Politinė mintis senovės kinijoje moizmas ir legizmas
5 (100%) 1 vote

Politinė mintis senovės kinijoje moizmas ir legizmas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………3

1.Religijos įtaka Senovės Rytų civilizacijoje ir jos reikšmė……………………4

1.1 Valstybės formavimasis………………………………………………..5

1.2 Senovės kinų filosofų dėstymai………………………………………..6

2.Moizmo mokymas………………………………………………………………7

3.Legistų mokymas………………………………………………………………8

IŠVADOS……………………………………………………………………….10

ĮVADAS

Politinė mintis atsirado 1-ame tūkstantmetyje p.m.e. Jos atsiradimas visur vyko vienu metu ir vienodai. Vėliau susiformavo taip, kad daugiau pasiekė Antika.

Dar ankstyvajame mitinės sąmonės raidos etape seniausiuose kosmogoniniuose Rytų civilizacijų mituose ir legendose ryškėjo siekimas iš gausybės praeities įvykių išsirinkti tuos, kurie turėjo didžiausią reikšmę konkrečios visuomenės, socialinės grupės ar ištisos civilizacijos raidai.

Žmonijos istorijoje Kinijai tenka išskirtinė reikšmė. Ji – viena didžiųjų civilizacijų, turinčių itin senas filosofijos, kultūros šaknis. Kinų rašytinės kultūros istorija ir linijinės istorijos koncepcijos ištakos siekia II tūkstantmetį pr.m.e. Yra labai svarbi “Istorijos knyga” – tai senovės kinų istorinių įvykių, užrašų, legendų, jų istorizuotų versijų, valstybinių įsakų, nutarimų ir pan. rinkinys , aprėpiantis milžinišką istorijos tarpsnį – nuo 2400 iki 800m.pr.m.e. Šio teksto sudarymas ir redakcija priskiriama Konfucijui. “Istorijos knygoje” ir kituose kanoniškuose veikaluose išryškėjusias idėjas perėmė, taip pat savitai išplėtojo konfucianistinių, daoistinių bei legistinių koncepcijų šalininkai.

Kinų filosofijos tradicijai jau nuo senovės būdinga daugybės skirtingų krypčių, mokyklų įvairovė. Kinijoje gyvuoja savitos mąstymo tradicijos, kurios formavosi visiškai savitoje sociokultūrinėje erdvėje, kuriai, išskyrus indiškojo budizmo įtaką, kitų mąstymo tradicijų poveikis buvo itin menkas. Kinų mąstymo tradicija suranda visiškai kitus problemų kėlimo ir sprendimo būdus. Rytuose valstybės pagrindas buvo religija, kuri reikalinga tam, kad palaikytų valstybę ir įdiegtų žmonėms nuolankumą ir paklusnumą. Dieviškojo imperatoriaus iškėlimas ir piliečių sutelkimas leidžia stiprinti valstybę. Pirmoje darbo dalyje kaip tik ir aprašau religijos poveikį to meto filosofinių mokymų atsiradimui, valstybės formavimuisi. Toliau sulyginau pagrindinių krypčių mokymus, tai konfucionizmo, daoizmo, moizmo ir legizmo. Nors darbo tema yra apie moizmą ir legizmą, tačiau būtina paminėti tolygiai su šias mokymais egzistavusius konfucianizmą ir daoizmą, bei sulyginti juos. Antroje ir trečioje dalyse išsamiau aprašau moizmą ir legizmą.

Tik XVIIIa. Europa labiau susidomėjo Kinija ir apskritai Rytais. Misijonierių parašytos knygos darė didžiulį poveikį šioje šalyje vyravusiomis religijomis, filosofija, valstybės valdymo principais, pamatiniais konfucianizmo tekstais švietėjams ir filosofams bei naujoms ideologinėms kryptims.

“Kinų didžioji kultūra – tai religija, mokslas, valstybės valdymas, valstybės santvarka, poezija, menų technika, prekyba ir t.t. Valios baigtinumas yra Rytų bruožas. Karštas troškimas visko išsižadėti būdingas Rytų tautoms. Dvasia yra tai, kas mąsto, nori , geidžia.”1

1Georg Wilhelm Friedrich Hegel// Filosofijos istorijos paskaitos I tomas, Vilnius, 1999

1. RELIGIJOS ĮTAKA SENOVĖS RYTŲ CIVILIZACIJOJE

IR JOS REIKŠMĖ

Daugelyje didžiųjų civilizacijų gyvavo ne po vieną, o po kelias besivaržančias religines sistemas. Tokios konkurencijos pavyzdžių yra didžiosiose Rytų civilizacijose Indijoje, Kinijoje ir Japonijoje. Turtingoje kinų kultūros istorijoje, siekdamos užimti vyraujančias pozicijas, konkuravo konfucionizmas ir daoizmas, o nuo VI a. į šią kovą įsitraukęs mahanos budizmas, kuris Kinijoje įgavo savitą kiniškojo čanbudizmo (chan) pavidalą. Daugiau kaip prieš 4700m. susikūrė turtinga Vedų religinė tradicija, kurioje vyravo sudėtingos religinių ritualų sistemos. Vėliau kaip reakcija į šią religiją atsirado budizmas, kuris išplito daugelyje Rytų kraštų ir tapo įtakinga pasauline religija. Didžiosios kinų religijos konfucianizmas ir daoizmas aukština gyvenimiškos išminties įsisavinimą, nors konfucionizmas pabrėžia racionalų pasaulietinį gyvenimo būdą, o daoizmas – intuiciją, improvizaciją ir nusišalinimą nuo aktyvaus pasaulietinio gyvenimo.

