Įvadas
1848 metais per Europą nusirito sukilimų banga. Italija, Austrijos imperija, Vokietija bei Prancūzija buvo apimtos suirutės. Po nederliaus metų, smunka Europos ekonomika, padidėja nedarbas, pablogėja gyvenimo sąlygos. Skaudžiausiai nuosmukis paliečia darbininkų klasę, kuri netrunka išeiti į gatves su protesto šūkiais ir savo reikalavimais.Milžiniškos ir išalkusios minios tampa svarbiu faktoriumi politinių partijų bei grupuočių vykdomoje veikloje.
Nors 1847-48 metų pradžioje, Prancūzija- monarchinė valstybė, 1847 metų pabaigoje pradeda formuotis naujos politinės jėgos. Visų pirma tai nuo Luji Pilypo atskilę monarchijos šalinjinkai, subūrę konservatoriškas politines jėgas. Tai, bene stipriausia monarchistinė politinė jėga Paryžiuje, kuriai atsvarą bandė sudaryti liberalai – reformų šalininkai.Po šios partijos “vėliava būrėsi proletariatas. Vos prasidėjus neramumams kuriasi politiniai klubai, kurių 1848 metais Paryžiuje priskaičiuojama iki 200. Patys įtakingiausi buvo ganėtinai kairuoliškų pažiūrų.
1848 metai, Prancūzijoje, o ir visoje- naujos politinės eros pradžia, daug liberalesnės eros. Visgi, nors Prancūzijoje Partiją sukurti nebėra labai problematiška, daug sunkiau padaryti kad jos neuždraustų ar neišvaikytų, dar sunkiau būti išgirstam valdančiosios daugumos. Nors Prancūzijoje parlamentinė politinė sistema veikė ne pirmą dešimtmetį, tačiau kriziniais atvejais praktiškai nenaudojamos kitokios priemonės kaip tik teroras iš valdančiųjų ir tautos skatinimo sukilti iš opozicionierių pusės.
Revoliuciniu laikotarpiu 1848 metais, manyčiau, galima laikyti, nuo vasario įvykių, iki pat rugpjūčio mėnesį įvykusių rinkimų. Nors po vasario neramumų sekė sąlyginai ramus periodas, jį galima vertinti kaip birželio sukilimo priežastį. Liepos ir rugpjūčio įvykius-pasekmes. Kadangi per šį laikotarpį politinių į vikių buvo labai daug, nebus gilinamasi į pačių partijų vidaus kaitas, pagrindinis dėmesys darbe skiriamas konkretiems politinių jėgų veiksmams, bei tų veiksmų priežastims.
Kadangi pagrindinis tikslas – pagrįsti politinius sprendimus susiklosčiusiomis aplinkybėmis tuo metu, negalima apsieiti ir be, bent jau epizodinių ekskursų į bendrą politinę padėtį tuo laikotarpiu. Kadangi referuojama bendra politinių jėgų padėtis, pasirinktas chronologinis dėstymas.
Politinių grupuočių vaidmuo 1848 metais
revoliucijos metu Prancūzijoje
Nagrinėjant 1848 metų politinius įvikius, visų pirma reiktų trumpam grįžti į1847’uosius. Tuomet, per parlamento įstatymų leidybos sesiją, opozicijoje esantys nuosaikieji liberalai aršiai kritikuoja valstybės vidaus, bei užsienio politiką, tačiau, pozicijoje esantys monarchistai atmeta visus jų reikalavimus. Kadangi šiuo metu liberalų suorganizuota „banketų kampanija“ jau buvo įgavusi pagreitį, opozicija paskelbia eilinį rinkimų reformos šalinininkų banketą 1848 metų vasario 22-ą dieną, kuris pozicijos uždraudžiamas. Nors pozicijoje esantys pažangieji konservatoriai ir ragina liaudį paklusti valdžiai, opozicija išprovokuoja pirmą sukilimą 1848 vasario 24’tąją. Tūkstančiai paryžiečių išeina į gatves.
Išsigandęs sukilimo, Luji Pilypas paleidžia tuometinę Fizo vyriausybę. Nuosaikieji liberalai džiūgauja,išprovokuotų neramumų tikslas pasiektas. Nuo šiol politinių batalijų keliu galima siekti savo tikslo- reformuoti rinkimų sistemą. Deja, opozicijos politinės jėgos, nei patys opozicionieriai neturi pakankamo autoriteto tarp į gatves išėjusių darbininkų. Proletariatas nenusiramina ir eina toliau, kovoja prieš monarchiją apskritai. Tikslas pasiekiamas per vieną naktį. Vasario 14-ą Luji Pilypas atsisako sosto ir pabėga į Angliją,
Po Luji Pilypo kracho, stambiųjų buržua atstovai,pažangieji konservatoriai, bando grąžinti monarchiją, įvesdami hercoginės Orleanietės regentystę. Bandymas visiškai nepavyksta, lemiamą vaidmenį suvaidina visai ne respublikonų protestai, o dar nenurimusi minia, kuri įsiveržia į Tiuilri rūmus, kur vyksta posėdis, skanduodami prieš monarchiją bei regentystę. Monarchistams neliko nieko kita kaip sutikti. Dar daugiau, nesipriešinti, renkant laikinąją vyriausybę.
Laikinoji vyriausybė sudaroma dar tą patį vakarą, kuri paskelbia proklamaciją Prancūzijos liaudies vardu.
“…Laikinoji vyriausybė, atsiradusi spaudžiant būtinybei ir patvirtinta liaudies balso, bei departamentų deputatų, vasario 24-tosios sesijos metu,šiuo metu visiškai užtikrinta ir skelbia nacionalinę pergalę…”1.
________________________________________________________________________
1 http://histofy.hanover.edu/texts/fr1848.htm
Politinę iniciatyvą perima nuosaikieji respublikonai. Nežiūrint to, realiu