Politinių teorijų
5 (100%) 1 vote

Politinių teorijų

LIBERALIZMO GENEZĖ

1.LIBERALIZMAS – tai laisvės filosofija ir laisvės garbinimas,o liberalizmo istorija tai visos žmonojos ir atskiro žmogaus laisvėjimo istorija.Liberalais laikome tie kas laisvės problemą laiko esmine žmogiškai egzistencijoje. Liberalizmo terminas viena karta buvo panaudotas 1811m. ispanijoje svarstant naują hipotezę.

2.Krikščionybė. Mokslininėje literatūroje beveik vieningai užuomazgų ieškoma krikščionybėje, kuri bene pirmoji pabrėžia žmogaus asmenybės pilna pradį ir absoliutų vertingumą. Kiekvienas individas esąs dievo kūriniu ir yra į jį panašus. Dievas žmogui skyręs amžina laimė ir už jo išgėlbėjimą yra nukentėjęs dievo sūnus.

3.Renesansas – tikra revoliucija ir milžiniško šuolių keliai į laisvę tapo renesansas arba atgimimas. Šios epochos centre atsidurė žmogus laisvas, nepakartojamai individualus suvokiantis savo galia ir pasitikintis savo jėgomis. Esminį renesansų brožų buvo humanizmas – žmogaus pripažinimas aukščiausia vertybę, teigiantis jo laisvę teisę ir teisingumą gerovė.

4.Dekartas – Russo. Renesansu pažadinti didėji laisvės skleidėjai Rene Dekartas , Monteskje, metė iššukį viduramžio absoliutizmui kuris ribojo ir darkino naturalę žmogaus vertybę.Aktyviai formuojantis savo egzistencijąs sąvokas ir užkariauti visą socialinį paviršių.

5.Prigimtinės žmogaus teisės ir visuominės sutarties doktrinos. Ypatinga vaidmenį liberalizmo genezėje suvaidino prigimtinių žmogaus teisių ir visuominės sutarties doktrinos, nes šios doktrinos propagavo laisvės idėją, jos teigia kad žmogus gimsta laisvas ir tai jo yra suverenė teisė kurios jis iš niekur negauna ir niekas neturi teisės atiimti.

6.Klasikinis liberalizmas. Prigimtinių teisių ir visuominės sutarties doktrinos pasitarnavo išeities taškų klasikiniems LIBERALIZMUI susiformuoti. Tai politinė ir socialinė filosofija laisvės trokštantiems žmonėms. Ne valstybė yra absoliutinė valstybė o žmogaus jo laisvė ir tezė. Žmonės patys sukurė valstybę. Kai jiems to prireikia ir patys nustato valstybės kompetencijos ribos ir patis gali įtakuoti ir kreisti tą valstybę. Ne asmenybė jos interesai yra ankščiau ir svarbiau už valstybę ir jos interesus. Ne žmogus tarnauja valstybei o valstybė žmogui.

7.Reformacija. Milžiniška poveikį liberalizmo raidai turėjo reformacijos sąjūdį, pasibaigęs universalios tolerancijos įsitvirtinimui europetiškoi politinei kultūroj. Reformacijos šalininkai teigia kad kiekvienas turi teisę, motyti ir įsisavinti ji supanti pasaulį, ieškoti savo vietos.

Ir kiekvienas pasirinkimas turi būti gerbiamas ir toleruojamas.

8. Prancūzų švietėjai. Pats žmogus buvo be galo išaukštintas 18 amž., prancūzų švietėjų ir ypač Ž.Ž. Russo. Jie šventai tikėjo, kad žmogus iš prigimties yra geras, tik duok jam laisvę ir jis visada suras teisingiausią sprendimą. Žmogus iš prigimties sugeba atskirti gėrį nuo blogio. Tereikia tik jį išlaisvinti, nedarkyti natūralios jo prigimties, įvairiomis išgalvotomis ir valstybės brukamomis reglamentacijomis.

9. Pramonės revoliucija. Ji prasidėjo 18 am. antroje pusėje Anglijoje ir vėliau apėmė Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką. Vyko spartus ekonomikos vystimasis, augo miestai, mokslo ir technikos srityje buvo pasiekti didžiuliai laimėjimai. Visa tai radikaliai pakeitė visuomenę. Socialinio gyvenimo centre atsidūrė buržua – laisvieji verslininkai, energingi, inicatyvūs ir sumanūs žmonės. Jų interesus išreiškė taip vadinamas ekonominis liberalizmas, kurio pagrindėjas buvo anglas A.Smitas.

