Politika
5 (100%) 1 vote

Politika

POLITIKOS SAMPRATA

Kas yra politika?

Vienas svarbiausių visuomenės gyvenimo reiškinių yra politika. Kas yra politika? Kokia jos prigimtis, esmė, kuo ji skiriasi nuo kitų visuomenės gyvenimo sferų? Nors politikos reiškinys egzistuoja per visą tūkstantmetę žmonijos istoriją, o ją analizuoti pradėta dar Senovės Graikijoje, vienareikšmio atsakymo į visus šiuos klausimus nėra.

Labai nevienareikšmiškai vartojamas pats terminas “politika”. Paprastai žodžiu politika apibūdinama viešoji politika, tačiau jis labai dažnai vartojamas ir kitomis prasmėmis. Maksas Veberis(Weber) savo darbe “Politika, kaip profesinis pašaukimas rašė: “Tai be galo plati sąvoka, apimanti bet kurią savarankiškos vadovaujamos veiklos rūšį. Kalbama apie bankų devizų politiką, apie reicho banko diskonto politiką, apie profsąjungų politiką streiko metu, galima kalbėti apie miesto ir kaimo bendruomenės mokyklinę politiką, apie valdybos vadovavimo savo draugijai politiką, pagaliau apie politiką išmintingos moters trokštančios valdyti savo vyrą”(Cit. pagal Politologija. Almanachas t. 2, p. 27, Vilnius, 1991 )

Politikos kaip ir kitų visuomenės gyvenimo sferų aiškinimas ir suvokimas priklauso nuo aiškintojo sociologinių- filosofinių pažiūrų, vertybinių nuostatų, pasaulėžiūros. Tačiau akivaizdu yra tai , kad politika yra žmonių visuomeninės, jų kolektyvinės veiklos rezultatas. Dėl šios priežasties aiškinant politikos esmę ir turinį paprastai yra pabrėžiamas skirtumas tarp viešo ir privataus. Politika yra viešojo (visuomeninio) gyvenimo sfera.

Anglų kalboje yra net trys terminai žymintys įvairias politikos pasaulio dalis:

Politics—reiškia bendrai politikos sferą;

Polity—politinė santvarka, jos institucinė sąranga;

Policy—tam tikras politinis kursas, sąmoningai parengta politinė strategija (švietimo, užsienio politika ir tt. ).

Lietuvių kalboje visa tai yra išreiškiama vienu žodžiu – politika. Polity sampratą galima išreikšti dviem lietuviškais žodžiais – politinė bendruomenė.

Labai svarbu aiškinant politiką atsakyti į klausimą, kokia šios visuomenės veiklos rūšies paskirtis ir prasmė. Jeigu sutiktume, kad politika yra visuomenės veikla, tam tikra žmonių veiklos rūšis aplamai, tai visų pirma taptų akivaizdu, kad svarbiausias momentas šioje veikloje, savita ašis apie kurią viskas ir sukasi yra valdžia.

1) Politika yra veikla, kai valdžios priemonėmis siekiama reguliuoti individų ar socialinių grupių elgesį

2) Kai siekiama įgyvendinti grupinius- tautos, socialinės grupės ar visos visuomenės interesus. Tai daroma :

– -disponuojant valdžios priemonėmis

– siekiama paveikti valdžią (priemonės tam yra labai įvairios )

– siekiama pakeisti valdžią

3) Politika yra tokia veikla , kuria siekiama esamą valdžią pateisinti arba ją paneigti.

Tačiau tai nėra vienintelis atsakymas į tai kokį vaidmenį vaidina politika visuomeniniame gyvenime?. Atsakymai į šiuos kausimus yra įvairūs. Politikai priskiriamas skirtingų interesų derintojo, konfliktų reguliatoriaus, bendrų visuomeninių sprendimų įgyvendintojo ir kt. vaidmenys.

Ne mažiau svarbus yra ir klausimas apie tai, kokios yra politikos sferos visuomenėje ribos? Kiek politika yra savarankiška sfera ir kiek ji susijusi su kitomis visuomeninio gyvenimo sferomis? Ar galimą politikos sferą apriboti valstybės gyvenimu, valdymo institucijomis, ar tai yra vienas iš labai įvairių visuomenės gyvenimo reiškinių susijusių su kitais visuomenės gyvenimo reiškiniais? Politika kaip visuomenės veiklos rūšis yra glaudžiai susijusi su kitomis visuomenės veiklos rūšimis, tačiau, būdama viena iš visuomenės sistemos posistemių ji egzistuoja kaip santykinai savarankiška ir turi savo funkcijas. Svarbiausia iš jų yra visuomenės integracija bendriems tikslams pasiekti. Toks politikos suvokimas leidžia ją analizuoti kaip sistemą, kurios elementai susiję tarpusavio ryšiais ir turi jiems būdingus veikimo principus.

