Politinės partijos2
5 (100%) 1 vote

Politinės partijos2

Įžanga

Potitinių partijų atsiradimą sąlygojo visuomenės stratifikacija (susiskaidymas pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmpkestį ir pan), skirtingai socialinių grupių interesai, religiniai, nacionaliniai, ir valdymo būdo faktoriai. Pirmosios politinės partijos susikūrė antikos laikais, pirmiausia Graikijoje. To meto partijos neturėjo griežtos narystės ir išreiškė palyginti mažos, daugiausia valstybę valdančių grupių interesus. Politinių partijų pobūdis mažai pasikeitė ir viduramžiais, jų buvo labai nedaug.

Dabartinės politinės atsirado neseniai, kartu su šiuolaikine valstybe, kaip demokratijos ir visuotinės rinkimų teisės įgyvendinimo padarinys. Politinkai pradėjo burtis į partijas siekdami labai konkretaus tikslo- geriau suorganizuoti ir palengvinti sau rinkiminę kovą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad partijos yra tiesiog nepakeičiamas atradimas, kuris ne tik padeda laimėti rinkimus, bet ir užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą, bei tampa reikšminga ryšio tarp profesonalių politikų, valstybės vyriausybės ir juos remiančių eilinių piliečių priemone.

Tačiau nors partijos šeis laikais tapo “nepakeičiamu” politinio proceso veikėju, pradinis jų kūrimosi tikslas siauresnis. Žinoma, ir iki demokratinės santvarkos įtvirtinimo valstybės valdžios institucijos buvo pakankamai sudėtinga organizacija, jungianti didžiulį kiekį įvairių oficialių pareigūnų. Tačiau prieš įsigalint demokratijai šias pareigas žmonės galėdavo užimti paveldėjomo ar paskyrimo būdu, o kartais kokią nors valstybinę tarnybą galėdavo ir nusipirkti. Tuo tarpu demokratinėje santvarkoje visus svarbiausius oficialius valstybinius postus nuo valstybės galvos iki valsčiaus viršaičio gali užimti tik asmenys, laimėję visuotinius rinkimus. Tačiau anksčiau svarbias valstybinias pareigas skirdavo vos keletas žmonių (pvz.,karalius, ministrai ar gubernatoriai), kuriuos būdavo galima kaip nors paveikti ar papirkti, o įvedus rinkimų procedūrą padėtis iš esmės pasikeitė. Juk neįmanoma įkalbėti ar papirkti šimtų ir tūkstančių rinkėjų, kad balsuotų už vieną ar kitą kandidatą.

Kai politikų sėkmė tapo susieta su daugybės rinkėjų valios pareiškimu, iškilo įvairių klubų ir organizacijų reikšmė. Per juos kandidatui būdavo legviau palaikyti rysį su savo rinkėjais, sužinoti jų interesus ir pageidavimus, tai pat išaiškinti ir išreklamuoti savo priešrinkiminę poziciją ir tapti tikru rinkejų atstovu.

Pamažu įvairūs klubai ir organizacijos, kuriuose bendraudavo kandidatai rinkėjai, išplisdavo po visą valstybės teritoriją. Vienos politinės orientacijos klubas steigdavo savo filijalus įvairiuose miestuose ir taip virsdavo klubų sistema, veikiančia visos valstybės mastu. O per tokią klubų sistemą rysį su rinkėjais galėdavo palaikyti jau ne vienas ar kitas kandidatas, o ištisos jų grupuotės ir susivienijimai. Susikūrus klubų sistemai visos valstybės mastu, pirma buvo galima užtikrinti, kad nebus prarandamas ryšys su rinkėjais, net jeigu ir kas nors persikeltų gyventi kitur. Atvykęs gyventi į kitą vietą žmogus galėdavo rasti panašaus pobūdžio klubą, kurio politinė orentacija jam buvo priimtiniausia. Antra, politikas, remiamas išplitusio klubo tinklo, galėdavo keliauti per visą šalį, agituoti ir susitikinėti si įvairių regijonų rinkėjais. Dėl to atsirado poreikis specialiai samdyti aktyvistus, kurie dirbtų visą šį organizacinį darbą, agituotų vieną ar kitą kandidatą. Taigi iš viso to išplaukia, kad politinė partija tai – tai visuomenės dalis, žmonių organizacija, korios pagrindinis tikslas – siekti valstybės valdžios. Be abejo, ir kitos socialiūnės grupės ir organizacijos, kai profsajungos ar įvairūs visuomeniniai judėjimai, gali turėti politinių tikslų, siekti paveikti vyriausybės politiką viena ar kita linkme, bet politinės partijos siekia daugiau. Jos pačios nori įgyti teisėtą valdžią valstybėje, pačios sudaryti vyriausybę ir pačios formuoti bei įgyvendinti politiką. Tokiu būdu valdžia tampa partijos politinės programos realizavimo įrankiu.

