Politikos mokslas – socialinis mokslas
5 (100%) 1 vote

Politikos mokslas – socialinis mokslas

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

POLITIKOS MOKSLO KAIP SOCIALINIO MOKSLO SAMPRATA 4

POLITIKOS MOKSLO KILMĖ IR RAIDA 6

POLITIKOS MOKSLO PROBLEMATIŠKUMAS 11

IŠVADOS 14

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS

„Politikos“ sąvoka yra kilusi iš graikų kalbos žodžio „polis“, reiškiančio „valstybę“ arba „visuomenę“. Šis terminas paplito Senovės Graikijos mąstytojo Aristotelio traktato „Politika“, kuriame autorius išdėstė savo mintis apie valstybę, valstybės valdymą, skirtingas to valdymo formas, dėka.

Politikos mokslas turi vietą tarp šiuolaikinių visuomenės mokslų, nes politikos vaidmuo visuomenės gyvenime yra labai svarbus. Per visą civilizacijos istorijos laikotarpį valstybė ir jos politika darė didelę įtaką šalių ir tautų likimui, kasdieniniam žmonių gyvenimui. Todėl daugumoje šiuolaikinių šaltinių teigiama, kad politikos mokslas – socialinis mokslas. Tai minima įvairiuose politikos mokslo apibrėžimuose, įvairūs autoriai analizuoja šią problemą savo darbuose, pvz.: J. Novagrockienė paskaitų konspekte „Politikos mokslo pagrindai“ šiai temai skyrė I-ąją šio politikos mokslo pagrindų vadovėlio dalį.

Šiame referate nagrinėjau politikos mokslo kaip socialinio mokslo sampratą, apibūdinau politikos mokslo kilmę bei raidą, taip pat analizavau politikos mokslo problematiškumą. Rėmiausi šiais šaltiniais: J. Novagrockienė „Politikos mokslo pagrindai“, V. Laurėnas „Normalios genezės atvejis“, G. H. Sabine ir T. L. Thorson „Politinių teorijų istorija“ bei kitais šaltiniais.

POLITIKOS MOKSLO KAIP SOCIALINIO MOKSLO SAMPRATA

Politikos mokslas kaip savarankiška disciplina įsitvirtino vėliau nei kiti mokslai. Tai lėmė politikos mokslo universalumas – iki XIX a. antrosios pusės politika įėjo į kitų mokslų sudėtį: filosofijos, sociologijos, istorijos, teisės. Buvo tvirtinama, kad politikos mokslas yra amorfiška, sunkiai apibrėžiama ir nevienalytė disciplina, jog tai nėra mokslas, arba, kad tai yra parazituojantis mokslas, iš kitų socialinių mokslų pasiglemžęs kategorijas, tyrimo metodus ar net temas. Tačiau net dabar, visiškai įsitvirtinus politikos mokslui kaip atskirai ir savarankiškai disciplinai ir visuotinai jį pripažinus, klausimas „kas tai yra politika?“ lieka aktualus. Iš tikrųjų politikos moksle yra daugybė politikos sąvokos apibūdinimų. Tačiau tai nereiškia, kad politika yra intuityviai suvokiamas terminas. Priešingai, tai rodo, kad politikos moksle egzistuoja svarbūs skirtumai, kurie atspindi alternatyvių koncepcijų apie politikos pasaulį konkurenciją, o kartu ir svarbią kiekvienam mokslui būklę – atvirumą naujiems pažinimo metodams ir senųjų koncepcijų tobulinimui.

Vis dėlto yra pripažinta, jog politikos mokslas – socialinis mokslas. Tai atsispindi ir šiuose politikos apibrėžimuose:

• Politika – tai valstybės valdymo menas, valstybinių reikalų tvarkymo teorija ir praktika, visuomenės socialinių grupių ir atskirų žmonių veikla, siekiant išsaugoti ir panaudoti valstybės valdžią savo interesams;

• Politika – tai visuomeninė veikla, kurią vykdo formalios socialinės grupės (organizacijos) sprendimų centras, siekiantis įgyvendinti apibrėžtus tikslus tam tikromis priemonėmis. Veiklos tikslas – didelių socialinių grupių poreikių ir interesų tenkinimas;

• Politika – tai socialinių grupių (klasių, sluoksnių, nacijų ir kt.) savitarpio santykių forma, kuri daugiau ar mažiau susijusi su valstybės veiklos turiniu;

• Politika – tai viešųjų reikalų tvarkymo procesas: žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla, nustatant bendras privalomas taisykles bendruomenėje arba tarp valstybių.

