Pop muzikos istorija ir būdingiausi stiliai
5 (100%) 1 vote

Pop muzikos istorija ir būdingiausi stiliai

Popmuzikos istorija ir būdingiausi stiliai

Masių auditorija, popkultūra ir popmuzika

Sąvoka „popmuzika“ yra tampriai susijusi su apibrėžimu „popkultūra“. Abiem atvejais remiamasi žodžiu „populiarus“. Sutrumpinta forma „pop“ šis terminas įgavo naują reikšmę. 7-ajame deš. Vakarų valstybėse susiformavo naujas masinės vartotojų visuomenės tipas. Šios visuomenės kultūra buvo pavadinta „masių kultūra“

7-ojo deš. masių kultūra suformavo savo kryptį: paprasta, dažniausiai nesudėtinga muzika. Muzikos industrija orientavosi į žinomus net patiems kukliausiems ir neišsimokslinusiems klausytojams dalykus.

Tokios muzikos, kuri visiškai pasiduoda masių kultūros ir masinio vartojimo reikalavimams bei dėsniams, sinonimu tapo „popmuzikos“ terminas. 7-8 deš. popmuzikai būdinga reguliari ritminė pulsacija, ji panašiai kaip rokas atliekama elektrinėmis gitaromis, mušamaisiais instrumentais, imituojama roko dainininkų atlikimo maniera, bet šis panašumas daugiau tik išorinis.

Viena iš talentingiausių ir populiariausių popmuzikos grupių yra „ABBA“, amerikiečių dainininkė Madona ir Stivas Vonderis, rusų dainininkė Ala Pugačiova, britų atlikėjas Eltonas Džonas. Joje naudojami estradinės ir buitinės muzikos, džiazo bei įvairių tautų muzikinių tradicijų raiškos būdai. Šie principai atsirado 7-ojo deš. britų bito muzikoje bei jaunimo subkultūroje. Dabar popmuzika ir popkultūra apskritai neapsiriboja tiktai jaunimu, bet plinta visame pasaulyje ir tampa universaliu reiškiniu, peržengiančiu nacionalines ribas.

Popmuzika – nesuskaičiuojamų stilių ir krypčių mišinys. Nuolatos pasirodo naujų jos atmainų. Populiariausios popmuzikos dainos, nuolat transliuojamos per radiją, televiziją, vadinamos hitais.

Neįmanoma iki galo suvokti neišmatuojamos popmuzikos įvairovės, ją apskritai sunku suklasifikuoti. Bet kuris popmuzikos stilius ir kryptis visada turi daug nevienalyčių elementų, tie stiliai nuolatos persipina, jungiasi įvairiomis proporcijomis, randasi vis naujų ir naujų stilių. Toliau aptarsime tik pačius ryškiausius popmuzikos stilius.

Juodosios popmuzikos stiliai

JAV 7-ajame dešimtmetyje paplito „juodasis rasizmas“, didmiesčių juodųjų kvartaluose pasirodė lozungai black power („juodųjų galia“) ir black is beautiful („ juoda yra gražu“). Pirmą kartą juodieji Amerikos gyventojai nebesistengė mėgdžioti baltųjų, nebesiorientavo į pastarųjų kultūrą. Dabar jie mėgino visų pirma paryškinti ir pabrėžti savotiškumą, jėgą ir energiją.

Soulas

Soulo (angl. Soul- dvasia, siela) muzika remiasi modifikuotu ritmo bliuzu. Jį paprastai atliko nedidelės vokalinės grupės, vėliau – solo dainininkai. Atlikimo maniera ir balso skambesys buvo pabrėžtinai grubūs. Dainininkams akompanavo nedideli ansambliai (kombo), paprastai į jų sudėtį įtraukiant ir saksofoną. Soulo skambesys šaknijosi gospele ir bliuze. Viena žymiausių soulo dainininkių – Areta Franklin, kaip ir kiti soulo atlikėjai, įliejo į popmuziką gospelui būdingo emocingumo.

Patį žodį „soulas“ 6-ojo deš. juodųjų Žmogaus teisių judėjimo ideologai naudojo simboline prasme, norėdami išryškinti geriausia, kuo juodieji skyrėsi nuo baltųjų. Tai buvo siela bei dvasingumas. Ši muzika įkūnijo dvasingumo įvaizdį ir buvo atliekama be galo įtikinamai, aistringai ir nuoširdžiai.

Afrikietiškosios soulo šaknys jaučiamos grubokame Džeimso Brauno dainavime. Aklasis dainininkas ir pianistas Rėjus Čarlzas buvo vadinamas soulo genijumi ir netgi „tėvu“. Jam pasisekė džiazo improvizacijų grojimo būdus stilingai jungti su ritmo bliuzo pulsacija ir gospelo emocingumu.

Fanki

Šis žodis turi daug reikšmių, kurių keletas siejasi su muzika. 6-ajame deš. šis žodis siejosi su džiazu, bet nuo 8-ojo deš. pradžios visų pirma imtas naudoti apibūdinant juodųjų amerikiečių populiariąją muziką. Ši muzika iš esmės yra ankstyvojo ritmo bliuzo atmaina ir iš pradžių ji buvo panaši į soulą. Muzikantai, kurie atliko fanki, pabrėžė savo priklausomybę juodųjų subkultūrai. Dainų tekstuose dažniausiai būdavo atspindimos tarprasinių santykių problemos. Kaip muzikos ekspresijos pobūdis, taip ir muzikantų elgesys pasirodymuose buvo pabrėžtinai „juodi“.

Fanki muzika yra šokių muzika, kurioje dominuoja aktyvi pulsacija. Net tuomet, kai pulsacija remiasi gana mechanišku disko ritmu, ji pagyvina perkeltų ritminių akcentų žaismu, būdingu džiazui. Fanki muzika galima apibūdinti kaip džiazo elementų sujungimą su juodaodžių roko muzika. Tai atspindi ir instrumentinėje sudėtyje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 667 žodžiai iš 2151 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.