Politinių partijų veikimo sąlygos

Taip ir susikuria politinės partijos, bet reikia iš karto paminėti, kad politinė partija negali būti laikoma tik siekiančia valdžios bendraminčių politikų gupuotė, nors jie ir nupręstų pasivadinti partija. Politnė partija galutinai susiformuoja tada, kai tampa stipria organizacija, turinčia pakankamai daug partijos programą remiančių narių, organizacinį aparatą ir pagaliau savo statusą (t.y. organizacijos vidaus tvarkos taisykles). Tai pat reikia pažymėti, kad visos partijos, dalyvaujančios politiniame gyvenime ir vykadančios savo funkcijas, remiasi šiomis pagrindinėmis nuostatomis:

ü visuomenėje nuolatos vyksta legali kova dėl valdžios;

ü valdžios šaltinis- visuotiniai demokratiniai rinkimai;

ü partija arba partijų koalicija, užsistikrinusi daugumos

paramą parlamente, suformuoja vyriausybę;

ü patijų tarpusavio santykius reguliuoja teisinės normos;

Statute būna apibrėžiamas kriterijus, pagal kurį asmuo gali būti laikomas partijos nariu ar rėmėju.jeigu kuris nors pilietis nuprendžia įstoti į partiją, tai tai jis turi pereiti statute numatytą procedūrą, o tapęs partijos nariu ir gavęs nario pažymėjimą turi
mokėtinario mokestį. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos konservatorių partija turi per 3 milijonus mokančių nario mokestį rėmėjų. Savo laiku Sovietų Sajungos kamunistų partija turėjo apie 17 mln. Narių ir pagal tos partijos satutą kiekvienas, norintis į ją įstoti, prieš tapdamas pilnateisiu partijos nariu turėdavo pereiti vienerių metų bandomajį laikotarpį. Norint Lietuvoje įsteigti politinę partiją būtina turėti ne mažiau kaip keturis šimtus steigėjų, kurie savo ar savo atstovų suvažiavime patvirtintų statutą (įstatus), programą ir išrinktų vadovaujančius organus. Jų programa ir statutas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatyme (1990) rašoma: Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę jungtis į politinias partijas ir politinias organizacijas ir dalyvauti jų veikloje. Jos nariais gali būti tik vienos politinės partijos ar politinės organizacijos nariu (1str.).

Kaip pavyzdys gali būti pateikiamas Lietuvos Respublikos socialdemokratų partijos (LSDP) 2001 metų Statuto nuostatai: “1. LSDP nariu gali būti kiekvienas 18 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos Respublikos pilietis, pripažystantis LSDP programą ir statutą, dalyvaujantis partijos veikloje, mokantis nario maokestį. LSDP narys negali buti kitos partijos nariu. 2. Asmuo stojantis į LSDP, turi pateikti raštu partijos grupei (skyriaus tarybai) prašymą, bent vieno LSDP nario rekomendaciją, pažadėti laikytis LSDP programos bei statuto. Partijos nariu tampama, jeigu tam pritaria LSDP dauguma narių. LSDP narys turi teisę: 1) Dalyvauti partijos skyriaus, gupės, klubų ar sąjungų susirinkimuose ir renkamų organų atviruose posėdžiuose, reikšti ir ginti juose savo nuomonę. 2) Atskleisti LSDP veiklos trūkumus partijos susirinkimuose ir kituose forumuose kritikuoti bet kurį partijos narį ar vadovaujantį organą. 3) Šio statuto nustatyta tvarka siūlyti kandidatus į visus renkamus partijos organus, rinkti ir būti renkamas į LSDP vadovaujančius organu. LSDP narys privalo: 1) Skleisti socialdemokratinias idėjas bei aiškinti visuomenei LSDP siekius ir tikslus, formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie partiją. 2) Vygdyti partijos nutarimus. Kai nutarimas partijos nariui yra nepriimtinas, jis gali aiškintis ir ginti savo poziciją, keiptis į aukštesnius partijos organus dėl nutarimo pakeitimo, tačiau savo veiksmais neturi trugdyti kitiems partijos nariams vygdyti tuos nutarimus, kurių jis neremia ir kt. Partijų organizacinę stuktūrą sudaro daugybė vietinių organizacijų ir centriniai, koordinaciniai centrai, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia laisvai ir savarankiškai. Asmenys trugdantys politiniai organozacijai veikti, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (9str) Politinės partijos turi teisę dalyvauti valstybės valdžios organų rinkimuose. Rinkimų metu kandidatams į deputatus sudaromos galimybės naudotis masinėmis informacinėmis priemonėmis Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymuose nustatyta tvarka (14str.)

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1229 žodžiai iš 3651 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.