Pozityvizmas1
5 (100%) 1 vote

Pozityvizmas1

Turinys:

I.Žmogiškojo pažinimo šaltiniai.

1. Kokie yra pažinimo šaltiniai?

2. Kada iškyla pažinimo šaltinių ploblema?

3. Racionalizmo ir pozityvizmo priešprieša

II.Empirizmas arba pozityvizmas.Šios pažiros atsiradimas, vystymasis ir aibūdinimas.

1. Empirizmo arba pozityvizmo apibrėžimas.

2. Žymiausi šios pažiūros reiškėjai.

3. Empiristinis pažinimas-mokslinis pažinimas.

4. Etinių principų požiūris į empirizmą:

a) Laisvės neigimas;

b) Empirizmo nusistatymas teisės bei valstybės klausimais;

c) Apribojimai mene.

5.Patirties reikšmė.

6.Empirizmo ir racionalizmo skirtumas: proto reikšmė pažinime.

7.Mokslo ribotumas.

8.Pozityvizmo pagrindas ir prieštaringumas.

9.Pozityvizmo raida:

a) Antika;

b) Viduramžių filosofija;

c) Patyrimas buvo pradėtas labiau vertinti tik Renesanso epochoje;

d) 17a. mokslo revoliucijos metai.

10.Pozityvizmo idėjų reiškėjai:

a) F.Bacon;

b) J.Loccke.

III.Išvados.

Literatūra:

1.Nekrašas E. Filosofijos įvadas;

2.Grinius J. Raštai. I tomas.

Juslinė patirtis yra, pasak Aristotelio, būtina pažinimo fazė.

Yra du pagrindiniai žmogiškojo pažinimo šaltiniai: juslės ir protas. Juslinį pažinimą paprastai vadiname patirtimi, o protinį – mąstymu. Patirtimi atskleidžiame juslines daiktų savybes (erdvinį pavidalą, spalvą, skonį), mąstymu siekiame atskleisti pačią jų esmę. Juslinės patirties rezultatas – vaidinys, protinio mąstymo – sąvoka. Vaidinys atskleidžia, koks daiktas yra kaip šis atskiras daiktas čia – dabar, vadinasi konkrečiai. Savoka atskleidžia, kad yra daiktas savo bendrojoje esmėje, atitrauktai nuo individualinės konkretybės, “čia” ir “dabar”. Vaidinys reprezentuoja tik šią ar aną atskirą daiktą, sąvoka atstovauja visus tos pat rūšies ar giminės dalykus. Vaidinys – konkretus, ir todėl individualus, sąvoka – abstrakti, ir todėl universali.

Tokia psichologinė pažinimo šaltinių charakteristika nekelia klausimo, kaip nekelia klausimo nė tai, kad juslinio ir protinio pažinimo skyrimas nereiškia jų absoliutaus išskyrimo. Visas žmogiškasis pažinimas yra vieningas juslinės patirties ir protinio mąstymo vyksmas: visada juslinį pažinimą persunkia mąstymas, ir atvirkščiai – mąstymas visada pasiremia (tarpiškai ar betarpiškai) jusline patirtimi.

Gnoseologinė pažinimo šaltinių problema iškyla tiktai su iškilimu klausimo: kokia yra pažinimo šaltinių tiesos vertė? Ar abu šaltiniai turi lygią tiesos pažinimo vertę, ar greičiau vienas kuris turi ypatingą pirmenybę? Ar mes galime pažinti tik tai, ką galime jusliškai patirti, ar galime protiniu mąstymu ir toliau pasiekti, negu siekia juslinė patirtis? Šitų klausimų prasme ir iškyla patirties ar mąstymo gnoseologinės pirmenybės konfliktas. Iš vienos pusės, teigiama: realaus (tikro) pažinimo vertę turi tiktai juslinė patirtis – empyrizmas, arba pozityvizmas. Iš antros pusės, atsakoma: realaus (tikro) pažinimo vertę turi tiktai protinis mąstymas – racionalizmas. Šiuodu gnoseologinius nusistatymus ir tenka pirmiausia įvertinti.

Empyrizmas, arba pozityvizmas, yra gnoseologinė pažiūra, kuri realaus pažinimo vertę teikia tiktai juslinei patirčiai teigdama, kad mes tikrai pažinti galime tik tai, ką galime jusliškai patirti.

Žymiausi šitos pažiūros reiškėjai yra anglas Bakonas (F.Bacon, m.1626; jam tikra tėra ta filosofija, kuri yra surašyta tarsi pasauliui diktuojant, nieko iš savęs nepridedant), jo tautietis Loke (J.Locke, m.1704; žinomas savuoju žmogiškojo proto kaip tobula rasa charakterizavimu), pagaliau prancūzas Komte (A.Comte, m.1857; savąją filosofiją pavadinęs pozityviąja filosofifa ir tuo būdu empyrizmui davęs naują pozityvizmo vardą; jisai žinomas žmonijos vyksmo skirstymu į tris tarpsnius: religinį, metafizinį ir pozityvinį, kuris pastarasai atsisakęs pasaulio kilmės ir paskirties klausimų kėlimo, tenkinasi tiktai patyrimo teikiamais pozityviais faktais).

Pozityvistiniu nusistatymu tikruoju bet kokio pažinimo pagrindu tenka laikyti tiktai jusles. Tarp proto ir juslių esminio skirtumo nėra. Protas tėra atskirų juslinių pažinčių organizavimo funkcija. Giliau ir savitai ką nors įžvelgti negu juslės jisai nepajėgia. Protinio pažinimo rezultatas – sąvokos nėra dalykų esmės išraiška, o tiktai etiketinis jų apibendrinimas. Šita prasme pozityvizmas paprastai drauge yra ir sensualizmas (pažiūra, neigianti protinio mąstymo savotiškumą, kitaip tariant, pastarąjį suvedanti į juslinę patirtį) ir tuo pačiu nominalizmas (pažiūra, neigianti sąvokos gnoseologinį realumą, sutapadindama sąvoką su žodžiu).

Kadangi juslės teatskleidžia atskiras juslines savybes, tai pozityvizmas, realią pažinimo vertę teikdamas tiktai juslinei patirčiai, nuosekliai yra priverstas mūsų pažinimą apriboti tiktai apraiškų (fenomenų) pažinimu. Tuo būdu pozityvizmas savaime yra ir fenomenalizmas, t.y. pažiūra, kad mes pažįstame ne pačią dalykų esmę, o tiktai jų apraiškas.

Šitoks žmogiškojo pažinimo suvedimas į tiktai apraiškų pažinimą faktiškai yra ne kas kita, kaip viso žmogiškojo pažinimo suvedimas tiktai į mokslinį pažinimą, suprastą vienų atskirųjų mokslų (ar dar gi tik gamtos mokslų) prasme (scientizmas). Negatyviai šisai žmogiškojo pažinimo suvedimas reiškia metafizinio, arba filosofinio, pažinimo išskyrimą,
paneigimą jam realaus pažinimo vertės. Realu yra tiktai tai, ką juslės (betarpiškai ar per instrumentus) liudija. Realus todėl tėra mokslinis pažinimas, kuris apsiriboja jusliniais duomenimis – apraiškomis. Visokia pastanga išeiti už patirties ribų – tuščia. Nėra ko dėl metafizikos “draskytis”, nes vienintelis sąžiningas atsakymas – nežinome ir nežinosime.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 869 žodžiai iš 2789 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.