Portugalija
5 (100%) 1 vote

Portugalija

Turinys:

Bendros žinios apie Portugaliją: 2

Portugalijos istorija 3

Portugalija ir europos integracija 4

Politinė sistema 4

Ekonomika 5

Ūkis 5

Žemės ūkis 5

Portugalija ir Lietuva 5

Portugalų kalba 6

Gyventojai. Jų kultūra 8

Portugalų virtuvė 8

Portugalų liaudies muzika 8

Valstybinės šventės 8

Laisvalaikis 9

Portugalai verslininkai 9

Menas. Kultūra 9

Literatūra 9

Muzika 11

Menas 12

Architektūra 12

Turizmas 13

Lisabona 13

Porto. 13

Alagarvė 14

Pusados 14

Braga 14

Guimaraes 14

Koimbra 14

Nazarvė 14

Literatūra 15

Bendros žinios apie Portugaliją:

Plotas:

Iš viso: 92 397 km2

 vandens: 15 

Pakrantės ruožas: 1793 km

Gyventojų skaičius: 10 566 212

Tankumas: 114,36 žm./km²

BVP:

Iš viso: 194,80 mlrd.

BPV gyventojui: 18 400 $

Piniginis vienetas: Euras (ankščiau eskudas)

Valdymo forma: Prezidentinė respublika

Valstybinė kalba: Portugalų

Sostinė: Lisabona (1 mln. gyventojų).

Religija: 95 proc. katalikai, 4 proc. protestantai, 1 proc. judėjai, musulmonai.

Valstybės pavadinimas.Portugalų kalba porta reiškia “vartai” ar net “vartai į jūrą”. Portugalijos vardas yra kilęs iš šalies šiaurėje esančio Porto miesto vardo, o Atlanto vandenyno pakrantė toje vietoje buvo vadinama portukale. Kadangi toje vietoje prasidėjo šalies rekonkista nuo arabų, taip imta vadinti ir visą šalį.

Portugalija – tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė. Šiame krašte yra vakariausias Europos taškas – Uolos kyšulys. Šalis užima 1/6 Pirėnų pusiasalio, kaimyninė Ispanija užima likusią dalį. Iš pietų ir vakarų skalauja Atlanto vandenynas, šiame vandenyne yra ir Portugalijai priklausančios Azorų salos.

Težo upė pagal gamtines geografijos sąlygas Portugaliją dalina į dvi sritis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurės Portugalijai būdinga miškingi kalnai, o Pietų Portugalijai – žemumos ir plynaukštės su kalvomis. Šiaurinėje dalyje vyrauja statūs uolėti krantai, tarp kurių kur ne kur įsiterpia siauros įlankėlės su smėlėtais paplūdimiais. Kuo toliau į pietus tuo krantai darosi lėkštesni, smėlingesni kol tampa kopomis. Pietuose yra lagūnų. Pietinėje Portugalijoje tik kur ne kur kyla iš klinčių susidariusios kalvos. Joms būdingi karstiniai reiškiniai. Pačiuose pietuose iki 900 m pakyla vulkaninės kilmės kalnai. Šiaurėje vyrauja kristalinių uolienų kalnai, išraižyti upių slėnių. Šitame krašte yra aukščiausias Portugalijos taškas – Eštrelos viršukalnė (1991 m). Portugalija yra seisminėje zonoje. 1755 metais Lisabonoje įvykęs žemės drebėjimas laikomas vienu stipriausiu per visą žmonijos istoriją. Žuvo per 70 tūkst. žmonių. Vyrauja sodrios rudos spalvos dirvožemiai. Kalnuose – kalnų jauriniai, o šalies centrinėje ir pietinėje dalyje paplitę rudieji ir tamsiai rudi dirvožemiai.Svarbiausia naudingoji iškasena Portugalijoje yra volframo rūda, kurios didžiausi telkiniai yra Siera da Eštrela kalnagūbryje. Ten pat yra urano rūdos telkiniai, kiek į rytus – alavo. Pietuose yra vario. Taip pat yra akmens anglių, asbesto, aukso.

Klimatas – subtropinis. Klimatą labai įtakoja šiltoji Šiaurės Atlanto bei šaltoji Kanarų srovė. Daugiausia kritulių per metus iškrinta aukščiausių kalnagūbrių vakariniuose šlaituose (1200-2500 mm), Ispanijos pasienyje daug mažiau (400-600 mm), pietuose 400-800 mm. Daugiausia jų iškrinta žiemos metu. Kalnuose pasninga, sneigas išsilaiko kelis mėnesius. Žiemos šiltos, prie jūros sausio vidutinė metinė temperatūra 8-11, tarpukalnėse 3-5 laipsnių šilumos pagal Celcijų.

