Politinio proceso samprata
5 (100%) 1 vote

Politinio proceso samprata

POLITINIO PROCESO SAMPRATA

Politikos procesas yra dialektinis procesas, kuriame įstatymdavystė, dokumentai ir įgyvendinimas gali būti daugiau ar mažiau laisvai sujungti. Politinis procesas apibūdinamas kaip veiksmas, kurio metu nustatoma problema, vėliau ji apibrėžiama. Sprendimo būdas priimamas, įgyvendinamas, vėliau įvertinamas. Paprastai politinis procesas skaidomas į stadijas, fazes arba etapus – nuo politikos formavimo iki jos įvertinimo bei nutraukimo, tačiau tikrovėje tos stadijos paprastai nėra griežtai atskirtos, jos sutampa ir susipina. Be to, laikantis to dėstymo, paprastai užgožiamas faktas, jog į politikos formavimą ir politinę analizę esama labai daug požiūrių. Taigi „stadijų“ sąvoka gali būti išplėsta taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingas analitines schemas ir požiūrius. Tad negali būti vienintelio viešosios politikos analizės apibrėžimo ir nė viena atskira teorija ar modelis negali aprėpti ar paaiškinti tos „sprendimų tinklo“ visumos.

Lietuvoje demokratijos institucijų raida labai nutolusi nuo pilietinės visuomenės plėtros. Dėl tokio atotrūkio smunka partinės sistemos stabilizacijos ir demokratijos konsolidacijos lygis. Pabrėžtina, kad be pilietinės visuomenės ir gana aukšto politinės kultūros lygio neįmanoma veiksminga demokratijos institutų veikla. Menkas politinės kultūros lygis irgi turi labai didelę įtaką politinio proceso suvokimui. Todėl piliečių lūkesčiai neatitinka tikrovės – tai skatina vis didesnį nepasitenkinimą pačia demokratija ir jos institucijomis.Viena dažniausiai nurodomų šio reiškinio priežasčių: neadekvatūs, populistiniai rinkiminiai pažadai patekus į valdžią paprastai netesimi. Svarbiausias projekto uždavinys – išsiaiškinti, ar taip yra iš tiesų, ir jei tai tiesa – atkreipti į šį reiškinį visuomenės dėmesį. Projekto tikslas – stebėti, koks santykis yra tarp Seimo narių, politinių partijų, rinkiminių programų, rinkiminių pažadų ir:

1. Seimo narių inicijuotų teisės aktų;

2. Seimo narių balsavimo klausimų, sutampančių su rinkiminių programų nuostatomis, rinkiminiais pažadais;

3. Seimo priimtų teisės aktų.

Bus tikrinamos tik tos partijų rinkimų programų nuostatos, kurios tiesiogiai susijusios su LR Seimo kompetencija ir gali būti įgyvendinamos priimant teisės aktą. Per pirmą etapą bus atlikta valdančiajai daugumai priklausančių partijų rinkimų programų analizė, per antrą – patikrinti opozicijai priklausančių politinių partijų, frakcijų nariai. Atskirai bus nagrinėjamas Vyriausybės programos ir Vyriausybę sudarančių partijų programų, rinkiminių programų santykis.Seimo nario mandatas yra laisvas – formaliai Seimo narys neprivalo vykdyti ar stengtis vykdyti partijų, rinkiminių programų. Kita vertus, nariai pagal politines pažiūras susiskirstę į struktūrinius Seimo padalinius – frakcijas. Šios savo reglamentuose, nuostatuose įtvirtina vykdysiančios konkrečios partijos programą. Nuostata, kad Seimo frakcijos nariai turi vykdyti partijos programą, irgi įtvirtinta visų pagrindinių politinių partijų statutuose. Todėl manome, kad mūsų tyrimas yra teisiškai korektiškas.

Politiniu procesu siekiama skaidrumo dėl trijų tikslų:

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 467 žodžiai iš 842 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.