Politinių srovių išeivijoje formavimasis
5 (100%) 1 vote

Politinių srovių išeivijoje formavimasis

POLITINIŲ SROVIŲ IŠEIVIJOJE FORMAVIMASIS

Lietuvos išeivijos socialinė-politinė mintis

Turinys

Įvadas……….3

Ideologinių srovių atsiradimą lėmė…………4

Politinių srovių formavimasis………. 6

Išvados………..10

Literatūra……….11

Įvadas

Žymi lietuvių dalis kapitalizmo laikotarpiu emigravo iš gimtojo krašto į užsienio šalis. Slenkant dešimtmečiams, išeiviai iš Lietuvos vis didesniu mastu integravosi į savo ,,naujųjų tėvynių“ vsuomenę. Tai įtakojo jų politines pažiūras ir tų pažiūrų vystymosi eigą. Tačiau ne tik tų šalių, kuriose apsigyveno emigrantai iš Lietuvos, politinės gairės įtakojo išeivi pažiūras. Bene didžiausių įtaką lietuvių išeivijos ideologinių srovių raidai darė Lietuvos socialinė raida, jos politinis gyvenimas bei visuomeninės filosofinės minteis istorija, nes užsienio lietuviai jautėsi glaudžiai susiję su tėvų krašto gyvenimu ir žmonėmis.

Dauguma senųjų lietuvių išeivių svetur tapo proletarais, įsijungė į klasių kovą savo ,,naujosiose tėvynėse“, kūrė savo organizacijas, leido pažangią spaudą ir literatūrą, išvystė platų kultūros darbą. Kai carizmo ir fašizmo metai Lietuvije nebuvo galimygių legaliai spausdinti pažangiąją, ypač marksistinę, literatūrą, užsienyje einanti lietuvių spauda buvo tribūna ne tik išeiviams, bet ir Lietuvos inteligentijai. Išeivijoje buvo išleista daug literatūros, skleidžiančios materialistinę pasaulėžiūrą bei socializmo idėjas. Ši literatūra darė reikšmingą poveikį filosofinės minties raidai ir revoliuciniam judėjimui krašte.

Taigi ne tik Lietuvos politinės gairės įtakojo išeivijos ideologinių srovių formavimąsi, bei ir išeivija darė įtaką tų ideologinių srovių formavimuisi Lietuvoje.

Ideologinių srovių atsiradimą lėmė

Lietuvių išeivijo tautinis apsisprendimas

Prieš atsirandant ideologinėms ir politinėms srovėms lietuvių išeivijoje turėjo atsirasti organizuota lietuvių išeivija, todėl atvykėliai iš Lietuvos jungėsi ir taip formavo išeiviją. Pirmajan lietuvių išeivijos formavimosi etapui būdingi sudėtingi santykiai su lenkų išeivija. Atsidūrę tarp svetimšalių, nemokėdami jų kalbos, nesusipažinę su jų gyvenimo būdu, lietuvių išeiviai ieškojo artimesnių nacionaliniu ir socialiniu požiūriu žmonių. Šia prasme ypač artimi lietuviams buvo lenkai, kurių kalbą ir gyvenimo būdą daugelis emigrantų pažino dar būdami tėvynėje, kuriuos siejo istorinės ir kultūrinės tradicijos; tikinčiuosius lietuvius su lenkais siejo bendra religija. O kadangi daugelis kunigų buvo linkę sutapatinti katalikybę su lenkybe, jie ir Amerikoje tikinčius lietuvius stengėsi polonizuoti, pajungti savo įtakai, panaudodami bažnyčią bei unijinę propagandą: ,,Su lenkais lietuviai ėmė gyventi, priėmė jų kalbą, įstojo į jų draugijas, skaitė jų laikraščius“.

Lenkiškoji ir sulenkėjusi lietuviškoji dvasininkija bei buržuazija šiuos lietuvių ir lenkų ryšius išnaudojo savanaudiškiema tikslams. Laikydamiesi unijinės orientacijos, paneigdami lietuvių apsisprendimo teisę, siekdami stiprinti ,,lenkiškosios“ katalikų bažnyčios įtaką, lenkomanai skatino lietuvius kartu su lenkais kurti katalikiškas partijas, statyti lenkų katalikų bendrijas, viliojo iš parapijiečių santaupas bažnytiniais mokesčiaiais, duoklėmis, aukomis. Visos šios lietuvių tikinčiųjų sudėto lėšos buvo naudojamos lenkų kunigų nuožiūra bažnyčioms statyti. Pirmieji JAV lietuviai ateiviai pajuto, kad juos apraizgė pinklėmis lenkiškieji biznesmenai drauge su sulenkėjusiais lietuviais kunigais ir biznieriais.