Didžiusios Portugalijos upės išteka iš Ispanijos, tai yra Doras (Portugalijoje 320 km, bendras ilgis 895 km), Težas (Portugalijoje 280 km, bendras ilgis 1007 km). Maitinasi lietaus vandeniu. Patvinsta žiemą, nes tuomet prasideda lietingasis sezonas.

Portugalijoje miškai užoma tik 5% viso šalies ploto. Praeityje jų buvo daugiau, tačiau labai daug iškirsta. Šiaurinėje šalies dalyje spygliuočių ir plačialapių miškai pakyla iki 1000-1200 m aukštį. Žemiau auga ąžuolai, kaštonai, bukai, akacijos, aukščiau – pinijos ir pajūrinės pušys. Dar aukščiau augantys krūmai laipsniškai pereina į alpines pievas. Krašto šiaurėje vyrauja visžaliai miškai, kurių vertingiausi augalai yra akmeninis ir kamštinis ąžuolas. Paplitę ir laukiniai alyvmedžiai.

Gyvūnija panaši į Vidurio Europos: lūšys, vilkai, lapės, kiškiai. Stambesni žinduoliai išnaikinti. Pietinėje dalyje gausu įvairių driežų, graužikų, gyvačių. Pakrantėse gausu vandens paukščių. Priekrantėje žvejojamos sardinės, gaudomi krabai, omarai, austrės. Krašto šiaurėje Žerešo nacionaliniame parke saugomas kalnų miškų kraštovaizdis.

Portugalijos istorija

Iki maždaug 140 m. pr. Kr., kai šalį užkariavo romėnai, joje gyveno keltų gentys, kurios vėliau susiliejo su naujais užkariautojais – gotais. Žlugus Romos imperijai, krašto teritoriją po trumpo savarankiškumo laikotarpio 711 m. užkariavo arabai. Tiktai šiaurinė šalies dalis liko krikščioniška. Ta dalis kaip tik ir buvp žinoma Portugalijos vardu ir kaip tenprasidėjo karas su musulmonais – rekonkista.
Portugalijos karalystė galutinai susiformavo ir musulmonų užkariautojų atsikratė 1270 m., valdant karaliui Alfonsui (Alfonso) III. Vėliau , 1385m., Portugalijos sostas atiteko Avizų (Avis) dinastijai, kurios valdovų dėka Portugalija tapo pirmąja Europoje centralizuota karalyste.

Portugalijos valdovai labai rėmė keliautojus ir tyrinėtojus. Būtent tuomet portugalų jūrininkai pirmieji pradėjo didžiųjų geografinių atradimų epochą. Porugalai atrado jūros kelią į Indiją, Indoneziją, Kiniją, aplink Afriką, pirmieji nukeliavo į Braziliją. Vėliau portugalai aktyviai varžėsi su ispanais Pietų Amerikoje. Spręsti šių šalių ginčus padėjo netgi Romos popiežius. Popiežiaus Aleksandro VI tarpininkavimu 1494 m. tarp Portugalijos ir Ispanijos buvo sudaryta garsioji Tordesiljo (Tordesillas) sutartis, nubrėžusidemarkacijos liniją, pagal kurią turėjo būti nustatoma naujai atrastų žemių priklausomybė.Linija turėjo eiti per abu ašigalius ir per Atlanto vandenyną maždaug per 48 laipsnių ilgumos meridianą, t. y. apie 2000 km į vakarus nuo Žaliojo Kyšulio Salų. Visos naujai atrastos žemės į rytus nuo tos linijos turėjo priklausyti Portugalijai, o į vakarus – Ispanijai.

1580 m. pasibaigus Avizų dinastijai, Portugalijos sostas atiteko Ispanijos valdovams, kurie šalį sujungė su Ispanija ir valdė ją iki 1640 m., kai sėkmingas sukilimias prieš ispaniją vėl atnešė nepriklausomybę Portugalijai. Šalies valdovais tapo Bragansų (Braganca) dinastija, kuri valdė šalį iki Napoleono okupacijos XIX a. pradžioje. Tuomet Portugalijos karalius turėjo palikti šalį ir trauktis į didžiausią valdą Pietų Amerikoje – Braziliją. Sutriuškinus Napoleoną, beveik visą XIX a. šalyje tvyrojo politinė nesantaika tarp konstitucionalizmo ir absoliutizmo šalininkų. Galiausiai 1910 m. kilusi revoliucija nuvertė monarchiją ir paskelbė portugaliją respublika. Tačiau politinio stabilumo nebuvo. Po 1926 m. šalyje įvykusio karinio perversmo valdžia atiteko Antonijui de Oliveirai Salazarui (antonio de Oliveira Salazar, 1889-1970). Salazaras, iš pradžių buvęs finansų ministru, o paskui premjeru, tapo tikru šalies diktatoriumi.