10. Adamas Smitas. Jo ir jo bendraminčių mąstysena buvo grindžiama natūraliomis žmogiškosios prigimties savybėmis: Egoizmas, asmeninio intereso prerioritetas ir naudos sau siekimas. Šios žmogiškosios esmės savybės ne tik nesmerkiamos, bet priešingai, laikomos visuomenės pažangos varomąja jėga. Visiems turi būti suteikta lygi teisė siekti savo naudos ir iš to laimės visa visuomenė. A.Smitas teigė, kad siekdamas savo paties interesų, žmogus dažniau veiksmingiau tarnauja visuomeniniams interesams negu tada, kai sąmoningai stengiasi tai padaryti.

11. Konkurencijos laisvė. Viena iš centrinių A.Smito įdėjų yra konkurencijos laisvė. Tik laisva, niekuo nevaržoma konkurencija gali sukurti klestinčią visuomenę. Jokios protekcionistinės priemonės, muitai importo ir eksporto kvotos ir t.t., neturi prieštarauti ūkinės veiklos laisvei, darbo jėgos, kapitalo, finansų natūraliai cirkuliacijai. Tokios priemonės ne tik nesuderinamos su rinkos ekonomikos logika, bet ir varžo prigimtinę žmogaus laisvę, laisvę parduoti ir pirkti, samdyti ir būti samdomam, gaminti ir vartoti. Ir ypač išgarsėjo laisvosios prekybos reikalavimas, kuris tapo liberalių partijų programų pagrindiniu teiginiu.

2. Liberalizmo samprata. Liberalizmo pagrindiniai teiginiai. Liberalizmo esmė

Liberalizmas įvairiuose kontekstuose gali turėti daug reikšmių , tarp kurių dominuoja trys pagrindinės:

1.Liberalizmas kaip nuostata apibūdinantis žmogų kaip tolerantišką, vertinanti minties ir veiksmų laisvę ir smerkianti intelektualinį tamsumą.

2.Liberalizmas kaip politinis judėjimas , kuriam būdinga laisvas jėgų žaidimas kovoje dėl valdžios , bei tokia valdymo programa , kuri gerbia teisę ir piliečių laisves.

3.Liberalizmas kaip politinė doktrina ,
kurioje pateikiamos filosofinės ir konkrečios politinės sąlygos, kuriomis galėtų būti įgyvendinta liberali politinė sistema ir ekonominiai tikslai.

Liberalizmo doktrinos esmė:

Liberalizmo doktrinoje visada galima išskirti 2 programinius lygius:

1.Liberalus požiūris į pillietį – tai liberalizmo politinė deklaracija.

2.Liberalus požiūris į verslininką , kuris garantuoja maksimaliai galima ūkinės iniciatyvos laisvę paremta nuosavybės ir lygių šansų garantija.

Liberalizmo doktrinos pagrindiniai teiginiai. 1)Optimistinis tikėjimas pažanga arba galimybė nuolat tobulinti žmones ir visuomenės sistemas. 2)Indvidualizmas arba indvido, jo aktyvumo prerioritetas visuomenės atžvilgiu.Tokios filosofijos garantija yra teiginys apie žmogaus gerumą ir protingumą. 3)Pirmenybė indvido teisei išsivaduoti arba išsilaisvinti iš visuomeninių varžtų, varžančių jo aktyvumą įvairiose srityse. Liberalų laisvė-tai sąžinės, asmens, ekonominė arba verslo, vienijimosi, žodžio, spaudos, pariegų visuomenei laisvės. Tai reiškia ,kad konflikto tarp daugumos ir indvido atveju indvidas turi teisę pasirinkti save. 4)Prievolinės nuosavybės principas, kaip visos visuomenės pagrindas. Pagal klasikinę formulę, nuosavybė yra įgimta žmogaus teisė, kurios apsaugojimui turėtų būti paimtas visos politinės ir visuomeninės institucijos. 5)Valstybės funkcijų apribojimas arba laisvas ekonomikos principas.Tai reiškia, kad ekonomika turi būti laisva nuo nacionalizacijos, planavimo ir kitų vaqlstybės kyšimosi į ją forma. Šis principas niekada pilnai nebuvo įgyvendintas, tačiau jis taikomas ne tik ekonomikoje. Kraštutinė šios koncepsijos forma palieka valstybei tik dvi pagrindines funkcijas: viešosios tvarkos palaikymui ie sienų ginimo funkcija( tai vadinamoji valstybės-kaip naktinio sargo koncepcija). 6)Valstybinės valdžios aparato apribojimas arba tokis jo organizacija, kuri netrukdytų indvido laisvei ir verslams, o taip pat neleistų piknaudžiaut valdžios mandatu suverinios liaudies vardu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1067 žodžiai iš 3473 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.