Todėl vienas pirmųjų lietuvių išeivijos organizavimosi žingsnių buvo jos pasipriešinimas klerikalinei polonizacijai, arši kova prieš unijines tendencijas, siekusias paneigti gimtąją kalbą ir kultūrą. Ši kova truko beveik du dešimtmečius, maždaug iki 1890 – 1895m. Tam pasipriešinimui lietuvius paskatino ne vien tik natūralūs nacionalinio apsisprendimo, naudojimosi gimtąja kalba ir kultūra rūpesčiai, bet ir siekimas išsivaduoti iš lenkiškojo biznierių jungo.

Kovoje prieš klerikalinę polonizaciją ryškėjo ne tik nacionalistinės, bet ir demokratinės, dargi socialistinės tendencijos, gimė lietuvių išeivijos materialistinė visuomeninė filosofinė mintis. Po atsiskyrino nuo lenkų susiformavusi lietuvių išeivija siekė tarpusavio bendrumo, telkėsi į organizacijas.

Kas darė įtaką ideologinių srovių formavimuisi?

Lietuvių išeivijos kultūrinis brendimas, tautinis apsisprendimas ir socialinė klasė ryškiai atsispindėjo išeivijos spaudos ir organizacijų raidoje.

Pirmasis laikraštis – ,,Gazieta lietuviška“ pasirodė 1879m., kurio leidėja ir redaktorius buvo Tvarauskas. Po ,,Gazietos lietuviškos“ pasirodė arti 30 pavadinimų laikraščių. Kai kurie jų turėjo reikšmės ne tik išeivijai, bet ir Lietuvai. Pirmieji laikraščiai reiškė ir klerikalinių unijinių tendencijų, ką rodo antrojo laikraščio pavadinimas – ,,Unija“; tačiau jau jame atsispindėjo ir pirmosios išeivių spaudoje socialistinės idėjos, nes laikraštį ėmė redaguoti Šliūpas, kuris tuo metu skleidė socialistines idėjas. Iš pradžių laikraščiai laikėsi unijinės orientacijos, tačiau netrukus, kai lietuvių išeiviai atsiskyrė nuo lenkų,
pasirodė ir ėmė vyrauti laikraščiai, kurie skleidė lietuvių nacionalinio apsisprendimo, demokratines, antiklerilalines ir net socialistines idėjas. Taigi politinės idėjos išeivijoje buvo platinamos per spaudą, kuri buvo laisva ir legali, ne taip kaip Lietuvoje.

Gana reikšminga buvo ir tai, kad paskutiniaisiais XIXa. dešimtmečiais Amerikoje susispietė daug aktyvių įvairių ideologinių srovių Lietuvos ir išeivijos kultūros veikėjų, kurie atliko svarbų vaidmenį visoje lietuvių kultūrinėje ir ideologinėje veikloje: Valdas Dembinckis, Jonas Šliūpas, Antanas Burba, Juozas Adomas-Šernas, Juozas Šukys, Jonas Mačys-Kėkštas ir kiti. Jie turėjo įtakos tautiečių ideologinių grupių ir srovių formavimuisi. Bene labiausiai pasižymėjo vienas pirmųjų ,,Aušros“ sąjūdžio vadovų Jonas Šliūpas, nes savo veikla jis pritraukė ir kitus ,,aušrininkus“ . Jie domėjosi nacionaline tautiečių padėtimi, lietuvių ir lenkų išeivių santykiais. ,,Aušrininkai“ ir jų šalininkai suorganizavo Niujorke JAV lietuvių laikraščiui leisti ,,Lietuvos mylėtojų draugiją“, kuri tais pačiais metais išleido savarankišką laikraštį ,,Lietuviškasis balsas“. Šis laikraštis skleidė liberalias idėjas: stengėsi žadinti tarp išeivių lietuvybę, ragino atsiskirti nuo lenkų savišalpos organizacijų, bažnyčios, taip pat lietuvių laisvamanių ir besiformuojančiųjų socialistų straipsniai bei kalbos, kviečiantys darbininkus šviestis, organizuotis ir priešintis monopolistinio kapitalo žiaurumams, rado senųjų ir tebeatvykstančiųjų į JAV lietuvių masių pritarimą.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1030 žodžiai iš 3039 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.