Politinė sistema yra santykinai savarankiška visuomenės posistemė. Tai vientisa, susijusių tarpusavyje politinių institucijų, santykių, procesų visuma. Kiekvienos konkrečios visuomenės politinę sistemą apibūdina tos visuomenės socialinė santvarka, valdymo sistema ( parlamentinė ar prezidentinė ), politinio režimo pobūdis ( demokratinis, totalitarinis, autoritarinis ), visuomeniniai politiniai santykiai (ar jie yra konfliktiški, ar pasiekiamas kompromisas ir susitarimas,)istorinė kultūrinė šalies gyvenimo tradicija ir kt.

Politikos moksluose XX a. 6 deš . buvo išplėtota politinės sistemos teorija. Politika pradėta analizuoti kaip sistema, sudaryta iš tarpusavyje susijusių elementų, kurių kiekvienas atlieka savo funkcijas.

Politikos tyrinėjimo istorija

Kaip matėme, suvokti ir paaiškinti politiką nėra paprasta. Per tūkstantmetę žmonijos istoriją keitėsi politikos pasaulis, politikos sferos ribos plėtėsi, todėl kito ir evoliucionavo supratimas apie politiką.

Pirmasis politikos suvokimo ir jos aiškinimo etapas prasidėjo dar Senovės Graikijoje ir truko ilgai. Pirmaisiais politikos aiškintojais laikomi Platonas ir Aristotelis, o visiškai naujas politikos supratimas prasidėjo tada, kai susiformavo politikos mokslai. Šiame ilgame procese galima išskirti du
etapus. Pirmasis laikotarpis truko nuo senovės graikų iki XIX a. Po to prasidėjo kokybiškai naujas etapas. Kuo skiriasi politikos suvokimas pirmąjame ir antrąjame etapuose? Pirmąjame etape politikos centru laikoma valstybė. Aristotelis pirmasis plėtoja mintį, kad politika tai valstybė,o politinė sfera tai valstybinių santykių sfera. Toks valstybinis – centristinis požiūris yra dėstomas ir vėlesnio laiko mąstytojų darbuose. Taip politiką suvokia Nikolo. Makiavelis (Machiavelli) ir Tomas Hobsas (Hobbes). Visi paminėti mąstytojai svarsto valstybės kilmę, jos valdymo pobūdį. Šie svarstymai susiejami su individų, socialinių grupių vieta ir vaidmeniu valstybėje, o taip pat su socialinių sluoksnių įvairove ir tuo, koks yra kiekvieno socialinio sluoksnio vaidmuo valstybės valdyme. Visas politikos pasaulis šiuo laikotarpiu yra suprantamas kaip pavaldinių valdymas.

Reikšmingiausi tekstai, kuriuose politika yra analizuojama ir aiškinama pirmąjame jos suvokimo etape yra;

Aristotelis. Politika IV a. pr. Kr.

Platonas. Valstybė V-IV a. pr. Kr.

Nikolo Makiavelis. Valdovas 1513 m.

Tomas Hobsas. Leviatanas 1651 m.

Anrasis etapas skiriasi kokybiškai. Jame politika pradedama suvokti kaip visos visuomenės, visų žmonių veikla. Šis suvokimas neatsirado staiga. Jis formavosi palaipsniui pradedant XVIII a. Kas sąlygojo šiuos pokyčius? Visų pirma vyko politinio gyvenimo evoliucija.

Reikšmingiausi istorijos įvykiai ir faktai ženklinantys politinio gyvenimo pokyčius:

1) JAV Nepriklausomybės deklaracija 1776 m.

2) JAV Konstitucija 1787 m.

3) Didžioji Prancūzijos revoliucija 1789 – 1794 m.

4) Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija paskelbta Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu 1789 m.

5) Visuotinės rinkimų teisės pradžia(rinkimų teisė suteikiama tik vyrams) 1791m. Prancūzijoje

6) Rinkimų teisė moterims pirmą kartą istorijoje suteikta Naujojoje Zelandijoje 1902 m.

