Politinis dalyvavimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Politinis dalyvavimas Lietuvoje

TYRIMAS

POLITINIS DALYVAVIMAS LIETUVOJE



Tai, kad piliečių politinis dalyvavimas yra būtinas (nors nepakankamas) bruožas demokratinei valstybei, kuris pasireiškia bent jau per laisvus rinkimus, demokratinėje teorijoje skelbiama nuo Rousseau ir kitų respublikonų laikų. Be to įvairių demokratijos teoretikai pabrėžia, kad siektinos ir kitos politinio dalyvavimo formos įtraukiant piliečius į sprendimų priėmimą

Šiame pranešime bus aptariama politinį dalyvavimą liečiančių tyrimų situacija Lietuvoje. Politinio dalyvavimo tyrimai yra svarbūs, nes liečia esminių demokratijos principų egzistavimo klausimą, todėl daugelis tyrimų neįmanomi nepaliečiant politinio dalyvavimo problematikos. Tiesiogiai su politinio dalyvavimo indikatoriais siejasi transformacijos teorijos, demokratizacijos teorijos, taip pat tokių sričių tyrimai kaip politinė kultūra, pilietinės visuomenės tyrimai, politinių partijų sistemos tyrimai.

Apie realų politinį dalyvavimą galima kalbėti tik žlugus komunizmui Lietuvoje, nes iki tol galime kalbėti tik arba apie jo nebuvimą arba apie politinio dalyvavimo imitaciją. Institucinės sąlygos politiniam dalyvavimui imtos kurti ir įtvirtinti tik nuo 1989 metų. Komunizmo žlugimas atvėrė kelią plisti autonomiškam piliečių ir jų grupių politiniam dalyvavimui, veikiant už politinių elitų kontrolės ribų.

APIBRĖŽIMAS

Politinis dalyvavimas šiame pranešime apibrėžiamas kaip dalyvavimas valdymo procese, kai privatūs piliečiai (skirtingai nuo pareigūnų ar rinktų politikų) vaidina tam tikrą vaidmenį procese, kuriame atrenkami lyderiai ir nustatoma bei vykdoma vyriausybės politika. [Birch, 80].

Galima išvardinti pagrindines politinio dalyvavimo formas, tai: balsavimas vietos ir nacionaliniuose rinkimuose, balsavimas referendumuose, dalyvavimas rinkiminėje kampanijoje ar rinkimų organizavime, aktyvi narystė partijoje, aktyvi narystė spaudimo grupėje, dalyvavimas demonstracijose ar streikuose su politiniais reikalavimais, įvairių formų pilietinio nepaklusnumo akcijos ir kt. veiksmai susiję su dalyvavimu nuo vyriausybės nepriklausančių grupių veikloje darančioje įtaką politikai [Birch, 81].

TYRIMO PADĖTIS

Studijas nagrinėjančias politinį dalyvavimą yra parašę pakankamai gausus būrys Vakarų politologų. Tarp jų paminėtini – S. Verba, N. Nie, J. O. Kim, S. Barnes, M. Kaase, R. Dalton. Tačiau studijų nagrinėjančių politinio dalyvavimo pokyčius pokomunistinėse valstybėse skaičius pakankamai ribotas. Dar labiau šis skaičius sumažėja kalbant apie Lietuvą. Darbų liečiančių vien tik politinį dalyvavimą tėra vienas kitas. Politinį dalyvavimą (tiesa platesniame – demokratizacijos – kontekste) studijoje The consolidation of democracy in East-Central Europe (Cambridge University Press. – 1997) nagrinėja R. J. Krickus („Democratization in Lithuania“). Kiti autoriai politinį dalyvavimą liečia daugiau kaip šalutinį tyrimo aspektą savo darbuose. Iš tokių autorių išskirtinas M. Degutis, kuris paliečia keletą įdomių su dalyvavimu susijusių aspektų: amžiaus ir profesijos įtaką politiniam dalyvavimui taip pat religijos vaidmenį.

