Pozeminiai ir mineraliniai vamdenys
5 (100%) 1 vote

Pozeminiai ir mineraliniai vamdenys

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………… ..1

Požeminiai vandenys……………………………………………………………………………………………2

Požeminių vandenų klasifikacija……………………………………………………………………………4

Mineralinis vanduo………………………………………………………………………………………………5

Mineralinio vandens šaltiniai Lietuvoje………………………………………………………………….6

Išvados……………………………………………………………………………………………………………….9

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………….10

ĮVADAS

Žmonijos istorija neatsiejama nuo vis didėjančio ir dažniausiai neigiamo poveikio aplinkai. Žmogus vieinitelė rūšis Žemėjė, sugebanti ne tik prisitaikyti prie supančios gamtionės aplinkos, bet ir galinti jį keisti , pritaikydama savo reikmėms.

Pasirinkau referato temą „požeminiai vandenys ir mineralinio vandens atsargos ir suvartojimas“, nes norėjau daugiau sužinoti ir susipažinti su šia tema. Mano manymu tai labai svarbus aplinkos isteklis,kurio reikia kiekvienam gyvam oraginzmui.

Šiame referate aš pabandysiu išdėstyti vandens išteklių klasifikaciją, paie mineralinį vandenį, kokia jo nauda ir kiek pasaulyje jo suvartoja.

POŽEMINIAI VANDENYS

Požeminis vanduo –ypatingas aplinkos išteklius. Jis tuo pačiu metu yra ir Žemės gelmių dalis(kartais net priskiriamas naudingiausioms iškasenoms), ir susujęs su paviršutiniu bei atmosferiniu vandenimis . Svarbiausia pažeminio vandens savybė –visiškas arba dalinis atsinaujinimas . Požeminis vanduo yra vienintelė „naudingoji iškasena „kuri eksloatuojama gali net gausėti. Požeminiai vandenys Lietuvos teritorijoje pasiskirstę netolygiai, daugiausia jų aptinkama didžiųjų upių slėniuose. Jo kokybę lemia gamtinės hidrogeologinės sąlygos bei antropogeninis (žmogaus veiklos) poveikis.

Požeminis vanduo paprastai skirstomas į dvi kategorijas- gruntinį ir spūdinį. Gruntiniai vandenys, giliai po žeme vandens baseinai susidaro nuo susigeriančio lietaus, tirpstančio sniego, upių ir kt. Gruntinio vandens horizontas yra susiformavęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus dirvožemio sluoksnio. Gruntinio vandens gylis skrtingais metu laikais yra gana skirtingas ir priklauso uo sškritusių kritulių kiekio.Vidutinis gruntinio vandens lygis Lietuvoje yra apie 2 metrai, tačiau kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui Dzūkijoje,gruntinis vanduo paprastai slūgso keliolikos ar net keliasdešimt metrų gylyje.

Kadangi gruntinis vanduo yra arti žemės paviršiaus, jis yra lengviau užteršiamas. Pagrindinis gruntinio vandens teršimo šaltinis – vertikali teršalų infiltracija nuo žemės paviršiaus (žmogaus buitinė tarša, užterštos pramonės teritorijos) ir nutekėjimai iš požeminių komunikacijų. Teršalai, patekę į požemį, sukelia nepageidaujamus procesus, turinčius įtakos geriamojo vandens kokybei.

Jo kokybė priklauso ne tik nuo žmogaus ūkinės veiklos, bet ir nuo kritulių cheminės sudėties.Bet gruntinis vanduo Lietuvoje palyginti švarus, tačiau šio vandens kokybę mažina didelis geležies, karbonatų (vanduo yra kietas) ir nitratų kiekis. Jų kiekis gruntiniame vandenyje viršija normą 2-3 kartus, bet yra šalinamas ir į geriamąjį vandenį nepatenka. Taip pat kai kuriose vietovėse gruntinis vanduo gali būti užterštas sunkiaisiais metalais, mikroelementais, radioaktyviomis medžiagomis.

Gruntiniai vandenys gali turėti visų rūšių ar tik kai kurių rūšių teršalų randamų paviršiniuose vandenyse. Nors požeminiai vandenys dažniausiai atitinka higienos reikalavimus ir neturi daug toksinių medžiagų. Gruntiniai vandenys būdami ilgai po žeme prisisotina įvairiomis medžiagomis.

Spūdiniai vandenys yra tarp vandenui beveik nelaidžių geologinių horizontų,todėl jie daug švaresni. Kadangi spūdinio vandens slėgis kai kuriose vietovėse gana didelis, išgręžus giluminį gręžinį, vanduo kai kada pats veržiasi iį žemės paviršių.