Kuomet Europoje sustiprėjo antiklerikalinės tendencijos ir buvo rasta nežinomų Rytų tautų religinių tekstų ir kitų dokumentų, daugėjo žinių apie konfucianizmą, daoizmą, partų religiją, hinduizmą, islamą, lamaizmą, formavosi tolerantiškesnė aplinka jų moksliniam pažinimui. Tuomet itin sustiprėjo dėmesys “natūralioms” Rytų tautų religijoms, kurias buvo galima išrutuliuoti iš žmogaus prigimties. Giliausių religinės minties ištakų ieškojimui visame pasaulyje didžiules galimybes atskleidė platus Rytų kalbų tyrinėjimas. Paskutiniai XIX a. dešimtmečiai ir XX a. pradžia – intensyvaus Rytų tautų religijų
tyrinėjimo metas. Neatsitiktinai Rytų pasaulio pažinimas Vakaruose dažniausiai įgaudavo “apverstos” vertybių sistemos pavidalą, nes metaforiškuose, abstrakčiai traktuojamuose Rytuose europiečiai beveik visada ieškojo ir regėjo tai, ką norėjo išvysti. Į rytus buvo žvelgiama kaip į stebuklingą veidrodį, padedantį išvysti save per kitos civilizacijos vertybių sistemą. Pirmasis susipažinti su Rytų civilizacija skatino keliautojas Marco Polo, 1295 m. diktavęs savo prisiminimus apie Kiniją rašytojui Rusticello. Knyga buvo išleista tik 1553m. Marco Polo pirmasis pateikė europiečiams žinias apie Kiniją : milžiniškus kinų miestus, išplėtotas kelių ir kanalų sistemas, didelius imperatorių rūmus, sudėtingas valstybės valdymo strutūras, mokslą, kultūrą, religiją.

Religijos įtaka civilizacijos istorijoje, jos poveikis žmonių gyvenimui, valstybės valdymui ir mąstymui yra labai didelis. Visuomenės gyvenime religija įgauna įpatingą svarbą, formuoja socialinių idealų visumą. Religija įgaudavo simbolines funkcijas, tapdavo nepaprastai svarbiu ideologiniu konkrečios bendruomenės pagrindu, sutvirtinančiu visuomenės integraciją, jungiančiu socialinių idealų visumą. Imperijų ir įvairių feodalinių visuomenių valdžios sakralinės kilmės sureikšminimas yra daug sakantis šios funkcijos pavyzdys. Dėl to valdžia siekia priversti tarnauti savo interesams oficialiąją religiją ir su ja susijusias institucijas. Ankstyvosiose imperinio tipo civilizacijose valstybės ir religijos susiliedavo į vientisą darinį, kurio ideologinis pamatas buvo imperatorių sudievinimas.

1.1 Valstybės formavimasis

Dauguma Rytų filosofų valstybę kildino iš dievo valios. Pirmasis žmogus taip pat buvo dieviškosios prigimties. Dieviškoji valstybės ir valdžios kilmė atsispindi daugelyje senovės mitų. Visi karaliai – dievai, karaliai – demonai ar karaliai – žmonės, turi dieviškąją prigimtį. Valstybė yra iš dievų valios, dievas įveda valdžią tam, kad būtų tvarka, kad stipresnysis neskriaustų silpnojo.

Visai kitaip mąstė kinų filosofai daoistai: tai valstybė, sukurta žmogaus, yra blogis, kurį reikia bandyti įveikti. Kaimo dydžio valstybėje nebūtina energinga veikla. Joje vyrautų neveiklumas. Kadangi realiai funkcionavo didelės valstybės, daosistai siūlo geriau visus pamaitinti ir sugrąžinti žmones į primityvų gyvenimą, apsiriboti pilnu pilvu ir nekurti jokių naujų idėjų. Jų požiūris – tai valstybės neigimo teorija.

Filosofas Mo Di atkreipė dėmesį į tai, jog pradžioje dėl skirtingai suvokiamo teisingumo vyravo chaotiški žmonių santykiai. “Senovėje, kai tik pasirodė žmonės, nebuvo bausmių ir kiekvienas skirtingai suprato teisingumą. Kuo daugiau gimė žmonių, tuo daugiau buvo teisingumo sampratų, todėl tarp žmonių buvo didelė nesanaika. Po Dangumi buvo tokia netvarka, kaip tarp laukinių žvėrių. Supratę, kad chaoso priežastis – valdymo ir vyresnumo nebuvimas, žmonės išrinko patį dorybingiausią ir išmintingiausią Po Dagumi žmogų ir padarė jį Dangaus sūnumi… Po Dangumi įsigalėjo tvarka…” . Tvarką garantuoja valstybinė valdžia ir jos įvesti įstatymai.2

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1164 žodžiai iš 3580 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.