Visuomenė keitėsi . Į politinį gyvenimą įsitraukė vis platesni gyventojų sluoksniai . XIX a. įsitvirtino visuotinė rinkimų teisė. Lyderiai, vadai, aristokratijos elitas turėjo “pasispausti’ ir į politinę veiklą įsitraukė didelės žmonių masės. Visi šie pokyčiai atsispindėjo ir politikos aiškinimuose. Todėl akivaizdu, kad politikos aiškinimas ir jos suvokimas yra susijęs su politinių idėjų raida ir pačiu politinio gyvenimo kitimu.

XIX a. pradėjo formuotis mokslo sritis, kurios objektu tapo politikos pasaulis- politikos mokslai. Pirmiausiai politikos mokslai pradėjo formuotis ir įsitvirtino Vokietijos ir JAV universitetuose, o po Antrojo pasaulinio karo visur tapo labai svarbia socialinių mokslų šaka. Šių mokslų atstovai politologai, kaip ir visų kitų mokslų atstovai, norėdami suvokti savo veiklos prasmę XX a. apžvelgė ir apibendrino politikos tyrinėjimų istoriją. Visame politikos tyrinėjimų procese, kuris truko du tūkstančius metų, jie išskyrė keturis pagrindinius laikotarpius.

Pirmasis laikotarpis pavadintas universalizmu yra politinės filosofijos ir jos idėjų raida. Amžinieji klausimai, kuriais prasidėjo politinė filosofija ( jie iš šiandien yra labai svarbūs ) buvo tokie: 1) kokia yra valstybės prigimtis? 2)Kokia valdymo forma yra tobuliausia? 3) Kokie turi būti valdančių ir pavaldinių santykiai?. Nereikia labai susikaupus galvoti, kad suvoktum jog politinės filosofijos problematika yra vertybinė problematika. Čia kalbama ne apie faktus. o apie vertybes- kas yra gerai ,o kas blogai, kas yra teisybė, o kas neteisybė, kas tai yra teisingumas. Svarbiausias rūpestis yra tai ar racionalus žmogaus protas gali suvokti politinį gyvenimą teisingai ir sutvarkyti jį visiems priimtinu būdu.

Politinę filosofiją priimta skirstyti į klasikinę, kuri prasidėjo Senovės Graikijoje ir baigėsi XIX a. ir į šiuolaikinę, kuri atgijo ir vėl išsiplėtojo XX a. antroje pusėje.

Pagrindiniais kalsikinės politinės filosofijoa atstovais laikomi mąstytojai, kurie atkreipė dėmesį į praktinę reikšmę turinčias problemas yra: Platonas , Aristotelis, Ciceronas, Aurelijus Augustinas, Tomas Akvinietis, Marsilijus Paduvietis, Makiavelis, Hobsas, Lokas ( Locke), Kantas (Kant), Ruso (Rousseau), Hegelis (Hegal), Marksas(Marx)

Šiuolaikinės politinės filosofijos atgaivintoju laikomas amerikietis J.Roulsas (John Rawls), kuris 1971 m. išspausdino knygą “Teisingumo teorija’(A Theory of Justice)

Antrasis politikos mokslų raidos laikotarpis vadinamas legalizmu. Jis susiformavo XIX a. Svarbiausia jame yra tai, kad politikos mokslai pradėti traktuoti kaip atskira visuomenės mokslų šaka. Pirmiausiai tai atsitiko Vokietijoje. Būtent Vokietijos universitetuose politikos mokslai atsiskyrė nuo politinės filosofijos ir pradėta ieškoti kas to, kas yra politkos esmė. Šiame laikotarpyje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas valstybei, jos institucijų struktūrai ir toms teisinėms – įstatyminėms normoms, kurios gali pagerinti valstybės institucijų veikimą. Dėl šios priežąsties laikotarpis ir pavadintas legalizmu. (lotyniškas žodis lex reiškia įstatymas.) etapas.

Po pirmojo pasaulinio karo pradėjo formuotis naujas politikos mokslų raidos etapas Kai kurie politikos mokslų atstovai pradėjo kritikuoti legalistus teigdami kad toks požiūris į politiką yra labai siauras ir negali atskleisti jos tikrosios esmės.
teigė, ksd galima labai puikiai žinoti kaip veikia parlamentas, galima priimti visą eilę nutarimų, įstatymų, potvarkių, kurie pagerins parlamento darbą, bet tai visai nepadės atsakyti į klausimą, kodėl parlamentarai nusprendė taip, o ne kitaip. Taip formavosi naujas politikos aiškinimo etapas įgavęs realizmo vardą. Jo atstovai teigė, kad politikos esmė yra interesų grupių veiksmai norint pasiekti savo tikslų. Todėl norint atsakyti į klausimą, kodėl priimami vieni ar kiti politiniai sprendimai reikia analizuoti ko siekia viena ar kita socialinė grupė ir atsakymas į klausimą, kodėl parlamento sprendimas yra būtent tos skambėtų: “Todėl, kad yra interesas”.

