Politines sistemos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Politines sistemos Lietuvoje

Turinys

Įvadas………………………………………………………………p. 1

Parlamentarizmo įtvirtinimas 1922m. konstitucijoje………………p. 2

Konstitucijos kūrimą įtakoję veiksniai………………………p. 2

Pagrindinių konstitucijos nuostatų esmė…………………….p. 3

Konstitucinė aukščiausiųjų valstybės organų sistema……….p. 3

Plačios įstatymų leidžiamosios valdžios prerogatyvos……p. 3

Vykdomosios valdžios kompetencijos ribojimas…………p. 4

1928m. konstitucija – posūkis į autoritarizmą……………………….p. 5

Konstitucijos atsiradimo priežastys…………………………..p. 5

Konstituciniai politinės valdžios organai……………………..p. 6

Susiaurintos konstitucinės Seimo funkcijos………………p. 6

Stiprios Prezidento institucijos įtvirtinimas……………….p. 7

Išvados……………………………………………………………….p.8

Literatūros sąrašas

Eidintas A. Antanas Smetona.- Vilnius: Mintis, 1990. -243p.

Lietuvos Valstybės Konstitucijos.- Vilnius: Mokslas, 1989.-239p.

Lopata R. Autoritarinis režimas tarpukario Lietuvoje: aplinkybės, legitimumas, koncepcija.-Vilnius: Lietuvos istorijos institutas,1998.- 121p.

Maksimaitis M. Vingiuotas kelias žemyn//Politika.- 1991.-Nr.1.-P.13-15.

Maksimaitis M.,Vansevičius S. Lietuvos valstybės ir teisės istorija.- Vilnius,1997.-301p.

Merkelis A. Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla. – New York, N.Y., 1964. – 740p.

Rėmeris M. Lietuvos Konstitucinės teisės paskaitos.- Vilnius: Mintis,1990.-511p.

Švoba J. Seiminė ir prezidentinė Lietuva.- Vilnius: Vyturys,1990.-422p.

9. Truska L. A.Smetona ir jo laikai.- Vilnius: Valstybinis leidybos centras,1996.



Įvadas

Konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Tik priėmus konstituciją, įmanomas teisinis valstybės funkcionavimas, juridinė aukščiausiųjų politinės valdžios organų veikla, betarpiška įstatymų leidyba. Konstitucija nustato valstybės santvarkos pobūdį, padrindines institucijas, jų kompetencijas, apibrėžia piliečių teises. Valstybės politinės sistemos veikimas, jos sudėtinių dalių sąveikos galimybės priklauso būtent nuo šio pagrindinio valstybės įstatymo.

XXa. I pusės nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenime buvo priimtos 4 laikinosios ir 2 nuolatinės konstitucijos, kuriomis buvo bandoma tobulinti šalies politinės sistemos pagrindus. Ilgiausiai galiojusios ir turbūt labiausiai Lietuvos politinį gyvenimą įtakojusios buvo 1922m. ir 1928m. Lietuvos Valsybės Konstitucijos. Gimusios nevienodomis politinėmis sąlygomis, jos iš esmės įtvirtino visiškai skirtingus politinės sistemos funkcionavimo rėmus. Nors abi formaliai pripažino demokratinių principų viršenybę ir įteisino demokratinę santvarką, 1928m. konstitucijos įtvirtintas režimas akivaizdžiai krypo diktatūrinio valdymo link, taip atmesdamas 1922m. konstitucijos suponuotą parlamentinės valdymo formos įteisinimo schemą.

Šiame darbe aš pabandysiu trumpai apžvelgti minėtų dviejų ryškiausių tarpukario Lietuvos konstitucijų atsiradimo sąlygas, aptarti jose įtvirtintos politinės sistemos pagrindinius bruožus ir šiek tiek giliau panagrinėti konstitucinių aukščiausiųjų valstybės organų veikimą.



Parlamentarizmo įtvirtinimas 1922m. konstitucijoje

Konstitucjos kūrimą įtakoję veiksniai

1918m. atkūrus Lietuvos valstybę, Lietuvos Tarybos vienas svarbiausių uždavinių buvo sušaukti Steigiamąjį Seimą, kuris savo ruožtu turėjo parengti ir konstituciškai įtvirtinti naujos valstybės pagrindus. Nuolatinės Lietuvos valstybės konstitucijos parengimui buvo sudaryta komisija, kuriai pirmininkavo krikščionių demokratų partijos atstovas A. Tūmėnas.

