Politinės partijos Lietuvoje atsiradimo aplinkybės raida
5 (100%) 1 vote

Politinės partijos Lietuvoje atsiradimo aplinkybės raida

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………….3

Partijų atsiradimo istorija……………………………………………………….4

Lietuvos politinių partijų ištakos…………………………………………….5

Tradicinės partijos Lietuvoje………………………………………………….8

Populizmas ir naujos partijos………………………………………………….9

Išvados………………………………………………………………………………..10

Literatūros sąrašas………………………………………………………………..11

ĮVADAS

Politinėje sistemoje partijos užima tarpininko tarp visuomenės ir politinių institutų vietą. Todėl bent demokratinėse šalyse politinės partijos daugiau negu bet koks kitas politinės sistemos elementas įkūnija politikos esmę. Demokratinėse politinėse sistemose politinės partijos yra svarbiausia politinės veiklos organizacinė forma. Nors partijos yra viena įprasčiausių politinių institucijų, tiksliai apibrėžti kas yra partija ne taip paprasta. Terminas kilęs iš lotynų pars – “dalis”, tiksliau aiškinant galima sakyti, kad partija yra laisvanoriška rinkėjų organizacija, siekianti kontroliuoti vyriausybę, iškovojant pergalę rinkimuose bei kandidatuojančioms užimti postus vyriausybėje. Bet kuri politinė partija aktyviai dalyvauja rinkimuose ir stengiasi savo kandidatus įtraukti į valstybines įstaigas. Partijos apjungia tuos, kuriems priimtini tie patys tikslai. Yra virš 200 partijos definicijų, kuriose pabrėžiama vienas ar kitas tos institucijos bruožas.

Šio darbo tikslas yra apžvelgti partijų atsiradimo istoriją. Pateikti informaciją apie partijų esmę bei sampratą.

Darbo uždaviniai: apžvelgti partijų atsiradimą, jų raidą; aptarti pagrindinių ideologinių srovių susiformavimą Lietuvoje; apžvelgti Lietuvos politinių partijų vaidmenį, kuriant nepriklausomą valstybę; aptarti šiandieninių tradicinių ir populistinių partijų būvį Lietuvoje.

Darbo objektas – Lietuvos partijų atsiradimas, jų raida, ypatybės.

Darbo metodika: periodikos analizė; mokslinės literatūros analizė; techninis surinktos medžiagos apdorojimas.

Mano darbą sudaro skyriai: „Partijų atsiradimo istorija“ – apžvelgiama partijų atsiradimo istorija Europoje; „Lietuvos politinių partijų ištakos“ – tautinio išsivadavimo įtaka kuriantis politinėms partijoms Lietuvoje XIXa., jų raida, tautininkų režimas ir autoritarinis valdymas, totalitarinis ir autoritarinis komunistų valdymas ; „Tradicinės partijos Lietuvoje“ ; „Populizmas ir naujos partijos“. Darbą sudaro 11 lapų.

1. PARTIJŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Politinio pobūdžio grupės be abejo atsirado kartu su valdžia, nes kiekvienas, turėjęs valdžią arba pretendavęs į ją, negalėjo apsieiti be šalininkų ar bendraminčių. Šiuolaikinių partijų ankstyviausiais pirmtakais buvo politiniai klubai, kurie atsirado Anglijoje formuojantis parlamentarizmui ir išreiškė susipriešinusių elitinių grupių interesus. Dar 1688 m. revoliucijos metu susiformavusios vigų ir torių grupės nuo XIX a. vidurio žinomos liberalų ir konservatorių pavadinimu. Daugumoje kitų Europos šalių partijos formavosi nuo XVIII amžiaus pabaigos kaip opozicija absoliutizmui. Politinės partijos Europoje kuriasi feodalinės krizės ir kapitalizmo formavimosi sąlygomis. Kapitalizmo raida vedė prie darbininkų partijų susikūrimo. Proletariatas tapo priežastim didinant ideologinę kristalizaciją (tai akcentavo marksistinės ideologijos tyrinėtojai). Pramonės revoliucijos metu išryškėja klasės, miestų plėtojimas pakeitė tradicinės visuomenės sandarą. Atsiranda klasinis dalyvavimas politikoje, tai pakeitė ne tik politinių interesų atstovavimą, bet ir politinės scenos struktūrą. Jei iki XIX a. politika sukosi aplink feodalus ir buržua, tai modernizacija pavertė politinius konfliktus daugiasluoksniais (darbininkų ir fermerių konfliktai). Politinė veikla tapo to meto norma.