Pateiktuose pavyzdžiuose išryškėja vieninga ir pagrindinė jungtis, apimanti daugelį politikos apibūdinimų, – visuomenė, įvairios socialinės grupės. Tai patvirtina teiginį, jog politikos mokslas – socialinis mokslas.

Žinoma, visuomenės, įvairių socialinių grupių ir atskirų asmenų vaidmuo labai svarbus ir realioje politinėje veikloje. Juk nepaisant mūsų norų visi mes esame politinio proceso dalyviai, nes gyvename tam tikroje politinėje sistemoje. Visuomenės politinis gyvenimas neapsiriboja tik rinkiminėm kampanijom ir parlamento bei kitų valdžios institucijų darbu. Tai ir politinių interesų formavimas, politinių partijų ir organizacijų veikla, masinių informacijos priemonių formuojama viešoji nuomonė politinio gyvenimo klausimais ir kita.

Politinio proceso dalyviu tampama tiesiog mokant mokesčius valstybei, naudojantis viešuoju transportu, laikantis įstatymų, užimant tam tikrą darbo vietą, t. y. dalyvaujant politikos įgyvendinime.

Kita vertus, teiginį, jog politikos mokslas – socialinis mokslas galima paaiškinti remiantis ir valdžios, galios arba konflikto aspektu. Juk visi visuomeniniai santykiai yra susiję su galia, įtaka, kontrole, autoritetu. Politika yra socialinis procesas, kuriam būdinga kova ir bendradarbiavimas naudojant galią, pasibaigiantis sprendimo priėmimu. Todėl politika yra universalus, visa apimantis reiškinys, esantis visur, kur susidaro valdžios santykiai ir konfliktai.

Apibendrinant galima teigti, kad politika paprastai apima dvi visumas: valdančiųjų ir valdomųjų, valdžios ir paklusimo lyderių ir sekėjų, valstybės ir visuomenės santykius. Taip
suprantama politika yra natūralus ir fundamentalus žmonių elgesio visuomenėje aspektas, kaip ir kiti žmonių santykiai – religiniai, lyčių, etniniai ar ekonominiai. Juk politika atsiranda tada, kai žmonės gyvena ir kažką veikia kartu. Politikos mokslas tiria būtent šią veiklą, t. y. valdančiųjų bei valdomųjų santykius ir priemones bei tikslus, kuriuos jie naudoja tiems santykiams įtvirtinti. Taigi pati politika atspindi visuomenėje puoselėjamas politines vertybes, normas, tradicijas, sąlygotas bendrosios tautos kultūros.

POLITIKOS MOKSLO KILMĖ IR RAIDA

Politikos mokslo kilmė yra labiausiai sietina su filosofine moksline tradicija ir samprotavimo būdu. Filosofinis mokslinis mąstymo būdas, kartu ir politinė teorija, pradėjo formuotis Senovės Graikijoje V a. pr. Kr. Šių dienų žmogui tai atrodo labai seniai – taip seniai, kad netgi suabejojama, ar tai turi kokios nors reikšmės dabarčiai. Bet Senovės Graikija yra būtent ta vieta, kur žmogus peržengė mokslo, filosofijos ir politinės teorijos slenkstį, kur pradėta skirti politiką nuo religijos, mokslą – nuo mitų. Tačiau gretinti ir lyginti Platono, Aristotelio, bei kitų filosofų mintis su šių laikų mokslu, žinoma, yra netikslinga. Taip yra todėl, kad graikų filosofų nagrinėta politinė praktika, jos problemos, nors kartais ir turinčios analogijų dabartyje, niekada nebuvo tapačios šių laikų problemoms, o etinės nuostatos, kuriomis remdamiesi jie vertino ir kritikavo politinį gyvenimą, gerokai skyrėsi nuo dominuojančių dabar.

