Politinės partijos
5 (100%) 1 vote

Politinės partijos

1121

Vilniaus Gedimino Technikos universitetas

REFERATAS

Politinės partijos ir jų samprata

Darbą atliko:

Vilnius 2006

TURINYS

1. ĮVADAS…….4

2. POLITINĖS PARTIJOS SAMPRATA……5

3. POLITINĖS PARTIJOS……6

4.POLITINIŲ PARTIJŲ STRUTŪRA IR FUNKCIJOS…..7

5. POLITINIŲ PARTIJŲ KLASIFIKACIJĄ…..8

6.IŠVADOS……12

1. ĮVADAS

Šiuolaikinėse valstybėse yra politinės partijos, kurios yra svarbios valstybės valdyme. Aktyvi visuomenės dalis dalijasi į grupuotes, kurios apjungia valdančiąją gyventojų dalį su jos pagrindine mase. Visuomenėje yra grupės, kurios susikuria specialiai politiniam veikimui. Mobilizuotos piliečių grupės kurios nuolat dalyvauja politiniame gyvenime aktyvi visuomenė vadinamos politinėmis partijomis (lot. partis – dalis).

Politinės partijos sudaro aktyvios ir organizuotos visuomenės branduolį, kadangi jų pagrindinė užduotis yra kova už valstybinės valdžios padalijimą ir kontrolę. Todėl partijas galima pavadinti pilietinėmis struktūromis, veikiančiomis valstybinės valdžios sferoje. Jos yra tarpininkai tarp pilietinės visuomenės ir valstybės. Kaip ir visi kiti politinės sistemos elementai, partijos dalyvauja funkcijų artikuliavimo ir socialinių interesų agregavimo realizavime, tačiau tai joms antraplanė veikla, o pagrindinė – valstybinių sprendimų priėmimo ir realizacijos mechanizmo įvaldymas. Įgijusios tam tikras pozicijas valdžios sferoje, jos gali susitarti su tokiomis pat grupėmis, atstovaujančiomis kitus socialinius interesus, pakeisti savo pirmapradę elgesio strategiją vardan valdžios pozicijų išsaugojimo.

Maža to, šiuolaikinė partija apskritai neatstovauja kokio nors vieno socialinio sluoksnio interesų (tuo užsiima interesų grupės) ji integruoja įvairius socialinius interesus, politinėje sistemoje atlikdama valstybinės administracijos valdymo vaidmenį. Rinkimus laimėjusi partija priversta atsižvelgti į įvairių gyventojų grupių interesus tam, kad išlaikytų savo valdžios legitimumą, o taip pat, kad išsaugotų ją per būsimus rinkimus.

2. POLITINĖS PARTIJOS SAMPRATA

Svarbią politinės sistemos dalį sudaro nevalstybinės organizacijos. Nevyriausybinės organizacijos tarptautinių santykių požiūrių ( toliau – NVO) yra privačios organizacijos ( asociacijos, federacijos, draugijos, institutai, grupės ir pan. ), kurios nėra įkurtos vyriausybių arba tarpvyriausybinio susitarimo pagrindu, tačiau jos dėl savo veiklos efektyvumo vaidina gana svarbių vaidmenų tarptautiniuose santykiuose ir jų nariai turi savarankiškas (nepriklausomas) balsavimo teisės.

Toks NVO apibrėžimas pabrėžia šių organizacijų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir yra skirtas apibūdinti organizacijoms, veikiančioms tarptautiniu lydmeniu. Andrev Drzemczevski, pritardamas šiam NVO apibrėžimui, taigia, kad NVO nariais gali būti privatūs individai arba juridiniai asmenys. Jo nuomone, kur NVO narystė arba veikla yra ribojama tam tikros valstybės teritorija, kalbame apie nacionalistines NVO, o kur tokių organizacijų veikla išeina už vienos valstybės teritorijos ribų, kalbame apie tarptautines NVO.

Kalbant apie NVO, dažnai susiduriama su terminologijos problema. Ji ypač aktuali tada, kai kalbama apie NVO teisinį statusą bei šio statuso ypatybes valstybių vidaus teisėje. Dažniausia šalies vidaus politiniame gyvenime po nevyriausybinės organizacijos samprata papuola ir politinės partijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ir asociacijas, bei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.

