Populiacijų dinamika
5 (100%) 1 vote

Populiacijų dinamika

11

POPULIACIJŲ DINAMIKA

Populiacijos individų gimstamumas

Gimstaumas- tai naujų individų skaičius, atsiradęs per laiko vienetą populiacijoje. Ekologijoje skiriami du gimstamumo tipai: maksimalus ir ekologinis.

Maksimalus, arba absoliutus gimstamumas- tai maksimalus naujų individų atsiradimas idealiomis aplinkos sąlygomis, kai nėra tiesiogiai ribojančių aplinkos veisnių. Toks gimstamumas būna pastovus.

Ekologinis gimstamumas reiškia populiacijos individų padidėjimą esant faktinėms aplinkos sąlygoms. Šis gimstamumo tipas nėra pastovus ir keičiasi priklausomai nuo populiacijos sudėties, dydžio bei aplinkos. Gimstamumas gali būti teigiamas arba nulinis. Skirtingų organizmų grupių gimstamumas yra nevienodas ir daugiausia priklauso nuo rūšies biologinių savybių. Pagal dauginimąsi per visą gyvenimo trukmę, išskiriama: monocikinės ir policiklinės rūšys. Monociklinių rūšių paprastai trumpas amžius ir jos dauginasi tik vieną kartą. Polociklinės rūšys dauginasi arba duoda palikuonių kelis ar keliolika kartų.

Populiacijos individų mirtingumas

Mirtingumas- tai populiacijos individų žuvimas per atitinkamą laiko tarpą. Mirtingumas priklauso nuo daugelio priežasčių: genetinio ir fiziologinio individų pilnavertiškumo, nepalankių aplinkos sąlygų, plėšrūnų, parazitų, ligų ir kt. Šie aplinkos veiksniai skirtingai veikia įvairių rūšių organizmus įvairiose jų vystymosi stadijose. Mirtingumas, kaip ir gimstamumas, yra ekologinis ir minimalus.

Ekologinis mirtingumas- tai populiacijos individų žuvimas esant tam tikroms aplinkos sąlygoms. Tai nėra pastovus populiacijos dydis, jis kinta priklausomai nuo aplinkos poveikio ir pačio populiacijos.

Populiacijos augimo greitis

Populiacija nuolat kinta, todėl svarbu žinoti ne tik jos dydį, sudėtį, bet ir tai, kaip ji keičiasi iekvienu momentu. Žinodami populiacijos kitimo greitį, galime spręsti apie daugelį jos svarbių savybių. Kitimo greitį galime nustatyti dalijant individų skaičių iš laiko, per kurį tas skaičius pakito.

Kiekviena populiacija, jai jos neriboja aplinkos abiotiniai ir biotiniai veiksniai, teoriškai gali didėti iki neriboto skaičiaus. Šiuo atveju populiacijos augimo greitis priklausys tik nuo biotinio potencialo dydžio, būdingo šiai rūšiai. Biotinio potencialo terminą 1928m pirmasis pavartojo R.Čapmenas. Šis rodiklis parodo vienos poros (arba vieno individo) teorinį palikuonių maksimumą per tam tikrą laiką arba per visą gyvenimą.

Individų išgyvenimas

Tirian populiaciją paprastai domimasi, kiek individų išliko, todėl grafiškai galima pavaizduoti populiacijos individų išgyvenimo kreives. E.Odumas pateikia keturis tokių kreivių tipus:

1. Išgaubta kreivė- daugiausia individų žūva gyvenimo pabaigoje.

2. Laiptuota kreivė- pereinant iš vienos vystymosi stadijos į kitą yra staigus išlikimo pasikeitimas.

3. Teorinė (arba tiesioji) kreivė- per visą gyvenimą nuolat žūsta tam tikra dalis individų. Tai gamtoje pasitaiko labai retai ir paprastai ją pakeičia S pavidalo kreivė, mažai išlenkta, artima tiesei.

4. Įgaubta kreivė- daug individų žūva labai jaunų arba ankstyvoje stadijoje, o vėliau nedaug.

Gyvūnų išėjimas arba atėjimas į populiaciją yra dėsningas reiškinys ir būdingas kiekvienai rūšiai. Kiekvienos populiacijos dalis individų reuliariai ją palieka, papildydami kaimynines populiacijas arba užimdami naujas teritorijas. Populiacijos išplitimas yra teigiamas, nes užimami nauji biotopai, išsiplečia bendras rūšies arealas, susidaro geresnės sąlygos kovai dėl išlikimo.

Populiacijos gausumo ir tankio dinamika

Populiacijos gausumas ir tankis yra vienas iš svarbiausių jos bruožų. Populiacijos gausumas- tai rūšies individų skaičius tam tikroje teritorijoje, o tankis- tai individų skaičius, tenkantis vienam teritorijos ar erdvės vienetui. Šie dydžiai kinta priklausomai nuo gimstamumo, mirtingumo, imigracijos ir kt. Dažnai populiacijos individų gausumas nedidėja dėl pablogėjusių aplinko sąlygų ar per didelio individų tankio. Labai tankioje populiacijoje gyvūnams trūksta maisto, susidaro daug metabolizmo produktų, sumažėja vislumas, dažnai prieauglis būna nepilnavertis, atsiranda ir sustiprėja parazitų veila, padidėja mirtingumas ir kt. Dėl šių priežasčių populiacijos individai pradeda žūti. Kartais populiacijos gausumas labai smarkiai padidėja tada, kai rūšis patenka į tokius rajonus, kur nėra natūralių jos priešų. Tada augalų ar gyvūnų rūšys sparčiai dauginasi, todėl pagausėja jų individų.

Populiacijos gausumą modifikuojantys ir reguliuojantys veiksniai

Abiotiniai ir biotiniai aplinkos veiksniai, turintys įtakos populiacijos gausumo dinamikai, skiriami į modifikuojančius ir reguliuojančius.

Modifikuojantys veiksniai sukelia populiacijos gausumo kitimą. Jų veikimas yra vienpusis. Tai visi organizmus veikiantys abiotiniai veiksniai: klimatiniai ir dirvožemio.

Reguliuojantys veiksniai išlygina populiacijos gausumo svyravimus. Jų neigiamas efektas būna stipresnis tada, kai didesnis populiacijos tankis. Įvairių rūšių organizmai gali sėkmingai sugyventi tik esant tam tikriems kiekybiniams santykiams, todėl natūralioji atranka populiacijai neleidžia katastrofiškai gausėti. Jei populiacija augtų neribotai, tai būtų sunaudoti visi
ekosistemos ištekliai ir ji nustotų egzistuoti. Tačiau natūraliomis sąlygomis tokios katastrofos labai retos, nes ekosistemoje veikia daugybė vidurūšinių ir tarprūšinių reguliuojamųjų veiksnių, kurie turi įtakos įvairaus populiacijos tankio intervaluose.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 789 žodžiai iš 2340 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.