Politologijos
5 (100%) 1 vote

Politologijos

JAV konstitucija

1987 m. geguzes menesi Filadelfijoje (pirmoji JAV sostine) buvo susauktas konventas naujai konstitucijai parengti. Buvo parengta konstitucija, pagal kuria JAV buvo paskelbta federaline (sajungine) valstybe, kurioje kiekviena valstija islaike savo autonomija. JAV valstybines santvarkos pagrinda sudare valdziu atskyrimo principas. Pagal si principa istatymu leidziamoji valdzia (parlamentas), vykdomoji valdzia (prezidentas ir vyriausybe) ir teismine valdzia yra atskirtos viena nuo kitos. JAV vyriausybes nariai vadinami ne ministrais, o sekretoriais. Vyriausybei vadovauja prezidentas. JAV parlamentas vadinamas kongresu. Jis sudarytas is dvieju daliu: senato ir atstovu rumu. JAV senatas atsakingas uz svarbiu valstybes pareigunu patvirtinima. Parlamentas sprendzia finansinius, mokesciu, prekybos, muitu, kariuomenes ir laivyno formavimo klausimus. Pagal konstitucija prezidentas turi teise pritarti senatui, skirti sekretorius ir auksciausiojo teismo teisejus. Prezidentas yra vyriausias kariuomenes vadas ir turi labai dideles teises sprendziant vidaus ir uzsienio politikos klausimus. 1789 m. konstitucija papilde “Teisiu bilis”, jis paskelbe demokratines laisves: zodzio, spaudos, susirinkimu, sazines ir taip pat atskyre baznycia nuo valstybes. Pagal JAV konstitucija rinkejai prezidenta renka ketveriems metams ir nedaugiau nei dviems kadensijoms. Vienintele isimtis buvo padaryta renkant prezidenta Ruzvelta per Antraji Pasaulini kara.

Napaleono kodeksai

XIX a. pirmajame desimtmetyje buvo atliktas didelis darbas tvarkant senus ir rengiant naujus Prancuzijos istatymus. 1804 m. kovo menesi buvo paskelbtas civilinis kodeksas, kitaip vadinamas Napaleono kodeksu (kodeksas- susistemintas). Siame kodekse buvo itvirtintas asmens nelieciamumo ir sazines laisves; pilieciu lygybe pries istatymus, buvo bandoma uztikrinti privatines nuosavybes nelieciamybe. Kodeksas numate ivairius apribojimus samdomiems darbininkams. Jie neturejo teises jungtis i profesines sajungas, buvo uzdrausti streikai, ivestos knygeles, kuriose imoniu seimininkai darydavo “atzymas” apie darbininko elgesi, darba ir atleidimo priezastis.

1807 m. buvo isleistas baudziamasis kodeksas, o 1811 m.- komercinis. Baudziamajame kodekse labai grieztos bausmes buvo uz pasikesinima i privacia nuosavybe. Pagal kodeksa i santuoka buvo ziurima tik kaip i turto sajunga, kurioje visos teises ir privilegijos priklause seimos “galvai”- vyrui. Napaleono kodeksus paruose keturi teisininkai parinkti Napaleono nurodymu. Napaleonas aktyviai domejosi kodekso paruosimo darbais. Sis kodeksas tapo Prancuzijos juridinio (teisinio) gyvenimo pagrindu. Sis kodeksas buvo ivestas daugelyje Napaleono uzkariautu saliu. Napaleono kodeksai tapo pavyzdziu kitu saliu teisynams. Jis nera panaikintas iki dabar, o dalis jo straipsniu ieina i dabartine Prancuzijos konstitucija.

· Politikos teorija- tai politologijos saka apimanti politiniu ideju ir debatu nagrinejima.

· Politikos turinys- tai zmoniu grupiu viesuju reikalu tvarkymas panaudojant valdzia.

· Platonas teige, kad zinojimas yra auksciausia dorybe, o nemoksiskumas- didziausia blogybe.

· Sokratas teige, kad etika ir politika neatskiriamos.

· Socialine filosofija teigia, kad butina nagrineti visuomenes ivairiu socialiniu grupiu kilme, prasme ir tikslus.

· Pagrindiniai siuolaikines valstybes pozymiai: suverenitetas, tauta, teritorija. Prie pozymiu nepriskiriama viena kalba.

· Pilietybei budinga teisiu ir pareigu visuma.

· Tautines valstybes susikure po Pirmojo Pasaulinio karo (po Versalio sutarties).

· Pagrindinis pozymis isskiriantis valstybe is kitu zmoniu susivienijimu- NEPRIKLAUSOMYBE.

· Svarbiausias tautiskumo kriterijus- SAVIMONE.

· Siuolaikineje valstybeje suverenas yra- valstybes pilieciai.

· Svarbiausias skirtumas tarp siuolaikines ir antikines valstybes- grieztai nustatytos sienos.

· Separatizmas- tai siekis atsiskirti ir ikurti atskira valstybe.

· Valstybes valdzia Lietuvoje sudaro: vykdomoji valdzia (prezidentas ir vyriausybe), istatymu leidziamoji valdzia (seimas- parlamentas) ir teismine valdzia (ja sudaro visu instanciju teismai).

· Lietuvos respublikos prezidentu gali buti renkamas asmuo: turintis pilietybe, pastaruosius trejus metus gyvenes Lietuvoje bei rinkimu diena turintis keturiasdesimt ir daugiau metu. Prezidentas renkamas penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijom. Taip pat prezidentas negali priklausyti jokiai politinei partijai.

· Sinekuras- tai valstybes administracijos organizavimo budas, atsirades XIX a. pabaigoje Vokietijoje.

· Ombudsmenas (valstybes kontrolierius)- tiria pilieciu skundus, kontroliuoja valstybes administracijos darba.

· Impicmentas- aukstu valstybes pareigunu, ju tarpe ir prezidento, apkaltinimo budas.

· Lietuvos seimo narys gali buti: seimo komiteto nariu arba pirmininku, ministru, ministru pirmininku (premjeru), taciau negali buti valstybes banko tarybos nariu.

· Svarbiausias piliecio pozymis- visateisis valstybes narys.

· Kraujo teise (jus sangvinis)- tai budas pilietybei igyti, kai atsizvelgiama i tevu pilietybe. (Pvz. Galioja Vokietijoje.)

· 1930 m. M. Gandis ragino Indijos gyventojus nebesilaikyti druskos monopolio istatymo ir patiems gamintis druska. Tai reiske pilietini nepaklusnuma.

· Legitimumas- tai vyriausybes valdzios pilieciams teisetumas.

· Svarbiausias legitimumo kriterijus pilieciams- saugu gyvenima uztikrinanti politika.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 639 žodžiai iš 2115 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.