TARŠA
Žmonijos istorijos patirtis rodo, kad gyventojų sveikata nemažai priklauso nuo geriamojo vandens kokybės.
Požeminio vandens užteršimas priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos. Jeigu ją sutvarkytume taip, kad įvairios atliekos nepatektų į orą, dirvą ir paviršinius vandenis, tai joks pavojus negrėstų požeminiam vandeniui. Tačiau kaip tik to žmonija padaryti negali: trūksta apsaugos priemonių, o ir tos, kurios yra, kai kurioms valstybėms, firmoms, pavieniams ūkiams, asmenims yra per brangios. Taigi antropogenizacijos procesas planetoje labai įvairus ir sunkiai reguliuojamas tiek atskirose valstybėse, tiek visame pasaulyje.
Požeminis vanduo užteršiamas, kai teršiančios medžiagos patenka į vandeningą horizontą, vandeniui jos suteikia nemalonų skonį, kvapą, kenksmingų medžiagų, padaro jį žalingą žmogaus sveikatai. Pagrindiniai teršimo telkiniai yra pramonės objektai, žemės ūkis, buitiniai nutekamieji vandenys, sąvartynai ir kitokie objektai. Tai potenciniai požeminio vandens teršimo šaltiniai. O gamybiniai nutekamieji vandenys, tai tie, kurie panaudoti technologijos procese. Pavyzdžiui, 1t plieno pagaminti reikia 25m3 vandens, vienai tonai gumos – 4000m3, sintetiniam benzinui – 90m3, azoto – 100m3, sodos – 300m3, dirbtinio šilko – 400m3, nitroceliuliozės – 750m3, popieriaus – 1000m3, vienai daržovių konservų dėžutei paruošti reikia 40l vandens, 1m3 pieno apdoroti reikia 5m3 vandens ir t. t.
Šiuo metu didelį susirūpinimą kelia, be kitų teršulių, sintetinių detergentų, pesticidų ir naftos produktų plitimas paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse.
Kai žinoma, užterštas vanduo per poringą gruntą iš dalies apsivalo, praskaidrėja. Kai vandenyje yra detergentų ,jie ne tik trugdo apsivalymo procesams, bet, priešingai, intensyvina cheminių medžiagų ir bakterijų migraciją požeminėje hidrosferoje. Detergentas veikia kapiliaro hidraulinį režimą poringame grunte, intensyvina putų susidarymą, kurios padidina hidraulinio pasipriešinimo koeficientą, kartu mažina valymo įrenginių pajėgumą. Detergentai pakeičia vandens skonį ir kvapą. Krantinėse ir infiltracinėse vandenvietėse detergentų esti 80 – 90% visų tirtų pavyzdžių. Detergentas, patekęs į žmogaus organizmą, veikia kepenis, aktyvina kancerogeninių medžiagų veikimą.
Ypač aktyvus požeminio vandens teršimo šaltinis yra žemės ūkio chemizavimas – platus mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimas, didžiulis gyvulininkystės kompleksuose naudojamų vandenų nuotėkis. Be tiesioginės žemės ūkio chemizavimo naudos, jos poveikis aplinkai, taip pat paviršiniams ir požeminiams vandenims kelia rimtą susirūpinimą. Svarbiausią vietą čia užima nepaliaujantis pesticidų plitimas gamtoje.
Pesticidų kaupimąsi vandens baseinuose labiausiai sąlygoja paviršinis, drenažinis ir požeminis nuotėkis. Dėl šio proceso įvairios cheminės medžiagos nuplaunamos, išplaunamos iš dirvožemio ir jo paviršiaus, ir sunešamos į atvirus vandens telkinius, o kai kurios iš jų patenka į požeminį vandenį. Paviršinis vanduo nuo nuotėkio aikštelių išplauna 0,003% įnešto heksachlorcikloheksano, 2,4-D koncentracija drenažiniame vandenyje svyruoja nuo 0,01 iki 1,4mg/l.
Požeminiame nuotėkyje pesticidai migruoja tik ištirpusių junginių pavidalu. Iki šiol pesticidų migracijai požeminiame sraute buvo mažai skiriama dėmesio, nes buvo manoma, kad kol pesticidas prasisunks iki vandeningo horizonto, jis suirs arba liks jo labai maža koncentracija ir tai beveik jokio poveikio nedarys vandens kokybei. Tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė ką kita.
Respublikoje plačia naudojami chlororganiniai pesticidai: heksachloranas, chloranas, heksachlorcikloheksano gama-izomeras, gamaheksanas, fenturanas, polichlorkamfenas, keltinas ir kiti. Kadangi šios grupės pesticidai yra labai patvarūs, suyra lėtai, todėl gamtoje, kad ir nedideliais kiekiais, jų yra daug kur.
APSAUGA
Požeminio vandens apsaugą suprantame kaip kompleksą priemonių (valstybių, administracinių, juridinių, technologinių, valdymo, ekonominių, visuomeninių), užtikrinančių racionalų vandens naudojimą, gausinimą ir kokybės išsaugojimo esamoms ir būsimoms kartoms.
Kadangi požeminio vandens užteršimas priklauso nuo dirvožemio, paviršinio vandens ir atmosferos užteršimo, tai jo apsauga tiesiogiai susijusi su visos aplinkos pasaugos problema. Svarbu čia valstybiniai standartai, pavienių medžiagų ir komponentų leistinos ribinės koncentracijos įvairiose trofinėse grandyse, racionalus vandens ir žemės gelmių naudojimas, naujų pramonės objektų ir vandenviečių išdėstymas ir naudojimas, atsižvelgiant į vietines ekologines ir hidrogeologines sąlygas.