Popieriaus gamyba
5 (100%) 1 vote

Popieriaus gamyba

Turinys…………………………………………………………………………………………………….. 2

Įvadas……………………………………………………………………………………………………….. 3

1. Popieriaus struktūra………………………………………………………………………………. 4

2. Plaušinių pusgaminių gamyba………………………………………………………………….. 5

2.1 Medienos masės ruošimas………………………………………………………… 5

2.2 Medienos celiuliozės gamyba…………………………………………………… 6

2.3 Tekstilinės pusmasės gamyba…………………………………………………… 6

2.4 Makulatūra ir jos perdirbimas…………………………………………………… 7

3. Nekreidinio popieriaus gamyba……………………………………………………………….. 7

3.1 Popieriaus masės gamyba………………………………………………………… 8

3.2 Popieriaus liejimas………………………………………………………………….. 9

3.3 Popieriaus apdaila…………………………………………………………………… 10

3.4 Popierius, pagamintas iš sintetinių plaušų…………………………………. 11

4. Kreidinio popieriaus gamyba………………………………………………………………….. 11

4.1 Kreidinio popieriaus struktūra…………………………………………………. 11

4.2 Kreidinio popieriaus gamyba…………………………………………………… 12

5. Kartono gamyba……………………………………………………………………………………. 12

6. Rankų darbo popierius…………………………………………………………………………… 13

Išvados……………………………………………………………………………………………………. 16

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………….. 17

Įžanga

Jau nuo seniausių laikų žmonės gamindavo popierių, jį tobulino, gražino, kol šis savo plonumu, baltumu ir kitomis savybėmis priartėjo prie dabartinio popieriaus. Popieriaus gaminimas pradėtas Senovės Egipte, kur jį pradėjo gaminti iš papiruso. O rankų darbo popieriaus tėvyne laikoma Kinija. Gamindami popierių senovės žmonės tenkino savo poreikį perduoti informaciją, palikti mažytę savo palikimo dalelę ateities kartoms.

Popierius – tai daugiakomponentė sistema, sudaryta iš specialiai apdirbtų augalinių plaišelių, kurie yra glaudžiai tarpusavyje persipynę ir surišti įvairiomis cheminėmis medžiagomis.

Dažnai naudodami popierių mes net nesusimąstome apie jo sudėtį, gamybos subtilybes ir jo kilmę. Nors tikriausiai visi žinome, kad pagrindinė popieriaus gamybos sudėtinė dalis yra mediena.

Šiame darbe aš bandau atskleisti popieriaus sudedamąsias dalis, jo gamybos procesą. Įdomiausia šio darbo dalis yra aprašymas, kaip mes šiomis technologijų epogėjaus dienomis galime pasigaminti popieriaus namie.

1. Popieriaus struktūra

Popierius – tai plonalakštė arba juostos pavidalo medžiaga, susidedanti iš celiuliozės plaušelių (medienos celiuliozės, medienos masės, medvilnės arba linų plaušelių, makulatūros masės ir kt.); 1m popieriaus masė – iki 250g, 1m kartono masė – daugiau kaip 250 g. Be to, popierius dažniausiai esti vienasluoksnis arba dvisluoksnis, o kaptonas – daugiasluoksnis. Popieriaus storis esti apie 35 – 300 m, kartono – 0,5 – 3,0 mm.

Popierius formuojamas ant popieriaus gaminimo mašinos tinklelio iš plaušingų ir neplaušingų komponentų vandeninės suspensijos, t.y. iš popieriaus masės, paskui džiovinamas ir kalandruojamas (blizginamas). Kalandruojant popierius pasidaro kur kas lygesnis.

Kitaip sakant, popierius – tai poringas, turintis daug kapiliarų kūnas, į kurį gali patekti oro, drėgmės ir poligrafinių dažų, arba savotiškas karkasas, sudarytas iš celiuliozės plaušelių, stipriai tarpusavyje sujungtų cheminėmis vandenilinėmis jungtimis. Tuštumos tarp plaušelių – poros – gali būti iš dalies pripildytos užpildų (pavyzdžiui, kaolino, talko), įklijintos (pavyzdžiui, kanifolija), bet būtinai turi būti tam tikras, apie 7%, kiekis drėgmės. Stingant drėgmės, popierius pasidaro kietas, trapus, kai drėgmės per daug, – netenka stiprumo, pasidaro pernelyg plastiškas.