Lietuvos gyventojai dar nuo senų laikų gėrimui naudojo naturalių šaltinių ir šachtinių šulinių vandenį. Nuo XX amžiaus pradžios prasidėjo požeminių vandens sluoksnių eksploatacija gręžtiniais šuliniais. Šiomis dienomos apie 11000 gręžinių siurbia vandenį iš maždaug 20 vandeningų sluoksnių. Lietuva, ko gero, vienintelė Europos šalis, kurioje geriamajam vandeniui tiekti naudojamas tik požeminis vanduo,kurio ištekliai sudaro 3,2 milijonų m3. Dabartiniu metu sunaudojama tik apie 0,5-0,6 milijono m3/p požemio vandens. Didelė Lietuvos kaimo gyventojų dalis gėrimui naudoja šachtinių šulinių vandenį. Lietuvos vandenvietės, kurios centralizuotai tiekia geriamąjį vandenį miestų ir gyvenviečių gyventojams ,požemini vandenį dažniausiai išdauna iš gilių spūdinių vandeningųjų horizontų ,santykinai apsaugotuų nuo paviršinės taršos.Čia kartais aptinkamos
labai nedidelės nitratų koncentracijos ir kai kurių toksinų medžiagų- sunkiųjų metalų ir pesticidų pedsakų.

Kai kuriuose regionuose gana rimtų problemų kelia mineralinių vandenų prietaka į vandenvietes,naudojančias gilius vandeningus horizontus.Dėl šios priežasties kai kurių vandenviečių (Kalidėda, Šiauliai, Druskininkai ir kt.)tiekiamas vanduo yra stipriai mineralizuotas ir jame aptinkamos didelės sulfatų ir chloridų koncentracijos.Tačiau padrindinė centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens problema yra didelė geležies ir mangano koncentracija spūdiniame vandenyje.

Pagrindiniai vandeningų sluoksnių tipai, naudojami centralizuotam vandens tiekimui miestuose ir regionų centruose yra pateikti 1 lentelėje. Kiti vandeningieji sluoksniai, esantys daugiausiai viršutinėje kvarteto nuogulų dalyje, yra naudojami pavienių gręžtinių šulinių įrengimui.

1 lentelė: Požeminio vandens šaltiniai ir pagrindiniai vandeningi sluoksniai

Vandeningo sluoksnio

tipas Požeminio vandens ištekliai tūkst. m3 per parą

Vandenvie-

čių skaičius

Perspekty-vūs Išžvalgyti ir patvirtinti

Kvartero ir tarpmoreninis 1192,7 1200,2 90

Paleogeno – – 1

Viršutinės kreidos (mergelis) 169,0 73,9 12

Viršutinės-apatinės kreidos (smėlis) 21,0 46,8 8

Juros 5,0 13,0 3

Permo ir viršutinio devono 237,0 351,48 32

Devono 577,0 368,52 50

Iš viso: 2201,7 2053 196

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad perspektyviausi vandens tiekimui yra kvartero, tarpmoreniniai, viršutinės kreidos, permo ir devono vandeningi sluoksniai.

POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJA

Skirtingai nuo kitų, įprastinių iškasenų (anglies, metalo rūdų, dujų, ir kt), kurių ištekliai priklauso nuo telkinio gamtinės formos, požeminis vanduo skiriasi dinamiškumu,bei nuolatine apykaita.Todėl požeminio vandens ištekliai apibūdinami dviem sąvokomis:vandens ,pripildančio vandeningojo sluoksnio poras bei plyšius, tūriu ir vandens srautu, pratenkančiu vandeninguoju sluoksniu.Situaciją nesunku įsivaizduoti palyginus požeminį srautą su upe.Čia upę vandeningasis sluoksnis. Tačiau upės“vaga“ –vandeningasis sluoksnis- yra daug sudėtingesnis:pirma, jis užima didesnį plotą; antrą , sluoksnyje, be gravitacinio, dar yra susijusio su uoliena vandens, o nespūdiniame sluoksnyje dar ir kapiliarinio vandens.

Vandens, pripildančio vandeningojo sluoksnio poras ir plyšius, turis vadinamas gravitacinias,

arba statiniais požeminio vandens ištekliais.

Pratekančio vandeninduoju sluoksniu vandens kiekis( debitas) yra vadinamas gamtiniais,arba dinaminiais požeminio vandens ištekliais, arba gamtiniu srautu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1001 žodžiai iš 1975 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.