XX a. išryškėja nacionalinio išsivadavimo procesai, kurie kėlė tautinio išsivadavimo ir valstybingumo idėjas daugianacionalinėse vastybėse. Bendras išprusimo lygio išaugimas, spaudos atsiradimas. Partijų atsiradimas sietinas su rinkimais, ypač rinkimų teisės išplėtimu, kada profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir tautiniai klubai įsijungė į elektoralinį procesą ir tuo būdu susiformavo kaip partijos. Tokiu būdu visuomeninių judėjimų pagrindu susikūrė partijos, kurias genetiškai galima pavadinti neparlamentinėmis. Politinių partijų formavimasis ir augimas yra glaudžiai susijęs su atstovavimo principo įsitvirtinimu. Skirtingai nuo antikinių filosofų, naujųjų laikų mąstytojai gerai suvokė, kad šiuolaikinėse valstybėse, turinčiose milijonus gyventojų, joks tiesioginis liaudies valdymas nėra įmanomas, ir vienintelė išeitis yra atstovaujamas valdymas. Praktiškai realizuojant atstovavimo principą politinės partijos pasirodė esančios efektyviausiu atstovavimo instrumentu. Politinės partijos yra ta institucija, kuri leidžia vienu metu išsiaiškinti ir apibendrinti skirtingų grupių interesus, suderinti juos bendravalstybiniame lygyje ir, pasinaudojant
parlamentinėmis procedūromis, priimti konkrečius sprendimus. Ne mažesnę reikšmę partijos turi ir realizuojant rinkiminę teisę: pirma, būtent jos aktyviai agituoja piliečius dalyvauti rinkimuose, antra, konkurencija tarp partijų, keliančių skirtingus reikalavimus ir siūlančių skirtingus problemų sprendimų būdus suteikia rinkimams daugiau prasmės ir padidina jų reikšmę. Piliečiai vienu ar kitu būdu išrenka savo atstovus, kuriems suteikiama teisė kurti įstatymus, sudaryti visų lygių vykdomosios valdžios organus ir priiminėti kitus sprendimus.

Daugelyje šalių partijų veikla, jų tarpusavio santykiai, o taip pat santykiai su valdžia yra pagrindinė politinio gyvenimo ašis. Rinkimai stabiliose visuomenėse vyksta tik kartą per keletą metų, nedažni ir kiti svarbūs politiniai įvykiai. O partijos vienu ar kitu būdu primena apie save vos ne kasdien. Naujienose iš parlamento visada figūruoja skirtingų partijų atstovų požiūriai svarstomais klausimais, opozicija vienaip ar kitaip išsako savo nuomonę apie vyriausybės veiksmus, partijų lyderiai dažnai surengia spaudos konferencijas, televizija rodo politines diskusijas, kuriose dalyvauja skirtingų partijų atstovai. Todėl dauguma piliečių sužino apie politinį gyvenimą, pradeda orientuotis šalies vidaus ir užsienio politikoje pirmiausia partijų veiklos dėka. Kritiškais momentais partijos surengia masinius mitingus, kurių tikslas gali būti įvairus: politinė parama valdžiai ar kokiam nors lyderiui, reikalavimai, protestas prieš valdžios sprendimus ar kokios nors politinės grupės veiksmus. Kitaip tariant, partijos beveik visur (išskyrus nepartines sistemas), kovodamos dėl valdžios, siekdamos įtakoti sprendimų priėmimą (politinė funkcija) ir propaguodamos savo tikslus ir požiūrius (ideologinė funkcija) kartu atlieka politinės socializacijos funkciją. Partijos daugiau negu bet kokios kitos struktūruotos politinės institucijos įtraukia į politiką plačius gyventojų sluoksnius. Jos yra atviros kiekvienam piliečiui, demokratinėse šalyse kiekvienas gali dalyvauti jų veikloje, būti masinių partijų nariais. Todėl jos yra svarbiausias masinio politinio dalyvavimo instrumentas. Masių dalyvavimas partijų veikloje, piliečių parama partijoms rinkimuose reiškia, kad partijos yra tarp svarbiausių institucijų, suteikiančių legitimumą politinei sistemai ir režimui. Galiausiai, aktyviems partijų šalininkams ir nariams, o ypač lyderiams būdinga partinė identifikacija: daugelyje šalių kai kurios partijos gyvuoja jau virš šimto metų, todėl ryšys su partija suteikia daugeliui žmonių pastovumo jausmą permainingame pasaulyje.

2. LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ IŠTAKOS

Lietuvoje politinės partijos susikūrė XIX a.pabaigoje – XX a. pradžioje. Partijų kūrimasį lėmė Lietuvos tautinis sąjūdis XIX a. antroje pusėje. Nacionalinės priespaudos bei prievartinės asimiliacijos politikoje, kurią vykdė caro valdžia, svarbiausia vieta buvo skiriama mokyklos ir spaudai. Spaudos draudimą teisino lietuvių tautos interesų „gynimu“ ir „išlaisvinimu“ iš lenkų kultūrinės bei politinės įtakos. Kova dėl nacionalinio išsivadavimo buvo viena iš reikšmingų viso išsivaduojamojo judėjimo formų. Lietuvos inteligentija pradėjo organizuoti draudžiamos spaudos leidimą užsienyje. Ėmė kurtis slaptos draugijos ir kuopelės, remiančios spaudos leidimą bei platinimą. Šiam laikotarpiui būdingas nelegalios periodinės spaudos susikūrimas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1153 žodžiai iš 3501 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.