Konstitucinės teisės doktrina pripažįsta, kad konstitucinių teisinių santykių subjektai yra ne tik valstybės valdžios institucijos, tiesiogiai įgyvendinančios politinę valdžią, bet ir nevalstybinės organizacijos, dalyvaujančios įgyvendinant politinę valdžią netiesiogiai. Nevalstybinių organizacijų – politinių partijų buvimas liudija valstybės demokratinį pobūdį, visuomenės aktyvumą ir pilietiškumą. Tai svarbus pilietinės visuomenės elementas. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo preambulėje skelbiama, kad politinės partijos ir politinės organizacijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti piliečių interesus ir politinę valią.

Vadinasi, politinės partijos atlieka tarpininko vaidmenį tarp valstybės ir visuomenės, realizuodama piliečių interesus pagrindinėse valstybės gyvenimo srityse.

Politinę partiją tikslinga suvokti plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme politinė partija – akivaizdžiai politinių tikslų siekianti visuomeninė struktūra, faktiškai padedanti formuoti ir išreikšti piliečių rinkėjų
politinę valią. Siaurąja prasme, t.y. pagal PPPOĮ preambulę, 3 ir 4 str., politinė partija yra aktyviąją rinkimų teisę turinčių piliečių susivienijimas, kuris:

1.Siekia įgyvendinti politinius tikslus;

2.Laisvai jungia ne mažiau kaip 400 steigėjų (narių);

3.Turi suvažiavime patvirtintą programą, statusą ir išrinktus vadovaujančius organus;

4.Yra įregistruotas Teisingumo ministerijoje kaip politinė partija.

Sujungiant prieš tai nurodytus ypatumus, galima glaustai suformuluoti tokį politinės partijos ( siaurąja prasme) apibrėžimą: politinė partija – tai įregistruotas, ne mažiau kaip 400 aktyviąją rinkimų teisę turinčių piliečių jungiantis susivienijimas, siekiantis padėti formuoti ir išreikšti piliečių interesus ir politinę valią bei turintis suvažiavime patvirtintą programą, statusą ir išrinktus vadovaujančius organus. Tik taip suprantamos politinės partijos gali kelti kandidatus į Seimo, savivaldybių tarybų narius ar Respublikos Prezidento postą. Be to, tik siaurąja prasme suprantamos politinės partijos veikla gali būti sustabdyta ar nutraukta ( PPPOĮ 5 ir 7 str. )

Galima išskirti šiuos svarbiausius – bendrus politinės partijos požymius: politinė partija – tai laisvanoriškai steigiama organizacija, t.y. politinės partijos formuojasi laisva piliečių valia. Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai jungtis į politines partijas, bet ne teisę reikalauti būti priimtiems į politines partijas;

politinė partija – tai savarankiškai veikiantis visuomeninis susivienijimas, turintis savivaldos teisę, t.y. savo veiklą organizuoja laisvai ir savarankiškai pagal jos įstatuose nustatytus tikslus ir uždavinius, ir šiuos uždavinius sprendžia per demokratiškai išrinktus savo valdymo organus. Valstybės institucijos negali varžyti politinių partijų veikimo, išskyrus atvejus, kai jų veikla prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Politinė partija – tai organizacija, kurios tikslas tenkinti savo narių politinius interesus ir siekti politinės valdžios. Politinės partijos atvirai siekia iškovoti vietas parlamente ir vyriausybėje, kitaip tariant siekia tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią. Politinės partijos aktyviai dalyvauja valstybės politiniame gyvenime: parlamentiniuose rinkimuose, formuojant vyriausybę, priimant politinius sprendimus ir juos įgyvendinant. Politinė partija – nuolat veikianti organizacija. Ji vienija nuolatinius narius, kuriuos jungia bendri politiniai interesai, politiniai įsitikinimai ( bendra ideologija ). Tai organizacija, formuojanti ir išreiškianti tautos politinę valią ir interesus. Politinė

partija –tai pelno nesiekianti organizacija. Ji negali užsiimti komercine ūkine veikla. Politinė partija turi juridinio asmens teises. Vadinasi, politinės partijos veikia pagal savo įstatus, turi aiškiai

apibrėžtą organizacinę struktūrą, turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme.

Reikia pažymėti, kad politinei partijai, siekiančiai turėti realią politinę valdžią ir autoritetą visuomenėje, šių požymių nepakanka. Neretai politologai teigia, kad politinė partija yra neįsivaizduojama be keturių dalykų: politinė partija turi turėti daug narių, aiškią politinę programą, tvirta organizaciją ir savo periodinį leidinį.

Verta pažymėti, kad įstatymų leidėjas be sąvokos “ politinė partija “, vartoja ir sąvoką “ politinė organizacija “. Tačiau ir pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų, ir pagal Seimo rinkimų, ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų prasmę šios organizacijos yra teisiškai lygiavertės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1159 žodžiai iš 3848 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.