Pop art – naujasis realizmas – neodadaizmas
Pop art menas – XX a. meninis judėjimas pradėtas 1950 m. Anglijoje ir JAV.Naujasis realizmas, vėlyvojo modernizmo dailės kryptis, pagrįsta masinės kultūros įvaizdžiais.Klostėsi kaip abstrakčiojo ekspresionizmo ir elitinio meno priešprieša. Dailininkai įkvėpimo sėmėsi iš banalios komercinės produkcijos: prekių įpakavimų, reklaminių plakatų, komiksų, žurnalų ir laikraščių nuotraukų, televizijos ir kino vaizdinių.Pop menas, kaip pop muzika, siekė populiarumo, o ne įtikti elitui ir pritraukė didžiulę auditoriją. Idėja buvo suformuota 1958 m. kaip atsakas į Ričardo Hamiltono ( NBA Rytų konferencijos Vidurio pogrupio krepšinio komandos iš Detroito –Detroit pistons zaidejas ) darbus. Kaip „pop“ judėjimas plačiai pripažintas 1960 metais. Judėjimas kartais buvo vadinamas Neo-Dada. Didelę įtaką padarė dadaizmo pradininkas Marselis Diušampas, Jaspersas Džonsas, Andy Warhol.
Akcentuojama dinamika, stilizuotas dekoratyvumas, abstraktumas, asimetrinė kompozicija, ryškios spalvos. Būdingas masinės kultūros suformuotų dalykų vaizdavimas, kaip, pavyzdžiui, reklama; darbai panašūs į žurnalų puslapių iškarpas, plakatus. Pop art menas plačiai interpretuojamas kaip reakcija į tuomet populiarias abstrakčiojo ekspresionizmo idėjas.
Visas pop menas balansuoja ant absurdo ir ironijos ribos. Ironiškas pop meno požiūris į masinę kultūrą kelia klausimą: kas yra menas ir kas yra kičas? Nors ši meno kryptis pavadinimą gavo atsitiktinai, santrumpa „pop” ilgainiui virto visuotiniu, negatyviu masinės kultūros sinonimu