Politinių partijų indėlis ruošiant 1922 metų konstituciją
5 (100%) 1 vote

Politinių partijų indėlis ruošiant 1922 metų konstituciją

TURINYS

Įvadas 3

1. Konstitucijos reikšmė valstybėje 4

2. 1922 Metų Konstitucijos rengimas 5

3. Politinių partijų interesų atitikmenys 1922 metų Kosntitucijoje 7

Išvados 10

Literatūra 11

ĮVADAS

Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius bei ryšius. Konstitucija kaip teisinis valstybės dokumentas nustato teisinės tvarkos pagrindus. Tai pagrindinis dokumentas reguliuojantis valdžių santykius valstybėje ir nustatantis valdžios organizaciją bei formą.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Lietuva turėjo galimybę įsitvirtinti kaip nauja valstybė. Steigiamasis Seimas buvo ta institucija, kurios pagrindinis uždavinys ir buvo parengti ir konstituciškai įtvirtinti naujos valstybės pagrindus. Atsižvelgiant į tai ir buvo parengta ir priimta 1922 metų Lietuvos valstybės Konstitucija.

Šio darbo tiklas ir yra išanalizuoti, koks buvo politinių partijų indėlis ruošiant 1922 metų Lietvos valstybės konstituciją.

Norėdama kuo išsamiau išnagrinėti savo darbo temą, bei pasiekti užsibrėžtą tikslą iškėliau keletą uždavinių:

1. Aptarti konstitucijos įtaką valstybėje;

2. Išanalizuoti 1922 metų konstitucijos rengimo procesą;

3. Palyginti priimtos Konstitucijos nuostatas su politinių partijų interesais.

Siekiant kuo išsamiau atskleisti darbo temą bei įgyvendinti iškeltą tikslą darbe naudojamas aprašomasis – analitinis metodas.

1. KONSTITUCIJOS REIKŠMĖ VALSTYBĖJE

Pagal siaurąjį apibrėžimą konstitucija suvokiama kaip viešosios valdžios institucijų, jų galių ir individų bei grupių teisių sąranga, o interpretuojant pagal platesnę Aristotelio koncepciją – ji suprantama, kaip politinio gyvenimo būdas, kurį šiuolaikiniai teoretikai vadina „konstitucine tvarka“.

Konstitucija aprašo esminius valstybės politinius principus, institucinę sąrangą, valstybės pareigūnų parinkimo būdus, piliečių teises bei pareigas. Siekiant, kad valstybė būtų pripažįstama demokratine yra būtina konstitucija, nes be demokratijos negali būti žmonių valios išraiškos, o be Konstitucijos nėra demokratijos, nes tik ji gali garantuoti tautos ir kiekvieno žmogaus laisvių gynimą. Taigi, Konstitucija yra labai svarbi norint įtvirtinti valstybę kaip demokratinę respubliką.

Atsižvelgiant į išvardintus juridinius konstitucijos požymius galima teigti, kad konstitucija yra:

1. rašytinės teisės aktas, turintis aukščiausią teisinę galią valstybės teisinėje sistemoje;

2. aktas, nustatantis pagrindinius valstybės santvarkos principus, reguliuojantis aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų sistemą, jų kompetencijos apimtį ir tarpusavio santykius, bei įtvirtinantis individo pagrindines teises, laisves ir pareigas

3. aktas, priimamas ir keičiamas pagal specialias procedūras, „sunkesnes“ nei įprastų įstatymų priėmimo ir keitimo procedūras.

Taigi, Konstituciją pripažįstant kaip pagrindinį šalies įstatymą, jai suteikiama aukščiausioji teisinė galia valstybėje.

Atsižvelgiant į didelę kostitucijos reikšmę valstybėje Steigiamasis seimas siekė priimti nuolatinę Lietuvos Konstituciją (1922 metų Konstituciją), kuri įtvirtintų valstybės valdymo modelį, nustatytų aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų sistemą, apibrėžtų piliečių teises, laisves bei pareigas ir būtų pagrindiniu valstybės įstatymu. Parengus ir įtvirtinus 1922 metų Konstituciją Lietuva įsitvirtintų kaip nauja demokratinė valstybė.

2. 1922 METŲ KONSTITUCIJOS RENGIMAS

Nepriklausomybės metais Lietuvoje buvo demokratinės respublikos ekonominių ir socialinių santykių, savo pažanga nesiskiriančių nuo ano meto Vakarų valstybių, dominavimas. Tai Lietuvoje buvo sukurta teisės aktų, kuriuos per šį savo raidos etapą priėmė Lietuvos Respublikos teisėkūros institucijos, pagrindu .

Steigiamasis Seimas palaipsniui siekė valstybės konstitucinio įtvirtinimo. Šis Seimas posėdžiavo dvejus metus, išskyrus Lenkkijos agresijos prieš Lietuvą laikotarpį, kai 1920 m. spalio – 1921 m. sausio mėnesiais laikinai buvo nutarukęs savo darbą.

Politinės to meto sąlygos Lietuvoje ir aplink ją pasižymėjo demokratinių jėgų pakilimu . Lietuvių tautai demokratija buvo tarsi laisvės garantas po ilgus amžius trukusios rusų carinės priespaudos ir keletos metų kaizerinės okupacijos žiaurumų. Demokratijos siekius taip pat sustiprino visoje Europoje įsivyravusios tam palankios politinės ir socialinės sąlygos. Būtent visi šie veiksniai ir turėjo įtakos rengiamai Lietuvos konstitucijai.

Siekiant nustatyti valstybės valdymo formą steigiamajame seime viešpatavo parlamentinės respublikos šalininkai . Šiuo požiūriu nesutapo tik jame visiškai neatstovaujamos Lietuvių tautos pažangos partijos, mažiaus pasidavusios radikalizmui, nusistatymas. Ši partija taip pat propagavo demokratiją, tačiau pasisakė už tokią jos konstrukciją, kuri suteiktų platesnių teisių prezidentui, t. y. Pasisakė už prezidentinę respubliką. Tačiau dauguma stegiamojo seimo narių teigė, kad Lietuvoje turėtų būti įvestas parlamentinis valdymas. Kalbant apie parlamentinį valstybės valdymo modelį, pabrėžiamas parlamento kaip atstovaujamosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios insitucijos vaidmuo įgyvendinant
valstybės valdžią ir formuojant kitas valstybės valdžios institucijas .

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 729 žodžiai iš 2329 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.