Politikos mokslo pradininku sąlyginai laikomas Platonas. Jis su politika susijusias savo mintis išdėstė veikaluose „Valstybė“, „Politikas“ ir „Įstatymai“. „Valstybė“ – tai knyga, kurioje paliesti ir išplėtoti bemaž visi Platono filosofijos aspektai. Pamatinė idėja – dorybė yra žinojimas. „Valstybėje“ Platonas teigė, kad politikui tiesiog privalu žinoti, kas yra gėris ir ko reikia gerai valstybei sukurti. Filosofas išskiria ir pagrindines politines bėdas: politikų nemokšiškumas ir nekompetentingumas bei frakcionizmas. Bet „Politike“ bei „Įstatymuose“ pateikiama teorija gerokai skiriasi nuo šio veikalo, pvz.: „Valstybėje“ apibūdinama ideali valstybė valdoma išmintingų žmonių, kuriems negalioja bendrosios taisyklės, t. y. atmetami įstatymai, tuo tarpu, „Įstatymuose“ vyrauja tokia valdymo forma, kai viešpatauja įstatymai, o valdovas ir valdinys vienodai jiems pavaldūs. Platono „Įstatymuose“ aptarta mišri valstybė – tai monarchinio išminties ir demokratinio laisvės principų derinys. Vis dėlto, „Valstybė“ – visų laikų knyga, nes jos principų bendrumas bemaž amžinas. Užtat vėlesnė Platono minties pakraipa turėjo kur kas daugiau įtakos politinės filosofijos raidai senovės pasaulyje.

Kitas Senovės Graikijos mąstytojas, turėjęs didelę įtaką tolimesniam politikos vystymuisi, buvo Aristotelis. Didžiojo jo politinio traktato – „Politika“ dėka paplito „politikos“ terminas. Aristotelis buvo Platono mokinys, todėl natūralu, jog Aristotelio darbuose jaučiama jo mokytojo minčių įtaka. Žinoma, Aristotelis iškelia ir naujus svarstymus bei apmąstymus. Jo valstybės idealas visuomet buvo konstitucinis. Įstatymų viršenybę Aristotelis laikė geros valstybės požymiu, nes juk netgi pats išmintingiausias valdovas negali apsieiti be įstatymų, nes šis turi objektyvią kokybę, kuri nepasiekiama žmogui, kas ir koks geras jis būtų. Įstatymas „yra protas, laisvas nuo troškimo“ (III, 1287a 32; M. Strockio vertimas). Aristotelis teikė pirmenybę papročių, o ne rašytinei teisei. Anot Aristotelio, valstybė turėtų kiek įmanoma realizuoti teisingumą ir kad teisingumas yra tam tikra lygybės rūšis. Tad jokia socialinė klasė neturi absoliučios teisės valdyti ir tai tik sustiprina įstatymų viršenybės principą, nes jų beasmenė galia yra mažiau priklausoma nuo jausmų. Aristotelis sujungė empirinius tyrimus su spekuliatyvesniu politinių idealų nagrinėjimu, taip pat atskyrė etiką nuo politikos, o geriausios įgyvendinamos valstybės skiriamuoju bruožu laikė mišrią santvarkos formą, kurioje protingai suderinti oligarchijos ir demokratijos elementai. Jos socialinis pagrindas – gausi vidurinioji klasė. Aristotelio tikslas buvo sukurti valstybės valdymo meną, galintį protingai pasirinktomis priemonėmis nukreipti politinį gyvenimą į doroviškai vertingus siekius. Jis sutelkė savo tyrimus į santvarkų istoriją, į bendras išvadas apie valstybių sąrangą ir funkcionavimą, pagrįstas stebėjimu ir istorija. Aristotelis sukūrė šį metodą, kuris apskritai laikytinas vienas patikimiausių politikos tyrimo metodų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1403 žodžiai iš 4367 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.