DEMOKRATIJA IR DALYVAVIMAS

Nors mano pateiktas politinio dalyvavimo apibūdinimas skamba daugiau kaip besiremiantis politinio elgesio analize, tačiau politinio dalyvavimo principai kaip minėjau įžangoje turi tam tikrą normatyvinį krūvį, ypač siejant jį su demokratijos teorijomis. Prie pagrindinių demokratijos bruožų priskiriamos tokios politinio dalyvavimo charakteristikos kaip balsavimo teisė visiems suaugusiems piliečiams, teisė būti išrinktam, laisvi, reguliarūs ir teisingi rinkimai, teisė jungtis į organizacijas.

Tiesa, klausimas dėl dalyvavimo laipsnio nėra vienareikšmis. Įvairios demokratijos teorijos skirtingai traktuoja dalyvavimo vaidmenį. Vadinamosios dalyvavimo demokratijos versijos autoriai tvirtina, kad politinis dalyvavimas turi būti kiek galima daugiau išplėstas siekiant užtikrinti egzistuojančių demokratijų legitimumą. Kitos demokratijos versijos politinį dalyvavimą suveda tik į reguliarius rinkimus, kurių tarpe tiesioginis dalyvavimas yra minimalus sprendimų priėmimą ir jų formulavimą paliekant instituciniams ar neinstituciniams elitams. Prie tokių demokratijos teorijų galima būtų priskirti ir konsociacinę demokratiją.

Deja tyrimų padėtis Lietuvoje yra tokia, kad išsamesnių demokratijos teorijos darbų kaip ir nėra. Paprastai pasitenkinama Vakarų autorių rėmimusi ir komentavimu. Paprastai Lietuvoje demokratijos teorija remiamasi tik per transformacijos ir demokratizacijos teorijų prizmę kas trukdo originalios politinės minties reiškimasi. Tokia situacija nėra nuostabi, nes kaip jau minėta politinis dalyvavimas totalitarinėje valstybėje yra neįmanomas, todėl natūraliai aktualesni darosi patys perėjimo tyrimai, kurie periferines problemas nustumia į šoną. Dėl tos pačios padėties neturime ir darbų svarstančių ekonominės demokratijos ir dalyvavimo klausimus. Ši tema pokomunistinėje aplinkoje turbūt dar ilgai išliks vienu didžiausių tabu.

Kita beveik įdomi ir nagrinėtina problema yra klausimas dėl rinkėjų balsavimo motyvų. Nors nebalsuojančių piliečių socialinis portretas yra gana aiškus, tačiau jų nebalsavimo motyvai paprastai tik spėjami, tuo labiau nesigilinama, kodėl yra balsuojama, t.y. kokie motyvai veda
rinkėjus prie urnų? Žinant kas skatina rinkėjus balsuoti galėtume geriau prognozuoti rinkiminio aktyvumo tendencijas artimiausiu metu. Čia taip pat galime pastebėti, kad dalyvavimas rinkimuose ir politinio aktyvumo kaip sistemos įtvirtinimo rodiklio tyrimai neišeina už demokratizacijos tyrimo ribų, t.y. netiriama kiek šiuos procesus veikia kiti veiksniai, nes manoma, kad Lietuva yra atsilikusi ir vėluojančios modernizacijos šalis, todėl pomodernybės procesai negali būti rimtai nagrinėjami kaip kintančio politinio aktyvumo rodiklių priežastis. Be to šiuos politinio aktyvumo tyrimus įtakoja dar ir tai, kad periodas, kuriame šis fenomenas galėjo skleistis yra pernelyg trumpas- 10 metų, todėl galimos paklaidos dėl dienos aktualijų įtakojančių piliečių nuomonę apie politinio dalyvavimo svarbą.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 856 žodžiai iš 1531 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.