Portugalijai dėl jos ypatingos geografinės padėties pavyko išvengti įtraukimo į abu didžiuosius XX a. Europos karus. Dėl tos pačios priežasties Portugalija, nors ir nebūdama demokratine valstybe, buvo pakviesta prisidėti prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos steigimo. Iš portugalijos eina tiesiausias jūrų kelias iš Europos į Ameriką, o jos kontroliuojami Azorų bei Madeiros salynai buvo ypač patogūs iš JAV atvykstantiems kariniams daliniams papildyti ir pergrupuoti.

Autoritarinis režimas Portugalijoje laikėsi ilgai, iki pat 1974 m. nors pats Salazaras mirė 1970 m. Diktatūros žlugimo priežastis – neperspektyvi kolonijinė portugalijos vyriausybės politika siekiant išlaikyti dideles kolonijų valdas, nors kitos kolonijinės imperijos to seniai buvo atsisakiusios. 1974 m. nepatenkinti kariškiai surengė naują karinį perversmą, kuris dėl savo taikingo pobūdžio buvo pavadintas “gvazdikų revoliucija”. Iš pradžių kariškių sąjūdis naudojosi marksistine frazeologija, tačiau pamažu, atkūrus demokratinį valdymą, politikoje kairiąsias jėgas pakeitė labiau į centrą ir liberalizmą orientuoti politikai. Pagaliau 1982 m. Portugalijos valdymą visiškai perėmė civilinė vyriausybė.

Portugalija ir europos integracija. Dėl itin svarbios strateginės padėties portugalija 1949 m. buvo pakviesta stoti į NATO, tačiau tebesilaikanti diktatūra neleido jai aktyviau dalyvauti Europos vienijimosi procesuose, prasidėjusiuose po Antrojo pasauliniio karo. Tiktai 1974 m., kai buvo nuversta diktatūra ir atkurta demokratija, Portugalijai atsivėrė naujos galimybės. 1977 m. Porugalijos Vyriausybė pateikė paraišką įstoti į Europos Bendriją. Derybos vyko labai lėtai, nors sunkumų, išskyrus menką ekonomikos išsivystymo lygį, nebuvo. Tą lėtumą iš dalies lėmė tai, kad tuo pąčiu metu vyko sudėtingos Europos Bendrijos ir Ispanijos derybos. Galiausiai 1985 m. tiek Ispanijai, tiek Portugalijos derybos baigėsi, ir nuo 1986 m. sausio 1 d. Portugalija yra visateisė Europos Bendrijos narė.

Žinoma, istorinė praeitis turi daug įtakos ir šiuolaikinei Portugalijai. Ilgus metus valdyta autoritarinių diktatorių šalis atsiliko nuo bendro Europos ekonominio ir socialinio vystymosi. Portugalijoje bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui tebėra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau šalie ūkis sparčiai auga, o struktūra iš esmės keičiasi. Portugalija sėkminagi naudojasi Europos Sąjungos sanglaudos politika ir iš Są jungos biudžeto gauna nemažų subsidijų, reikalingų ekonominei infrastruktūrai plėtoti, žmonių lavinimui ir perkvalifikavimui, kaimo plėtrai, ekonomikos perorientavimui. Iš dalies dėl to portugalai yra gana proeuropietiškai nusistatę ir siekė būti tarp pirmųjų valstybių, kurios įsiveda naujuosius Europos pinigus eurus.

Politinė sistema. Pagal galiojančią 1976 m. Konstituciją Portugalija yra parlamentinė respublika, joje aukščiausia valdžia priklauso 250 narių Respublikos Asamblėjai (Assembleia da Republica), kuri renkama ketveriems metams. Valstybės vadovas prezidentas renkamas tiesiogiai penkeriems metams. Vyriausybei vadovauja prezidento skiriamas ministras pirmininkas, kurį dar turi
parlamentas.

Ekonomika

Ūkis. Gamybos lygiu Portugalijai kartu su Graikija tenka paskutinė vieta Europos Sąjungoje. Tiesa, pastaruoju metu jos gamybos augimo tempai paspartėjo ir gerokai lenkia daugelį Europos kraštų. Svarbiausia yra iš iškasamų rūdų perdidimo pramonė. Didžiausi pramonės centrai – Lisabona, Portas, Setupalė. Ant Doro ir Težo upių pastatytos hidroelektrinės. Dideli įvežtinės naftos perdirbimo kompleksai veikia netoli Lisabonos ir Porto. Lisabona garsėja labai didelėmis laivų statyklomis ir remonto įmonėmis. Jose remontuojami supertanklaiviai, kurių talpa net 0,3 mln t naftos. Portugalijos laivų remonto įmonėse aptarnaujama iki 40% visų pasaulio tanklaivių.

