Politinė korupcija Lietuvoje kovos ir prevencijos santykis
5 (100%) 1 vote

Politinė korupcija Lietuvoje kovos ir prevencijos santykis

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………….3

Korupcijos samprata…………………………………………………………………………………………………..4

Priemonės kovoje su korupcija…………………………………………………………………………………….5

Korupcijos prevencija…………………………………………………………………………………………………7

Nacionalinė kovos su korupcija programa…………………………………………………………………….8

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….13

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………………..14

Įvadas

Korupcija suprantama kaip socialinis reiškinys, kurį nulemia įvairios institucinės, socialinės, teisinės, ekonominės, finansinės ir kitokios prielaidos. Šios prielaidos nuolat kinta, ir valstybė į tai turi reaguoti kurdama lankstų teisinį kovos su korupcija pagrindą. Tokio teisinio kovos su korupcija pagrindo formavimas ir tobulinimas, institucinės bazės įtvirtinimas ir bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis pastaraisiais metais buvo Lietuvos dėmesio centre. 2000 m. gegužės mėn., atsižvelgiant į Europos Tarybos kovos su korupciją patirtį ir rekomendaciją, Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo perorganizuota į nepriklausomą instituciją, dirbančią savarankiškai ir atskaitingą Respublikos Prezidentui ir Seimui. Tai buvo žymus žingsnis į priekį įgyvendinant antikorupcinę politiką, kuria siekiama sustiprinti kovą su korupcija ir pagerinti jos kontrolę vykdančių valstybės institucijų funkcionavimą bei koordinavimą. Kadangi korupcija veržiasi į daugelį socialinio gyvenimo sričių, jos pasireiškimo ir teisinio vertinimo mastai labai platūs – nuo nusižengimo tarnybinei etikai iki įstatymo pažeidimo, nuo individualių nusikaltimų iki organizuoto nusikalstamumo.

Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, siekiančioms sukurti demokratinę ir atvirą visuomenę ir išsaugoti savo valstybingumo pamatus, svarbu pažaboti korupciją ir sunaikinti šio negatyvaus reiškinio priežastis bei sąlygas. Tuo tikslu Lietuvoje sukurta ir nuolat tobulinama gana veiksminga bazė kovai su korupcija. Šiuo metu rengiama Nacionalinė antikorupcinė strategija, kurioje bus numatoma kovos su korupcija politika, strategija ir įgyvendinimo priemonės. Kovos su korupcija patirtis rodo, kad kovojant vien su korupcijos apraiškomis neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Policija, Saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba gali tik pagauti korumpuotuosius už rankos ir juos nubausti. Deja, tai nepanaikina pagrindinių korupcijos priežasčių. Kovojant su korupcija, reikia naikinti jos priežastis. Korumpuotoje valstybėje visos laisvės skirtos tik „saviems“, o visi kiti yra įkinkomi vežti draudimų ir apribojimų naštą. Korumpuota valdžia stabdo bet kokias reformas, naudingas visiems piliečiams, nes ji pati tarnauja tik siauram „savų“ žmonių ratui. Dėl šios priežasties sėjamas nepasitikėjimas valdžia ir griaunami politinio stabilumo pagrindai.

Korupcijos samprata

Korupcijos sąvoka skiriasi įvairiose Europos šalyse, bet dažniausiai ji apibrėžiama kaip piktnaudžiavimas tarnybinėmis pareigomis, siekiant gauti naudos. Dažniausiai tokiuose nusikaltimuose dalyvauja valstybės pareigūnas, politikas ar kitas asmuo, kuriam suteikti valstybės valdžios įgaliojimai ir kuris siekia materialinės ar kitos naudos sau ar kitam asmeniui, pažeisdamas valstybės interesus. Tarptautinių žodžių žodynas korupciją apibrėžia kaip „pareigybinių teisių panaudojimą pasipelnymo tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimą“. Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, įtaka, protekcionizmas, nepotizmas, mokesčių vengimas, sukčiavimas. Tradiciškai skirstoma į „didžiąją korupciją“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais – bei „mažąją korupciją“ – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį. Svarbiausia yra tai, kad tarnybine padėtimi ar politine valdžia galima pasinaudoti pasipelnymo tikslais tik tuomet, kai tokia padėtis yra ir kai toji padėtis leidžia nustatyti žaidimo taisykles kitiems, spręsti, teisti, skirstyti. Būtent valstybinės valdžios pareigūnų naudojimasis tarnybine padėtimi ir vadinamas korupcija. Korupcija gali atsirasti tik ten, kur yra valdžia, jos mastai priklauso nuo valdžios funkcijų platumo, nuo jai suteiktų įgaliojimų. Korupcija – valdžios ir jos veiklos produktas. Dar labai dažnai prie korupciją įtakojančių veiksnių priskiriama urbanizacija, piliečių išsilavinimas, partinė konkurencija, piliečių aktyvumas rinkimuose, politinės sistemos pobūdis, biurokratijos aparato dydis ir papirkinėjimo mastas .

