Politikos mokslas-socialinis mokslas
5 (100%) 1 vote

Politikos mokslas-socialinis mokslas

TURINYS

1. Įžanga 1 psl.

2. Politikos mokslas – socialinis mokslas……………………………………………………2 psl.

3. Politikos mokslo kilmė ir raida………………………………………………………………4 psl.

4. Politikos mokslas Lietuvoje…………………………………………………………………..8 psl.

5. Politikos mokslo problematika……………………………………………………………..10 psl.

6. Išvados………………………………………………………………………………………………12 psl.

7. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………13 psl.

Įvadas

Politiniai mokslai nuo kitų socialinių mokslų skiriasi tuo, kad šios disciplinos darbuotojai patys vis dar diskutuoja ir bando atsakyti į tokius klausimus kaip: „Kokia yra politinių mokslų, kaip atskiros disciplinos, apimtis ir kokie šios disciplinos moksliniai tikslai?“.Ir kas keisčiausia: „Ar politiniai mokslai iš viso mokslai, jei taip, tai kuria prasme?“.Kol politologai vis dar diskutuoja, pati politika yra mūsų gyvenimo kasdienybė.Politika įtraukia į save daugelį žmonių, nes ši sąvoka nuolat girdima per masinės informacijos priemones, per rinkimus ir politines agitacijas.Jei tu nesidomi politika,tai ji domisi tavimi.Todėl neįmanoma paneigti, kad politikos ir politikos mokslų tema yra be galo aktuali ir įdomi.

Todėl šiame savo darbe pabandysiu suvokti politikos, kaip socialinio mokslo, sąvoką, bei apžvelgti politikos mokslo kilmę ir raidą ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje.Pabandysiu išsiaiškinti, kodėl politikos mokslas yra gan problematiškas.Politikos mokslo kaip socialinio mokslo samprata

Dar prieš trisdešimt metų buvo tvirtinama, kad politikos mokslas yra amorfiška, sunkiai apibrėžiama ir nevienalytė disciplina, jog tai nėra mokslas, arba, kad tai yra parazituojantis mokslas, iš kitų socialinių mokslų pasiglemžęs kategorijas, tyrimo metodus ar net temas.Tačiau teigiant, kad vis dėlto tai mokslas, neįmanoma paneigti, jog jis yra socialinis mokslas.Todėl pabandysiu suvokti to priežastis ir suprasti politikos mokslo kaip socialinio mokslo specifiką.

Visų pirma, patys politiniai reiškiniai ir faktai yra socialiniai savo prigimtimi, nes atsiranda ir reiškiasi tik visuomenėje.Taigi politikos mokslas yra vienas iš socialinių, skirtingai nuo gamtos ar tiksliųjų mokslų, kuris nagrinėja visuomenės politinius santykius ir siekia pateikti mokslinį jų aiškinimą.Deja, palyginti su tiksliaisiais mokslais, politikos mokslas, kaip ir kiti socialiniai mokslai, vertinamas skeptiškai, nes nevisiškai atitinka „moksliškumo“ kriterijus.Tačiau, nors politikos mokslas ir neatitinka griežto mokslo principų, jis taiko mokslinius politinių reiškinių tyrimo ir analizės metodus, tobulina sąvokas ir konstruoja teorinius modelius.Pasak lietuvių sociologo Vytauto Kavolio, socialiniai mokslai gimsta dėl būtinybės spręsti besiformuojančios tikrovės problemas.Politikos mokslas išaugo į socialinius mokslus kaip galvojimo būdas, apibrėžiantis empirinių aplinkybių ir subjektyvių reiškinių, „gyvenimo būdo“ ir „sąmoningumo“ santykį.Jis išlieka mokslu tol, kol aprašo egzistuojančias žmogiškosios patirties tendencijas ir alternatyvas, bet nenustato privalomybės, nes tai – ne normatyvinė disciplina.Tai analitinių mokslų šeimos kryptis, kuriai būdingas nenutrūkstamas bandymas išsiaiškinti, kokios socialinių ryšių grandys ir kokių kultūrų logika projektuoja ir įprasmina skirtingų žmonių skirtingus santykius ir kokiais būdais jie kinta istorijos raidoje.

Dėl politikos reiškinių sudėtingumo ją reikia aiškinti pasitelkus tokius terminus kaip valstybė, vyriausybė, valdžia, įtaka ir pan.Šios kategorijos taip pat įvairiai apibrėžiamos ir tiriamos kitų socialinių mokslų.Politiką tyrinėjantys mokslininkai stokoja universalių matavimo standartų, todėl politikos mokslas remiasi kitų socialinių mokslų teorijomis ir metodais, siekdamas atskleisti, kaip formuojasi ir reiškiasi valdžios santykiai.Jis naudoja ekonomikos, sociologijos teorijas, remiasi istorija arba kreipiasi į psichologiją, siekdamas paaiškinti, kodėl žmonės elgiasi ar veikia vienokiu ar kitokiu būdu.Būtent šis teiginys taip pat ir priskiria politikos mokslą prie socialinių mokslų srities.