Sudrėkintas vandeniu, įprastinių rūšių popierius visiškai netenka pradinio mechaninio stiprumo. Sudrekinto žibalu arba alyvomis popieriaus stiprumas beveik nepasikeičia. Nustatyta, kad vandenilins jungtys nejautrios angliavandenių ir alyvų poveikiui, bet visiškai suyra nuo vandens.

Popieriaus rūšis ir ypatybes priklauso nuo plaušelių sudėties, jų kilmės, apdorojimo būdo, užpildo, įklijinimo, taip pat liejimo ir apdorojimo technologijos.

Pagal gamybos būdą popierius būna nekreidinis ir kreidinis. Nekreidinis popierius, kurio paviršius atviras, gaunamas tiesiogiai popieriaus gaminimo mašina. Kreidinis popierius
gaunamas tuomet, kai popieriaus pagrindo paviršius papildomai iš vienos arba iš abiejų pusių padengiamas vandenine suspensija, susidedančia iš plėvėdarių, baltų pigmentų ir kitų medžiagų, nuo kurių popieriaus (išdžiovinto ir kalandruoto) paviršius pasidaro baltesnis, lygesnis ir jame esti daugiau kapiliarų.

2. Plaušinių pusgaminių gamyba

Svarbiausi plaušiniai pusgaminiai, skirti popieriui gaminti, – tai medienos celiuliozė, medienos masė, taip pat medvilnės ir linų plaušai. Plaušeliai gali būti įvairūs. Jų savybės – ilgis ir stiprumas – turi lemiamą reikšmę gaminant įvairių rūšių popierių. Medžio plaušeliai yra skirstomi į dvi rūšis: minkštus, gaunamus iš spygliuočių (eglės, pušies, kėnio) ir kietus, gaunamus iš eukalipto, beržo, ąžuolo, klevo, topolio. Be to popieriaus gamybai gali būti naudojamas linų pluoštas, medvilnė, kanapės, esparto žolė ir makulatūra. Šiaudų celiuliozės gaminama nedaug. Ji naudojama daugiausia matricų kartono gamybai. Tose šalyse (Japonijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir kt.), kur nedideli miško ištekliai, popieriaus gamybai pramoniniu mastu naudojami poliesteriniai, polietileniniai ir kiti sintetiniai plaušai.

2.1 Medienos masės ruošimas

Baltoji medienos masė. Tai pigiausias popieriaus gamybos plaušinis pusgaminis, kuris gaunamas mechaniškai sutrynus eglės madieną.

Medienos masei ruošti naudojamas defibreris. Jis sutrina popiermedžius – apie 125 cm ilgio be žievės rąstus. Skiedros smulkinamos diskiniais malūnais ir refineriais.

Medienos celiuliozės plaušeliai stipriai sujungti, tarsi sucementuoti lignino ir hemiceliuliozių, todel, trinant medieną defibreriais, neįmanoma gauti vienalyčių nepažeistų plaušelių, kaip verdant celiuliozę. Medienos masės sudėtis nevienalytė. Čia, be santykinai ilgų nepažeistų plaušelių, yra plaušų mazgelių bei gabalų, taip pat iki 30 procentų beformės smulkmės, t.y. vadinamųjų medienos miltų.

Baltoji medienos masė yra beveik tokios pat cheminės sudėties kaip ir mediena, iš kurios ji paruošta. Medienos masėje yra daug lignino. Iš jos plaušų neįmanoma gauti stipraus popieriaus. Todel, gaminant spaudos popierių, visuomet į medienos masę dedamas tam tikras kiekis sulfitinės arba balintosios sulfatinės celiuliozės. Baltoji medienos masė yra balta (gelsvo atspalvio).