Korupcija kelia grėsmę žmonių saugumui ir teisėms. Korumpuoti pareigūnai palieka likimo valiai jiems pavestą prižiūrėti veiklą ir neužkerta kelio nelaimei. Yra be galo daug korupcinės veiklos padarinių valstybei: korupcija
iškreipia rinkos mechanizmus ir sukuria nelygias sąlygas verslui, sumažėja įplaukos į valstybės biudžetą, šalis pritraukia mažiau užsienio investicijų, skurdinama visuomene, griaunamas pasitikėjimas valstybe. Dauguma žmonių įsitikinę, jog korupcija yra įgimta valdžios institucijų yda, kuri nepriklauso nuo jų valios ir kontrolės. Iš esmės korupcijos priežastis yra viena – ne privataus, o viešojo administravimo sferoje sprendžiama daug piliečiams bei verslui aktualių klausimų. Lietuvoje jau tapo įprasta, kad bet kurį, bent kiek reikšmingesnį politinį sprendimą tiesiog privalo lydėti triukšmingų skandalų ir įtarinėjimų korupcija efektas. Tačiau pastaruoju metu plačiai pagarsintos Pasaulio banko ir tarptautinių organizacijų, tiriančių korupciją, ekspertų išvados apie tai, kad Lietuvoje paprastą kyšininkavimą jau seniai pakeitė žymiai sudėtingesnės ir sunkiau tiriamos piktnaudžiavimo valstybine galia ir kitos politinės korupcijos formos. Toks platus ir gilus politinės korupcijos, beje, dažnai vadinamos juodąja, išplitimas yra rimtas simptomas, rodantis, kad mūsų valstybės valdyme yra kažkas sutrikę.Vietoje valstybės valdymo sistemos, kuri remtųsi demokratijos principais, atsiranda ydinga savitarpio paslaugų struktūra, iš kurios turi naudos turtingiausi ir politiškai galingiausi, savo ruožtu tokiais ir tapę, pasinaudoję jiems suteikta valstybine valdžia vien asmeniniam pralobimui. Politinę korupciją Lietuvoje jau galime įvardyti kaip sunkią ir įsisenėjusią valdžios negalią .

Priemonės kovoje su korupcija

Jau pati mūsų politinė/administracinė sistema yra palanki terpė korupcijai dėl šių priežasčių:

1. Nėra kontrolės mechanizmo, paremto privačios nuosavybės santykiais

2. Diskrecija suteikta teisės aktais

3. Nėra vienos ir apibrėžtos valstybės institucijų naudojamos informacijos valdymo sistemos, kuri leistų išvengti dažno rinkos subjektų kontakto su pareigūnais

4. Paslaugos gavėjas paprastai neturi alternatyvos reikiamą paslaugą gauti kitoje institucijoje ar rinkoje.

Visuomenei vis dar bandoma primesti nuomonę, kad kovoti su korupcija galima tik tokiais būdais, kaip politikos lyderių įsipareigojimai, valdžios atvirumas. Prie jų pridėjus bausmių griežtinimą, pareigūnų algų didinimą, verslininkų auklėjimą – gauname „klasikines“ kovos su korupcija priemones. Šie būdai taikomi daugelyje kraštų, tačiau nė vienas iš jų kol kas negali pasigirti įveikęs korupciją. „Klasikinės“ priemonės nėra efektyvesnės už valdžios įgaliojimų sumažinimą,kadangi palikdami valdžiai teisę kištis, spręsti, skirstyti, užsikrauname sunkią korupcijos naštą. O be to politikai patys labai dažnai įsivelia į korupcijos žabangus ir taip kaip jau minėjau kuria politinės korupcijos tinklą, kuris yra kur kas pavojingesnis ir sudėtingesnis . Ši korupcija kaskart vis įgauna platesnė sąvoką ir apima tokias sritis kaip finansavimas rinkiminių kompanijų metu, partijų konkurencinė veikla, netik piniginio kyšio gavimas, bet ir tam tikrų susitarimų įgyvendinimas tarp privačių ir politinio rango asmenų įstatyminiais klausimais, rinkiminių kampanijų metu rinkėjų papirkinėjimas pažadais. Tad su tokia korupcijos forma darosi vis sunkiau kovoti ir stabdyti jos paplitimą Lietuvoje ir ne tik joje. Aišku, kitos valstybės taip apie ją viešai nekalba kaip mes, nors jų padėtis šioje problemoje tikrai nėra geresnė, tik užsienyje šiuo klausimu yra labiau nutylima, priešingai nei pas mus iškart keliamas skandalas .

Pilietinį aljansą prieš korupciją sudarančios nevyriausybinės organizacijos ( Transparency international, Pilietinės visuomenės institutas, LLRI, Žmogaus teisių stebėjimo institutas) besitardamos tarpusavyje siūlo pilietinei visuomenei ir valdžiai savo įžvalgas, kaip pažaboti korupciją Lietuvoje. Raginama dėmesį sutelkti į tris antikorupcinės veiklos prioritetus:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1214 žodžiai iš 4040 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.