Jeigu prisiminti istoriją, tai kaip jau minėjau – buvo įsitvirtinusi tradicija nelaikyti politikos atskira disciplina, o vartoti bendrą politinių mokslų kategoriją, į kurią įeina ir kitos socialinių mokslų disciplinos.Šiandien vis dar diskutuojama, ar politiniai mokslai iš viso mokslai ir, jei taip, tai kuria prasme.Nėra visiškai susitarta ir dėl politikos mokslo struktūros.Pavyzdžiui, Jamesas N.Danzigeris skiria keturias sritis: lyginamąją politiką, tarptautinius santykius, politikos teoriją ir ribines politikos mokslo disciplinas.Tokias kaip politinė antropologija, politikos sociologija, politinė ekonomija, politinė psichologija ir biopolitika.Visos šios disciplinos nagrinėja ne ką kitą, kaip socialinius, ekonominius žmonių santykius, tų santykių priežastis ir pasekmes,visuomenės veiklą ir pan.Net ir pati politika pasireiškia visuomenės bendradarbiavime,derybose ir net kovoje.

Galiausiai,
prisiminkime, kad politika atsiranda tada, kai žmonės gyvena ir kažką veikia kartu.O normalus žmogiškas gyvenimas įmanomas tik visuomenėje, tik nuolat bendradarbiaujant su kitais visuomenės nariais.Žmonės vienijasi ir jungiasi į grupes ar organizacijas tam, kad galėtų pasiekti tam tikrų tikslų, todėl jiems reikia bendrų sprendimų.Būtent ši veiklos rūšis ir yra vadinama politika, o politikos mokslas analizuoja ir tiria tuos sprendimus, jų priežastis ir pasekmes, bei panašius socialinius reiškinius.Politikos mokslo kilmė ir raida

Žodis „politika“ siejasi su valstybės gyvenimu.Senovės graikų kalba žodis polis reiškė miestą valstybę, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis politikos – visa tai, kas susiję su valstybe, su valstybės gyvenimu.

Politikos tyrimų pradžia siejama su Platono veikalu „Valstybė“ ir Aristotelio „Politika“.Politikos, kaip veiklos rūšies, išsiskyrimas iš kitų socialinių procesų tiesiogiai susijęs su etnine, kultūrine, luomine, idėjine diferenciacija ir valstybės atsiradimu.Dar antikos laikais visuomeninės minties raidoje politika su filosofija buvo svarbiausiomis mokslo šakomis.Ypač Aristotelis politikai teikė ypatingą svarbą.Jam politika buvo svarbiausias praktinis mokslas tiek, kiek jis padeda spręsti pagrindinį visuomenės uždavinį: suderinti visuomeninį gėrį su atskirų žmonių gėriu.Kiti mokslai, anot jo, susiję tik su priemonėmis šiam tikslui pasiekti.Jo manymu, politika yra valstybės valdymo menas.Aristotelis ją laikė kilnia šviečiamąja veikla dėl jos visuomeninio, viešojo pobūdžio.Todėl politika yra visų mokslų mokslas, o kiti mokslai turi jai tarnauti.Tuo tarpu Platonas politiką siejo su idealios valstybės kūrimu, kuris savaime suteikia prasmę netobulam pasauliui.Jo manymu, politika – pats aukščiausias karališkasis menas.

Politikos mokslas nuėjo ilgą kelią, kol įgijo visuotinį pripažinimą.Kai kurie mokslininkai dar iki šiol ginčijasi dėl šio mokslo istorinės raidos.Vieni iš jų tvirtina, kad politikos mokslas yra vienas seniausių socialinių mokslų, pradėjęs formuotis Graikijoje, kiti, sako, kad jo pradininkas N.Makiavelis.Kartais politikos mokslo pradžia skaičiuojama tik nuo 1948 m. Paryžiuje UNESCO iniciatyva įvykusio suvažiavimo, kuriame buvo susisteminta politikos mokslo vidinė struktūra ir nustatytas objekto tarptautinis standartas.Visgi kaip savarankiška moderni disciplina, politikos mokslas savo specifinius bruožus įgijo XΙΧ a. pabaigoje – ΧΧ a. Septintajame ΧΙΧ a. dešimtmetyje pradėjo formuotis aiškiai apibrėžtas savarankiškų politikos mokslo studijų laukas – valstybės, suprantamos kaip institucijų visumos ir turinčios juridinės bei politinės galios viršenybę, sisteminės studijos.Politika buvo siejama su „vyriausybės valdymo mašina“ – įstatymų leidybos aparatu ir procesu, administravimu ir teisiniu reguliavimu. Politologija kaip mokslas tarptautinį pripažinimą įgijo tik ΧΧ a. vid. 1948 m. Paryžiuje įvyko pasaulio politologų kongresas, kuris įteisino politologijos kaip savarankiško mokslo idėją ir pripažino ją svarbia sudedamąja socialinių mokslų sistemos dalimi.Iki tol politologija nebuvo savarankiškas mokslas, o įėjo į kitų mokslų sudėtį: filosofiją, sociologiją, teisę ir istoriją.Taigi šiuolaikinis politikos mokslas turi savitą istoriją ir tradicijas, ir jau daugelyje pasaulio universitetų dėstomas kaip atskira disciplina.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1210 žodžiai iš 3864 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.