Politinė kultūra
5 (100%) 1 vote

Politinė kultūra

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIALINĖS GEOGRAFIJOS KATEDRA

Egidijus Songaila

I kurso studentas

Politinė kultūra pagal G. Almondą

Referatas

Projekto vadovas:

Doc.dr. VACLOVAS ANUŠKEVIČIUS

Klaipėda, 2003

Turinys

Politinės kultūros sąvoka 4

Politinės kultūros struktūra 5

Politinės kultūros tipologija 9

Išvados 12

Literatūros sąrašas 13

Įžanga

Prieš keletą dešimtmečių politikos moksluose politinės kultūros koncepcija vis dar išlieka ginčų objektu. Atrodytu, visiems aišku, ką reiškia terminas “politinė kultūra”, tačiau iki šiol diskutuojama dėl jo mokslinės vertės. Vis dėlto, nepaisant visų kontroversijų, jis plačiai vartojamas politologinėje literatūroje ir kasdieninėje kalboje.

Kai kurie politinės kultūros genealogijos tyrinėtojai teigia, kad jau Antikoje yra nuorodų į šia koncepciją, paralelių randama Herodoto, Platono, Aristotelio vėliau N. Machavelli, Ch. Montesquieu, J. J. Rousseau veikaluose. XIX a. įvyko didžiausias socialinių mokslų šuolis. A.Comte “socialinis konsensusas”, E. Durkheimo “kolektyvinė sąmonė”, M. Weberio “reikšmių struktūros” sudarė tiesiogines prielaidas kultūrai, kaip socialiniams mokslams svarbiam objektui suvokti. Galiausiai XX a. viduryje T. Parsonas socialinių klasių idėjas susistemino į teoriškai ir metodologiškai išbaigtą kultūros koncepcija.

Visa tai galima vadinti politinės kultūros koncepcijos priešistore, tuo tarpu pačią nagrinėjamą koncepciją pirmą kartą sutinkame G. Almondo 1956 m. žurnale “Journal of Politics” išspausdintame straipsnyje “Lyginamosios politinės sistemos”. Tačiau tikrąja jo įsitvirtinimo politikos mokslų diskurse data laikoma 1963 m. kai buvo išleista klasikine tapusi G. Almondo ir S.Verba studija “The Civil Culture”.

Politinės kultūros sąvoka

G. Almondas pirmasis suformavo politinės kultūros apibrėžimą. 1956 m. straipsnyje jis rašė: “Kiekviena politinė sistema remiasi tam tikra orientacija į politinius veiksmus”. Vėlesnieji jo darbai su S. Verba ir B. Powell išplėtė politinės kultūros tyrimus. Pateiktoji politinės kultūros sąvoka atspindėjo psichologinę ir politinę tautos charakteristiką, leido teoriškai atsakyti į tuomet iškilusius konkrečius politinius klausimus. G Almondas ir S. Verba pateikė tokį politinės kultūros apibrėžimą: “Politinė kultūra tampa pasikartojančios pažintinės, jausminės, vertinančiosios orientacijos į politinę sistemą, jos “įėjimo” ir “išėjimo” procesus, į asmenį kaip politinį veikėją”.

G. Almondas ir S. Verba pabrėžė, kad tik pasikartojančios ir santykinai pastovios politinės orientacijos gali būti tyrimų objektu. Orientacija yra daugiau psichologinė sąvoka, atspindinti pasaulio priėmimą, suvokimą, be to, pats daugiau taikomas kalbant apie vertybines orientacijas, todėl siekdami aiškumo vietoj klasikų naudoto “orientacijų” naudosime pažiūrų terminą.

