Politinės kultūros tipai
5 (100%) 1 vote

Politinės kultūros tipai

Politinės kultūros tipai

Įvadas

Politika ir kultūra mūsų visuomenėje ilgą laika buvo tolimos sąvokos. Dominuojanti politikos padėtis, politizuotas visos visuomeninio gyvenimo sritys nepaliko erdvės laisvei – pagrindinei kultūrinės kūrybos sąlygai, neliko erdvės laisvam politiniam apsisprendimui, taigi ir pilietinei politinei kultūrai.

Politika šiuolaikiniame pasaulyje pastebimai įgijo visuomenės interesų derinimo prasmę.Didėjantis pasaulio integralumas, globalinių ir žmogiškųjų vertybių prioritetas formuoja tokia politikos sampratą, kartu lemdamas ir politinės kultūros aktualumą bei būtinumą.

Kadangi mes jau daugiau nei dešimt metų esame nepriklausoma šalis, mūsų visuomenę taip pat palietė politinė kultūra. Norėčiau supažindinti Jus su politinės kultūros samprata bei politinės kultūros tipais.Politinės kultūros samprata

Politinė kultūra įvairių autorių yra apibrėžiama skirtingai.Iš tiesų būtų galima išskirti keletą teorinių krypčių, nagrinėjančių politinės kultūros fenomeną.

Politinė kultūra yra kultūros plačiąja prasme dalis, žmonijos, tautos, grupės politinė patirtis. Politika ir politinė kultūra yra tampriai susietos, viena negali egzistuoti be kitos. Politinę kultūrą galima apibrėžti kaip vertybinę normatyvinę sistemą, normų, taisyklių, principų ir papročių kompleksą, reguliuojantį politinę elgseną, pirmoje eilėje valdžios pasiekimo bei jos naudojimo ir politinių sprendimų priėmimo būdus. Politinės kultūros sampratos elementų nemaža Aristotelio, Platono, de Tocqueville’o, Montesquieu, Max’o Weber’io darbuose. Pirmas šį terminą pradėjo vartoti Johannes Herder (1744-1803), tačiau ilgą laiką politinė kultūra nebuvo specialiai nagrinėjama. Pirmieji tai padarė septintame dešimtmetyje JAV mokslininkai Gabriel Almond ir Sydney Verba. Esminis jų nuopelnas yra tai, kad šalia tradicinių politikos mokslo sferų – valstybės, formalių politinės sistemos institucijų ir biheivioristų pamėgtos politinės elgsenos analizės pradėta daugiau dėmesio skirti žmogui kaip politiniam aktoriui, jo vertybėms, įsitikinimams, orientacijoms ir pažiūroms. Tačiau reikia turėti omenyje, kad nemaža politologų apskritai nepripažįsta politinės kultūros kategorijos. Vieni jų teigia, kad ji yra tautologija (kažkokių reiškinių grupė pavadinama politine kultūra ir po to per šią sąvoką bandoma juos aiškinti). Tačiau nesunku pastebėti, kad vadovaujantis tokia logika tektų apskritai atmesti kultūros ir atskirų jos sričių bei formų (pav., liaudies kultūros, muzikinės kultūros) sąvokas.

Tačiau kiekviena visuomenė perteikia savo normų ir vertybių sistemą žmonėms, o individai savo ruožtu suformuoja skirtingus idealus, kaip politikos sistema turėtų veikti, ką vyriausybė turėtų daryti jų labui, savo pageidavimus ir įsipareigojimus jai. Ši idealų, vertybių ir požiūrių apie politinę sistemą visuma ir sudaro nacionalinę politinę kultūrą.Kartais politiė kultūra vadinama “nacijos psichologija”. Politinei kultūrai daro įtaką daugelis veiksnių:religija,tradicijos,istorinė praeitis,valdymo tipas ir visuomenės socialinė struktūra.Kita vertus,politinė kultūra, kaip nusistovėjusių požiūrių i politinę sistemą šablonai, sudaro individų, grupių politinių veiksmų prielaidas.Politinė kultūra, iš esmės nauja kategorija, pradėta vartoti XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje.

Politinės kultūros sąvokos formavimuisi visų pirma didelę įtaką darė T.Parsono veikalai.Šis kalbėdamas apie kultūros vaidmenį visuomenėje, pabrėžė jos, kaip orientacinės sistemos, reguliuojančios individo elgesį, svarbą.Kultūra, anot T.Parsono, yra tiek psichologinis, subjektyvus fenomenas, tiek ir objektyviai egzistuojanti, visuomenės elgesį reguliuojanti sistema.

Politinės kultūros samprata formavosi trims skirtingomis socialinės minties įtakoms:

 Socialinės psichologijos ir antropologijos. Sigmundas Freudas, Theodore’as Adorno, Haroldas Lasswellas ir kiti siekė tirti veiksnius, turinčius įtakos žmonių požiūriams ir elgesiui.

 Europos ir JAV sociologija. Europos sociologai – M.Weberis, V.Pareto, E.Durkheimas – nagrinėjo religijos, vertybių ir normų įtaką ekonominei veiklai ir politinių struktūrų raidai.

 Sociologiniai tyrimai. Susidomėjimą politikos kultūra, kaip politikos aiškinimo metodu, kuriuo tiriama politinė sistema, sustiprino sociologinių apklausų technikos, atrankos, interviu ir duomenų analizės metodų tobulėjimas.

Politinė kultūra – analitinis teorinis konstruktas. Tai – visuma požiūrių, ideologijų, tradicijų, papročių, įsitikinimų ir mitų, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką politiniam gyvenimui. Politinė kultūra yra socialinio gyvenimo dalis.

Politinė kultūra – tai orientacijos politinės sistemos ir jos įvairių dalyvių atžvilgiu bei požiūris į savo vietą toje sistemoje, t.y. visuma vertybių, kurių kontekste vystosi politinė sistema. Politinė kultūra tam tikru būdu sutvarkyta subjektyvi politikos sritis, kuri įprasmina politinius įvykius, individualių politinių veiksmų relevantiškumą, susieja politinius institutus. Individuali politinė kultūra nurodo politinio elgesio gaires visuomenėje, formuoja vertybių ir normų struktūrą, užtikrina institutų ir organizacijų veiklos
vieningumą. Tai politinės sistemos istorinės raidos ir atskirų jos narių socializacijos produktas.

Politinės kultūros tipai

G.Almondas ir S.Verba pateikė kitą, subjektyvesnę, politinės kultūros sampratą, kuri išskiria tris grynus politinės kultūros tipus: parapinę, pavaldinio ir dalyvio politines kultūras : 1) parapinę, 2) pavaldinio ir 3) dalyvio.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 831 žodžiai iš 2763 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.