Ruošiant konstituciją, Steigiamajame Seime vyko aštrios diskusijos valdymo formos, bažnyčios atskyrimo nuo valstybės, švietimo, žemės nuosavybės klausimais. Nuomonės iš esmės skyrėsi tarp krikščionių demokratų ir kairiųjų pažiūrų Seimo atstovų, nors nesutarimus dėl prezidento institucijos inicijavo Seime neatstovaujamos Tautinės Pažangos atstovai, propagavę prezidentinę respubliką. Jie pasisakė už stiprią, 7 ar 5 metams tautos renkamo Prezidento valdžią. Pasak L.Truskos, A.Smetonos ir jo šalininkų polemika nebuvo bevaisė. Priimant 1922m. konstituciją, į kai kuriuos Tautos Pažangos atstovų pasiūlymus atsižvelgta: Prezidentas gavo savo žinion kariuomenę ir teisę paleisti Seimą. Vis dėlto Konstitucijos turinį nulėmė krikščionių demokratų bloko turima Seime dauguma. Anot J.Švobos, „nors krikščionys demokratai ėjo konservatorių pareigas, jų dauguma buvo pasidavusi to laiko visokio radikalizmo dvasiai. Todėl ir konstitucija išėjo tokia, koks buvo Steigiamasis Seimas ir jo laikai“.

Konstitucijos pobūdį įtakojo ne vien partinė Seimo dauguma – R.Lopatos nuomone, lemiama aplinkybė buvo didelis demokratinių jėgų pakilimas šalyje, kurį skatino Europoje išplitęs tautų demokratinis judėjimas. Aiškindamas demokratijos ir prancūziškų jos konstitucinių normų racionalizavimą 1922m. konstitucijoje, teisininkas M. Rėmeris ypač akcentuoja komunistinės
revoliucijos Sovietų Sąjungoje įtaką. „Griežta demokratinė santvarka, laikoma liaudies viešpatavimu, yra ne tik apsaugota prieš monarchizmą ar prieš aristokratinę santvarką, ji reiškėsi ir kaip tvirta apsauga prieš pačią revoliuciją, ji tapo stabdantis konservatyvinis socialinis veiksnys“. Tokiu būdu demokratija, su kuria buvo jungiama seimokratinio prancūziškojo parlamentarizmo idėja, nukonkuravo komunistinės revoliucijos iškeltus šūkius.

Būtent šiuo, demokratinių principų įtvirtinimo Konstitucijoje klausimu, sutarė visų Steigiamojo Seimo partijų atstovai, siekdami žmonėms suteikti kuo daugiau laisvių ir teisių, dažnai pamiršdami realias Lietuvos valstybės vidines ir užsienio sąlygas, kaimyninių kraštų tikslus ir pačios valstybės išsilaikymo galimybes. Pagrindinių konstitucijos nuostatų esmė

1922m. rugpjūčio 1d. Steigiamojo Seimo krikščionių demokratų bloko balsais priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija atitiko bendrus demokratinių konstitucijų reikalavimus. 1str. skelbė Lietuvos valstybę nepriklausoma demokratine respublika, kurios suvereninė valdžia priklauso tautai. 3str. užfiksuotas formalus teisinis Konstitucijos prioritetas kitų teisės normų sistemoje: valstybėje neturi galios įstatymai, prieštaraujantys Konstitucijos nuostatoms. Pasak M. Maksimaičio, taip laikomasi požiūrio, jog Konstitucija nėra tiesioginio veikimo aktas – ją įgyvendina įstatymų leidėjai.

Kostitucijoje skelbiamos plačios demokratinės piliečių teisės ir laisvės. Iškeldama žmogų, skelbdama jį visuomeninio gyvenimo centru, Konstitucija rėmėsi liberaliosios filosofijos nuostatomis, paplitusiomis tuometinėje Europoje. Kadangi konstituciškai įtvirtintos pilietinės teisės ir laisvės galioja įstatymų ribose, jas nustatė ir apribojo Draugijų, Susirinkimų ir Spaudos įstatymai, kurie konstitucinėms teisėms ir laisvėms suteikė pareikštinį režimą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 941 žodžiai iš 2951 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.