Baltoji medienos masė gerina popieriaus spausdinamąsias ypatybes: jis pasidaro netoks skaidrus, plastiškesnis, susidaro daugiau kapiliarų, geriau sugeria dažus ir stipriai juos užfiksuoja. Tačiau baltoji medienos masė yra nepageidautino gelsvo atspalvio. Be to, medienos masėje yra lignino, dėl to popierius nepatvarus ir neatsparus šviesai. Todel baltąją medienos masę reikia naudoti apdairiai ir pirmiausia tų rūšių popieriui, kurio nereikia ilgai laikyti, pavyzdžiui, laikraštiniam, antrojo ir trečiojo numerio knyginiam bei žurnaliniam popieriui.

Rudoji medienos masė. Ši masė gaunama defibreriu sutrynus iš anksto pragarintą katile medieną. Ji yra ilgaplaušės sandaros, todėl iš jos gaunamas rusvas viršelinis kartonas ir stiprus vyniojamasis popierius. Spaudos popieriui gaminti ši masė netinka, nes yra tamsios spalvos, kurią įgauna garinami plaušai iš dalies ištirpus ligninui.

Termomechaninė medienos masė. Ši masė gaunama susmulkinus medienos skiedras diskiniais malūnais. Diskiniuose malūnuose medienos skiedros ne sutrinamos (kaip defibreriuose), bet suskaidomos į atskirus gana ilgus plaušus. Prieš skaidant diskiniuose malūnuose, garinimo kameroje skiedros veikiamos kalcio hidrosulfitu šešias valandas 230 C temperatūroje, todel esantis tarpląstelinese ertmėse ligninas suminkštėja ir skiedras pasidaro dar lengviau suskaidyti į gana ilgus plaušus.

2.2 Medienos celiuliozės gamyba

Gaminant celiuliozę, medienos skiedros veikiamos silpnų rūgščių arba šarmų tirpalais ir kartu kaitinamos, esant dideliam slegiui, didelės talpos (pavyzdžiui, 340 m) hermetiškuose katiluose. Ligninas suyra ir pereina į tirpalą, o iš medienos išsiskiria beveik nepažeisti celiuliozės plaušeliai.

Taikomi du celiuliozės gamybos būdai: sulfitinis (rūgštinis) ir sulfatinis (šarminis).

Sulfitinis (rūgštinis) virimo būdas dažniausiai taikomas tuomet, kai celiuliozė gaminama iš eglės ir lapuočių medienos. Jo negalima taikyti tuomet, kai celiuliozė gaminama iš dervingos pušies, nes silpna sulfitinė rūgštis nepajėgia ištirpinti dervų, kurių yra pušies medienoje. Todel iš pušies medienos celiuliozė gaminama sulfatiniu (šarminiu) būdu.

Sulfatinis celiuliozės gamybos būdas taikomas plačiau, nes juo galima gaminti celiuliozę ne tik periodinio, bet ir tolydinio virimo būdu iš bet kurios veislės spygliuočių ir lapuočių medienos, taip pat iš nendrių ir šiaudų.

2.3 Tekstilinės pusmasės gamyba

Tekstilinė pusmasė – tai plaušinis, beveik grynos medvilnės arba linų celiuliozės pusgaminis, gaunamas iš siuvimo fabrikų atraižų, smulkių medvilnės pūkų ir skudurų (sunešiotų audinių).

Tekstilines atliekos rūšiuojamos pagal pluoštų pobūdį, spalvą (skudurai prieš tai dezinfekuojami), po to pjaustomos į gabalus ir verdamos hermetiškuose rutulio formos katiluose, kurie sukasi aplink horizontalią ašį. Verdama šarminiuose tirpaluose, kad pasišalintų įvairūs teršalai ir iš dalies suirtų dažai. Išvirintos
iškraunamos iš katilo, iš jų išplaunama didžioji dalis virinimo skysčio ir sumalamos į pusmasę, t.y. pusmasės roluose suskaidomos į siūlus ir net plaušus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1320 žodžiai iš 4246 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.