Ketvirtasis politikos aiškinimo etapas vadinamas biheiviorizmu (nuo angliško žodžio behaviour – elgesys). Biheiviorizmas labiausiai išsiplėtojo JAV ir paveikė politikos mokslų plėtrą visose kitose šalyse. Politika pradėta aiškinti kaip žmonių elgesys. Kodėl žmonės balsuoja už vieną ar kitą politinę partiją? Kas nulemia jų pasirinkimą ? Kodėl politiniame gyvenime jie elgiasi taip, o ne kitaip? Jeigu mes galėsime į visus šiuos klausimus atsakyti labai tiksliai, mes galėsime ne tik paaiškinti politikos pasaulį, bet ir jį valdyti. Politologai privalo tyrinėti pasikartojančius politinio elgesio dėsningumus o juos perpratę galės paaiškinti visus politinius procesus.

Biheivioristų sumanymai labai tiksliai paaiškinti politinį elgesį, o, svarbiausia jį valdyti nebuvo vaisingi, bet politikos mokslams jie buvo labai svarbūs. Jie pirmieji pradėjo taikyti visuomenės apklausas, susiejo politikos tyrinėjimus su ekonomikos mokslais pirmieji sugebėjo įžvelgti, kad politinis gyvenimas ir politinis elgesys yra sąlygotas bendrų visuomenės gyvenimo dėsningumų. Šiandien politikos mokslai nepretenduoja matematiškai tiksliai atsakyti į visus politinio visuomenės gyvenimo procese kylančius klausimus. Jie analizuoja politiką ir politinį gyvenimą bandydami paaiškinti naujai iškylančias problemas. Kaip visame visuomenės gyvenime, taip ir politikoje nuolatos vyksta pokyčiai, todėl ir mokslai, kurie šiuos pokyčius aiškina negali pateikti vienareikšmių atsakymų.

Pagrindinės sąvokos:

politika, politikos mokslai.

SVARBIAUSIOS POLITINĖS INSTITUCIJOS

Parlamentas

Parlamentas yra pagrindinis politinio gyvenimo institutas.. Jo narius išrenka visi šalies gyventojai ir parlamentarai yra laikomi svarbiausiais tautos atstovais. Į parlamentą gali būti išrinktas bet kuris šalies gyventojas Jame yra svarstomi patys svarbiausi ir aktualiausi visuomenės gyvenimo klausimai. Parlamento, kaip politinio instituto svarbą liudija tai, kad konstitucijose visos politinės-institucinės sąrangos aprašymas pradedamas nuo parlamento, o parlamentarai turi neliečiamumo statusą – suimti parlamentarą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn galima tik pačiam parlamentui sutikus.

Pats žodis parlamentas šio metu turi apibendrinančią prasmę. Įvairiose pasaulio valstybėse tautos atstovų institucijos vadinamos skirtingai: kongresu JAV, nacionaliniu susirinkimu Prancūzijoje, medžlisu Turkijoje, atstovų rūmais Japonijoje, parlamentu Didžiojoje Britanijoje, Singapūre ir kitose. šalyse, seimu Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir tt.

Parlamento kilimas.Tam, kad suprastume parlamento kaip politinės institucijos reikšmę ir svarbą pravartu prisiminti jo atsiradimo istoriją. Parlamento šaknys yra viduramžių Europa. Parlamentų tikslas buvo atstovauti svarbiausius visuomenės sluoksnius – dvasininkus, pasaulietinius feodalus ir miestiečius (visų kitų gyventojų sluoksnių atstovavimas parlamentuose prasideda tik XVIII a. pabaigoje ir įsigali XIX a ). Pirmasis istorijoje parlamentas atsirado Anglijoje 1265 m. Stiprėjant paminėtiems gyventojų sluoksniams ir augant jų reikšmei, karaliai buvo priversti tartis su jais mokesčių, karo paskelbimo ar taikos sudarymo, bei valdymo kausimais. Vėliau parlamentų vaidmuo pastoviai augo, o galiausiai jie tapo svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Kiekvienoje šalyje šis procesas vyko skirtingai ir šio proceso priežastis bei jo raidą aiškina istorijos mokslas.

Parlamentų struktūra. Šiuo metu visose pasaulio valstybėse egzistuojančius parlamentus galima apibūdinti dviem bendrais bruožais:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2110 žodžiai iš 6960 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.