Politinė kultūra – tai istoriškai susiklosčiusių santykių pastovių politinių pažiūrų ir politinio elgesio modelio visuma. Politinė kultūra įkūnija ankstesnių kartų patyrimą ir pasireiškia politinio proceso dalyvių (subjektų) veikloje, fiksuojant jų santykį su tuo procesu ir atskirais jo elementais, su kitais politinio proceso dalyviais bei savimi, su politine sistema, kurioje vyksta politinis procesas. Ji užtikrina politinio gyvenimo pereinamumą ir atkūrimą kitoms kartoms. Politinė kultūra – tai subjektų egzistavimo būdas. Politinio proceso subjektu gali būti paprastas pilietis ar jų grupė, pilietinė bendrija, visa tarptautinė bendruomenė. Politinė kultūra atspindi ir tautos politinę istoriją, ir atskirų politinės visuomenės narių gyvenimo raidą. Tad politinė kultūra remiasi viešais įvykiais, ir asmenine patirtimi.



Politinės kultūros struktūra

Politinės kultūros fenomenas taip ir liktų neišaiškintas ir neapčiuopiamas, jeigu jos nebūtų galima struktūrizuoti. G. Almondas ir S. Verba išskyrė tris politinių orientacijų tipus:

1. Pažintines

2. Emocines

3. Vertinančiąsias

Pažintinės orientacijos apima turimas žinias ir informaciją bei jų sąlygojamus lūkesčius ir tikėjimus, susijusius su politika. Informacijos šaltiniai gali būti spauda, radijas, televizija, asmeniniai kontaktai su politiniu gyvenimu ar kiti politinės socializacijos veiksniai. Turimos informacijos pagrindu formuojasi politiniai tikėjimai ir lūkesčiai. Pavyzdžiui, tauta tiki, kad demokratija yra netik skelbiama, bet ji realiai egzistuoja kaip visuomenės politinė vertybė. Pažintinės orientacijos gali būti teisingos ir klaidingos.

Jausminės orientacijos liudija domėjimąsi vykstančiu politiniu gyvenimu ir su tuo susijusius jausmus. Jausmų skalė gali atspindėti ir kraštutinius (fanatiškas atsidavimas ar visiškas nusišalinimas) , ir neutralus jausmų pasireiškimas. Žmogus gali didžiuotis savo šalies politine sistema, esamomis politinėmis ir demokratinėmis laisvėmis. Su emocine sąmonės puse susiję politiniai mitai. Juos galima apibūdinti kaip tam tikrą tikėjimą paremtą ne žiniomis, bet iracionalumu, kurio patikrinti praktiškai. Politiniai mitai paprastai būna
trumpalaikiai ir egzistuoja tol, kol yra jų puoselėtojų. Mitai gali reguliuoti ir atskirų individų, ir socialinių grupių politinį elgesį.

Vertinančios orientacijos apima nuomones, svarstymus, politinio proceso bei atskirų jo objektų vertinimą. Turimos informacijos ir jausmų pagrindu formuojasi vertinimai ir sprendimai. Tiriant politinę visuomenės kultūrą itin svarbu atkreipti dėmesį , kaip formuojasi politiniai vertinimai: ar turima pakankamai informacijos daryti sprendimus, ar daugiau remiasi asmeniniais jausmais, ar tiesiog vertinimai formuojasi ne asmeniniu, o iš šalies priimtu orientacijų pagrindu. Gana dažnai vertinant remiamasi kitų išsakomomis mintimis bei jausmais. Čia pažymima masinės informacijos priemonių formuojama visuomenės nuomonė. Jeigu individas save identifikuoja su kuria nors politine partija, jo vertinimų pagrindas gali būti partijos pozicija. Dar vienas tiek politinės informacijos, tiek jausmų ir vertinimų šaltinis kartais būna politiniai gandai.

Pažintinės, jausminės, vertybinės orientacijos gali būti susipynusios todėl kartais sunku jas išskirti. Bet visų politinių orientacijų pagrindas – santykis su politika kaip specifine visuomenės gyvenimo sfera. Tačiau to konstatuot nepakanka, ne politinių orientacijų objektus taip pat galima išskaidyti. G. Almondas ir S. Verba teigia, kad tikslinga skirt šiuos politinius objektus:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 962 žodžiai iš 3031 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.