, šios monomerinės molekulės būna įvairiai išsidėsčiusios. Pvz. Monomeras Aa gali jungtis galva su uodega, sudarydamas grandinę …AaAaAaAaAaAa…, arba galva su galva ir uodega su uodega, sudarant grandinei …AaaAAaaAAaaAAa…, arba abi sistemos gali būti netaisyklingai susimaišiusios. Kai polimero molekulėje yra šoninių atsišakojimų arba dvilinkų jungčių, šie šoniniai atsišakojimai arba dvilinkos jungtys gali būti išsidėstę vienoje polimerinės linijinės molekulės pusėje, taisyklingai abiejuose pusėse arba netvarkingai abiejuose pusėse. Izotaktiniai polimerai linkė kristalintis ir gerai verpiasi net kai šoniniai atsišakojimai stambūs ir kai jų ataktiniai poliizomerai visuomet būna amorfiniai. Įvairaus polimerizacijos laipsnio polimerinės molekuės sudarytos iš vienodų monomerinių molekulių arba iš keleriopų taisyklingai pasikartojančių monomerinių molekulių vadinamų homopolimerinėmis (polimerinias homologais). Polimerai sudaryti iš dviejų, A ir B, arba didesnio skaičiaus skirtingų, paprastai netaisyklingai išsidėsčiųsių monomerų, vadinamų kopolimerais. Kopolimerai, kurių makromolekules sudaro pasikartojantys stambesni homopolimeriniai vienetai, …AAAAABBBBAAAABBBBBBAAA…, vadinami rupiastruktūrinias, arba blokkopolimerais. Kopolimeras, kurio molekulių pagrindinės grandinės sudarytos iš vienų, o šoniniai atsišakojimai iš kitų monomerinių vienetų,

BBBBBB

…AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA…

BBB BBBBBBB

vadidinamas skiepytiniu kopolimeru.

Kai monomeras yra dvifunkcinis arba teturi vieną dvilinką jungtį, iš jo susidariusio polimero molekulės paprastai būna ilgos, linijinės, siūlų pavidalo. Kai monomeras yra trifunkcinis ar tetrafunkcinis arba kai jis turidaugiau negu vieną reaktivinę dvilinką jungtį, tarp jo polimero siūlinių molekulių susidaro kryžminės jungtys, surišančios atskiras linijines molekules į tinklinį trijų matavimų rezginį taip, kad visas polimerinis gabalas gali tapti viena milžiniška makromolekule. Tokių polimero pavyzdžiais gali būti fenolaldeidiniai, ureaaldeidiniai, diviniliniai ir daug kitų polimerų, kurie yra netirpūs ir aukštoje temperatūroje suskyla nesilydidami.

Gamtoje gausiai paplitę natūralūs neorganiniai polimerai (lauko špatas, kvarcas, celiuliozė, proteinai, chitinas). Pramonė per paskutiniuosius du dešimtmečius prigamino šimtus rūšių įvairiausių organinių polimerų, kurių skaičius tolydžio auga. Aukštieji polimerai, kurių makromolekulės sudarytos iš kelių šimtų ar tūkstančių monomerinių vienetų, pasižymi dideliu stiprumu ir nuostabiu technologinių savybių įvairumu, dėl to jų praktiška reikšmė didelė. Dirbtinai neorganiniai ir ypač organiniai polimerai vis daugiau ir dugiau pavaduoja medį, metalus, naturalinį pluoštą, ragą, akmenį, ir kitas natūralines medžiagas, pastarąsias toli pralenkdami čia vienu, čia kitu technologiniu privalumu.

Technologinių požiūriu polimerus galima suskirstyti į tris stambias grupes: gumas, pluoštinius polimerus ir plastikus. Gumos polimerai yra sudaryti paprastai iš netaisyklingos formos makromolrkulių, tarp kurių tarpusavė trauka silpna, todėl jos neišsilygiuoja prie viena kitos ir nesudaro pluoštelių; tokie polimerai nesikristalina ir pasižymi dideliu elastingumu. Svarbiausias gumos pramonės monomeras yra butadienas, tačiau taip pat vartojami izobutilenas, izoprenas, dimetilsiloksanas, vinilideno chloridas, akrilontrilas ir kiti. Pluoštiniai polimerai, priešingai gumai, sudaryti iš gana taisyklingos formos linijinių makromolekulių, kurios dėl didelės tarpusavės traukos išsilygiuoja prie viena kitos ir sudaro pluoštelius. Sulydyti arba ištirpinti pluoštiniai polimeraigali būti suverpti įsiūlus. Svarbiausi pluoštiniai polimerai yra regeneruota celiuliozė, celiliozės acetatas, proteininiai polimerai, poliamidiniai, viniliniai, vinilakriliniai, akriliniai, poliesteriniai ir kitokie polimerai. Vienas iš struktūriniu požiūriu paprastesnių ir labai paplitusių polimerų yra polietilenas. Jis susidaro jungiantis etileno CH2=CH2 molekulėms. Tam tikromis sąlygomis ir vartojant katalizatorių, dviguboji jungtis suyra, ir gaunama grandinė, sudaryta iš –CH2-CH2- grupių. Pradinė molekulė, iš kurios susidaro polimeras, vadinama monomeru.

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 674 žodžiai iš 1130 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.