VILNIAUS KOOPERACIJOS
KOLEGIJA
Referatas
Poreikiai
Esmė, klasifikavimas, realizavimas
Darbą parengė:
III kurso
Tarptautinės ekonomikos kr. studentas
Nerijus PatiejūnasVilnius 2004
TurinysĮvadas
3
1. Poreikių esmė 4
2. Poreikių klasifikavimas
5
3.Realizavimas 7
4.Išvados 9
5.Literatūros sąrašas
10
ĮVADAS
Poreikių kaip vieningo nusakymo literatūroje nėra. Kiekvienas
autorius poreikius vis aiškina savaip. Vieni žvelgia į poreikius kaip į
žmogaus psichinę būklę, kiti mato pasitenkinimo ar nepasitenkinimo būsenas.
Bet yra vienas požymis kuris būdingas daugeliui autorių, visi jie sutinka
kad daugelis poreikių išaugo iš biologinių žmogaus reikmių, tačiau seniai,
jau nekalbant apie grynai dvasinius poreikius, tapo žmonių visuomeninio
gyvenimo dariniu.
Šiuo darbu skaitytoją norimą sudominti ir paraginti pažvelgti į
kiekvieno vartotojo ar vartotojų grupės poreikius ne tik kaip i tam tikrų
užgaidų tenkinimus, bet ir į vieną iš daugelio ekonomikos varomųjų jėgų.
Poreikiai turi vieną bruožą, jie niekada „nežengia“ atgal. Vos tik vieno
lygio poreikis yra patenkinamas, tuojaus pat atsiranda jau aukštesnio lygio
ir formos poreikis, tai ypač pastebima šiuolaikiniame gyvenime ir versle,
kai klientas ar vartotojas visada teisus, ir jų norai „prilyginami“
įstatymams.
Šiame darbe apžvelgsime kas tai yra tie poreikiai, iš kur jie kyla,
kas skatina juos tenkinti ir kodėl jie niekada nesustos vystytis. Taip pat
apžvelgsime poreikių klasifikavimą, sužinosime kaip ir į ką yra skirstomi
poreikiai, kokie poreikiai laikomi pirminiais ir kokie antriniais. Kaip ir
kokiais būdais poreikius galima panaudoti kaip skatinamąsias priemones
darbe, o versle – klientų aptarnavime.
Poreikių esmė
Poreikiai įgauna specifinę pagal žmogaus išsilavinimo ir kultūrinį
lygį, gyvenimo būdą ir asmeninius interesus reikmių forma. Todėl reikmės
gali turėti skirtingą reikšmę, nevienodai reikštis ir būti tenkinamos. Kuo
labiau išvystyta visuomenė, aukštesnis pragyvenimo lygis, tuo įvairesni ir
sudėtingesni poreikiai ir reikmės bei jų tenkinimo būdai ir priemonės.
Žmogaus reikmės gali būti begalinės, bet galimybės jas tenkinti yra
ribotos. Pirmiausiai riboja piniginės pajamos, po to vartojimo ir naudojimo
sąlygos, turimas laikas, fizinės galimybės ir kiti apribojimai. Žmogaus
reikmė, poreikis ir jo pateiktas užklausimas jau verslui kelia reikalavimą,
kad turėtų būti ir tokia pasiūla, kuri tenkintų jo specifinius
individualius ir kitokius poreikius už tam tikrą kainą.
Paklausa yra prekių ir paslaugų poreikis, kurį rinkos subjektas –
vartotojas, klientas nori ir gali tenkinti, nes yra pajėgus apsimokėti,
turi kitas poreikiui tenkinti palankias sąlygas ir prielaidas. Norėti
tenkinti ir turėti tam pakankamai lėšų dar nereiškia, kad reali paklausa
jau pasireikš. Gyventojų ir organizacijų vartotojų poreikiai gali būti
beribiai, išskyrus nebent kai kuriuos fiziologinius. Paklausos
pasireiškimui svarbu ne tik patys poreikiai, bet jų vieta hierarchijoje ir
reikšmingumas. Pagal tai jie yra pirmiau ar vėliau tenkinami, daugiau ar
mažiau tam turi įtakos aplinka, vartotojų mokumas ir jų psichologinės
savybės, išoriniai ir vidiniai faktoriai.
Konkretus produkto pasirinkimas ir užklausimas yra jau susiformavęs
poreikis, pagrįstas piniginiais ištekliais. Tokį poreikį prekėms ir
paslaugoms, kai jis pagrįsta pirkimo piniginiu pajėgumu, vadinama paklausa.Poreikiai sudaro paklausos turinį ir priklauso nuo pasiūlos. Poreikių
tenkinimas vykdomas vartojant ir naudojant produktus, atitinkančius
vartotojų reikalavimus.
Poreikius galima laikyti pirmaprade ūkinės veiklos priežastimi.
Poreikis yra tam tikras prieštaravimas tarp žmogaus ir gyvenimo objektyvių
sąlygų, besireiškiantis nepasitenkinimo ra pasitenkinimo palaikymu,
prieštaravimas, šalinamas aktyvia žmogaus veikla, bet nuolat vėl iškylantis
net nauju lygiu ir forma. Nors daugelis poreikių išaugo iš biologinių
žmogaus reikmių, tačiau seniai tapo žmonių visuomeninio gyvenimo dariniu ir
priklauso daugiausia nuo visuomeninio gyvenimo išsivystymo. Asmenybės