Pastaraisiais metais naudojant pigią darbo jėgą pastatyta automobilių, radijo ir televizorių surinkimo gamyklų. Tekstilės, trikotažo, avalynės pramonė turi vietinę reikšmę. Pagal butelių kamščių gamybą iš ąžuolo žievės Portugalija pirmauja pasaulyje. Svarbiausios eksporto prekės yra žuvys ir žuvų konservai, alyvmedžių aliejus ir vynas. Pagal vyno eksportą šalis yra ketvirta Europoje.

Žemės ūkis. Šiuo metu atsigauna, tačiau jam trūksta technikos, trąšų. Pusė dirbamosios žemės ariama, apie 1/5 užima sodai ir vynuogynai. Pagal vynuogių derlių šalis užima 5 vietą pasaulyje. Soduose auginamos obelys, kriaušės, vyšnios, mandarinai, apelsinai, migdolai. Žemės derlingos, pietuose drėkinamos. Kai kuriose vietose kukurūzų ir pupų derlius nuimamas du kartus per metus. Galvijai ir avys ganosi ištisus metus, nes žiemos švelnios. Portugalija įsiveža grūdų, cukraus, naftos, pramonės įrenginių. Kasmet Portugaliją aplanko apie 10 mln turistų, iš kurių šalis gauna nemažai pajamų.

Portugalija ir Lietuva

1991.08.26 Portugalija pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure.

1991.10.04 Užmegzti diplomatiniai santykiai.

Diplomatinis atstovavimas

 Pirmasis Lietuvos Ambasadorius Portugalijai po diplomatinių santykių atkūrimo buvo Osvaldas Balakauskas.

 Šiuo metu Lietuvos ambasadorius Portugalijoje nepaskirtas, l.e.p. reikalų patikėtinio pareigas eina Darius Šimaitis.

 Pirmasis Portugalijos Ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo buvo Alexandro Lencastre da Veiga.

 Šiuo metu Portugalijos Ambasadorius Lietuvai yra Jose Luis Gomes (reziduoja Kopenhagoje, Danija).

Vizitai:

1) 1998.05.28 Lietuvos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius lankėsi Portugalijoje.

2) 1999.02.11 Lietuvos Užsienio reikalų ministras A.Saudargas lankėsi Portugalijoje.

3) 2000.10.10 Portugalijos Valstybės ir Užsienio reikalų ministras Jaime Gama lankėsi

Lietuvoje.

4) 2002.02.14-15 Lietuvos Užsienio reikalų ministras A.Valionis lankėsi Portugalijoje.

5) 2003.04. 23-27 d. LR Seimo Pirmininkas A.Paulauskas lankėsi Portugalijoje.

6) 2003.05. 15-16 su oficialiu vizitu Vilniuje lankėsi Portugalijos Prezidentas J.Sampaio.

Ekonominis bendradarbiavimas.

Lietuvos – Portugalijos prekyba

2003 m.

 Lietuvos eksportas į Portugaliją 2003 m. buvo 36.2 mln. Lt. (10.5 mln. EUR) arba 0.16 proc. bendrojo Lietuvos eksporto. Lyginant su 2002 m., jis sumažėjo 7 proc. Portugalija eksporto partnerių sąraše užėmė 34-tą vietą.

 Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Portugalijos 2003 m. sudarė 53.3 mln. Lt (15.4 mln. EUR) arba 0.18 proc. bendrojo Lietuvos importo. Lyginant su 2002 m., jis padidėjo 7.2 proc. Pagal importo apimtis Portugalija buvo 43-oje vietoje.

 Lietuvos – Portugalijos prekybos apyvarta 2003 m. siekė 89.5 mln. Lt. (25.9 mln. EUR). Lietuvos – Portugalijos prekybos balansas 2003 m. buvo neigiamas – 17.1 mln. Lt. (4.9 mln. EUR)

2004 m. I pusmetis

1. Lietuvos eksportas į Portugaliją 2004 m. I pusmetį sudarė 19.9 mln. litų (5.7 mln. EUR). Lyginant su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu, eksportas padidėjo 7.3 proc. Eksportas į Portugaliją 2004 m. I pusmetį sudarė 0.2 proc. viso Lietuvos eksporto ir užėmė 19-tą vietą tarp ES šalių.

2. Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Portugalijos 2004 m. I pusmetį siekė 20.5 mln. litų (5.9 mln. EUR). Lyginant su pirmuoju 2003 m. pusmečiu, importas iš Portugalijos sumažėjo 15.6 proc. Importas iš Portugalijos sudarė 0.1 proc. viso Lietuvos importo ir užėmė 22-ą vietą tarp ES šalių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2051 žodžiai iš 6786 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.