Politinės partijos1
5 (100%) 1 vote

Politinės partijos1

Įvadas

Politinės partijos atsirado neseniai, kartu su šiuolaikine valstybe. Politikai pradėjo burtis į partijas siekdami labai konkretaus tikslo – geriau susiorganizuoti ir palengvinti sau rinkiminę kovą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad partijos taipogi užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą bei tampa reikšminga ryšio tarp profesionalių politikų, valstybės vyriausybės ir juos remiančių eilinių piliečių priemone.

Viena svarbiausių partijos veiklos sąlygų yra jos veiklos finansavimas, kurio pagrindinis šaltinis – surenkamas partijos nario mokestis. Todėl kiekvienai partijai yra labai aktualu turėti kuo daugiau šalininkų, kurie galėtų paremti partiją ne tik savo balsais rinkimų metu, bet ir savo pinigais. Be nario mokesčio, politinės partijos kartais sugeba gauti lėšų ir iš kitų finansavimo šaltinių,tarp kurių būtų galima paminėti:

• Interesų grupių subsidijos;

• Partijai priklausančių įmonių ir organizacijų pelnas;

• Valstybės biudžetas;

• Subsidijos iš užsienio.

Politinių partijų atsiradimas ir raida

Tačiau nors partijos šiais laikais tapo “nepakeičiamu” politinio proceso veikėju, pradinis jų kūrimosi tikslas buvo siauresnis. Žinoma, iki demokratinės santvarkos įsitvirtinimo valstybinės valdžios institucija buvo pakankamai sudėtinga organizacija, jungianti didžiulį kiekį įvairių oficialių pareigūnų. Tačiau iki įsigalint demokratijai šias pareigas žmonės galėdavo užimti paveldėjimo ar paskyrimo būdu, o kartais kokią nors valstybinę tarnybą galėjo ir nusipirkti. Tuo tarpu demokratinėje santvarkoje visus svarbiausius oficialius valstybinius postus nuo valstybės galvos iki valsčiaus viršaičio gali užimti tik asmenys, laimėję visuotiniuose rinkimuose. Tad anksčiau svarbias valstybines pareigas skirstė vos keletas žmonių (pvz. karalius, ministrai ar gubernatoriai), kuriuos būdavo galima kaip nors paveikti ar papirkti, o įvedus rinkimų procedūrą padėtis iš esmės pasikeitė. Juk neįmanoma įkalbėti ar papirkti šimtų ir tūkstančių rinkėjų, kad balsuotų už vieną ar kitą kandidatą.

Kai politikų sėkmė tapo susieta su daugybės rinkėjų valios pareiškimu, iškilo įvairių klubų ir organizacijų reikšmė. Per juos kandidatui būdavo lengviau palaikyti ryšį su savo rinkėjais, sužinoti jų interesus ir pageidavimus, taip pat išaiškinti ir išreklamuoti savo priešrinkiminę poziciją ir tapti tikru rinkėjų atstovu.

Pamažu įvairūs klubai ir organizacijos, kuriose bendraudavo kandidatai ir rinkėjai, išplisdavo po visą valstybės teritoriją. Vienos politinės orientacijos klubas steigdavo savo filialus įvairiuose miestuose ir taip virsdavo klubų sistema, veikiančia visos valstybės mastu. O per tokią klubų sistemą ryšį su rinkėjais galėdavo palaikyti jau ne vienas ar kitas kandidatas, o ištisos grupuotės ir susivienijimai.

Susikūrus klubų sistemai visos valstybės mastu, pirma, buvo galima užtikrinti, kad nebus prarandamas ryšys su rinkėjais, net jeigu kas nors ir persikeltų gyventi kitur. Atvykęs gyventi į kitą vietą žmogus galėdavo rasti panašaus pobūdžio klubą, kurio politinė orientacija buvo jam priimtiniausia. Antra, politikas, remiamas išplitusio klubų tinklo, galėdavo keliauti per visą šalį, agituoti ir susitikinėti su įvairių regionų rinkėjais. Dėl to atsirado net poreikis specialiai samdyti aktyvistus,kurie dirbtų visą šį organizacinį darbą, agituotų už vieną ar kitą kandidatą. Štai taip ir susikuria politinės partijos.

Politinės partijos samprata, veikla ir funkcijos

Partija – tai visuomenės dalis, žmonių organizacija, kurios pagrindinis tikslas – siekti valstybinės valdžios. Kitos socialinės grupės ir organizacijos, kaip profsąjungos ar įvairūs visuomeniniai judėjimai( Pvz. “žalieji”, gali turėti politinių tikslų, siekti paveikti vyriausybės politiką viena ar kita linkme, bet politinės partijos siekia daugiau. Jos pačios nori įgyti teisėtą valdžią valstybėje, pačios sudaryti vyriausybę ir pačios formuoti bei įgyvendinti politiką.

Verta pažymėti, kad politinė partija negali būti laikoma tik siekiančia valdžios bendraminčių politikų grupuote, nors jie ir nuspręstų pasivadinti partija. Politinė partija galutinai susiformuoja tada, kai tampa stipria organizacija, turinčia pakankamai daug partijos programą remiančių narių, organizacinį aparatą ir pagaliau savo statutą (t.y. organizacijos vidaus tvarkos taisykles).

Statute būna apibrėžiamas kriterijus, pagal kurį asmuo gali būti laikomas partijos nariu arba rėmėju. Jei kuris nors pilietis nusprendžia stoti į partiją, tai kis turi pereiti statute numatytą procedūrą, o tapęs partijos nariu ir gavęs nario pažymėjimą turi mokėti nario mokestį. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos konservatorių partija turi per 3 milijonus mokančių nario mokestį rėmėjų. Savo laiku Sovietų Sąjungos komunistų partija turėjo apie 17 mln. narių ir pagal tos partijos statutą kiekvienas, norintis į ją įstoti, prieš tapdamas pilnateisiu partijos nariu turėdavo pereiti vienerių metų bandomąjį laikotarpį.

Viena svarbiausių partijos veiklos sąlygų yra jos veiklos finansavimas. Pagrindinis partijų veiklos finansavimo šaltinis – tai surenkamas partijos nario mokestis. Todėl
kiekvienai partijai yra labai aktualu turėti kuo daugiau šalininkų, kurie galėtų paremti partiją ne tik savo balsais rinkimų metu, bet ir savo pinigais, vienu ar kitu būdu įmokamais į partijos kasą. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos konservatorių partiją sudaro apie 3 mln. narių – mokesčių mokėtojų, tad vietinių asociacijų surenkamas mokestis sudaro pagrindinę šios partijos pajamų dalį.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 860 žodžiai iš 2770 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.