Ppo ir gatt
5 (100%) 1 vote

Ppo ir gatt

1.Tarpt prek (TP) prielaidos. Kiekvienos valstybės ūkis yra pasaulinio ūkio dalis ir yra suprantamas kaip technologinių, inform, ekonom ir kultūr ryšių visuma. Pasaul ūkis pradėjo formuotis TP dėka. Šalies tikslas – gauti ekonominę naudą iš visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose. Galimas visiškas nepriklausomumas nuo užsienio prekybos (UP) – autarkija. Tačiau šiais laikais tai tik teorija. Nė viena valstybė negali pasigaminti visų reikmenų, reikalingų gyventojų poreikiams patenkinti. Ji gamina tik tas prekes kurias jai apsimoka gaminti. Taigi, TP pagrindas yra mainai ir specializacija. Svarbiausios TP prielaidos: 1.Gamybos sąlygų skirtingumas. (Prie šių sąlygų priskiriamos gamtinės, klimatinės, išteklių aprūpinimo, specializacijos ir kt. Pvz., subtropinio klimato šalys augina citrusinius vaisius, o atšiauraus klimato – tenkina slidinėtojų pomėgius.) 2.Skirtingas visuomeninio darbo našumo lygis. (Dažniausiai gaminamos ir eksportuojamos prekės, kurių technologinis gamybos lygis ir kokybė pralenkia pasaulinį lygį arba yra pigi darbo jėga. Tai mažina gamybos kaštus ir padeda konkuruoti pasaul rinkoje. Importuoja tas prekes kurias jai gaminti brangiau negu pirkti užsienyje.) 3.Skonių, polinkių ir prioritetų įvairovė. (Gamybos kaštai, kainos gali būti vienodos, bet pirkėjų skoniai gali skirtis todėl šalys prekiauja tarpusavyje.). Tokiu būdu tarpusavyje prekiaujančios šalys gali patenkinti daugiau ir įvairių poreikių. Be to šalys siekia gamybos efektyvumo ir gamina specializuotas prekes. Dėl to atsiranda darbo našumo ir gamybos kaštų skirtumai ir yra gaunama TP nauda. [Nežinau gal to ir nereikia (sąraše šių temų nėra) bet suvedžiau] Prekių eksportas ir importas yra: esminiai bet kurios šalies tarpt sandorių straipsniai; pirmos iš tarpt bet kurios kompanijos operacijų; operacijos, kurios tęsiasi kompanijos TP metodų diversifikacijos atveju. Prekių eksportą sudaro iš šalies išvežamos materialios prekės, o importą- įvežamos į šalį. Eksp ir imp daugeliui šalių yra pagr tarpt pajamų ir išlaidų šaltinis. Pirmoje įsitraukimo į TP stadijoje eks-imp operacijos reikalauja min įmonės įsipareigojimų ir resursų rizikos. Pvz., įmonės gali didinti prekių eksportą, apkraudamos savo perteklinius pajėgumus, kas minimizuoja papildomų kapitalo įdėjimų poreikį. Kai eks-imp operacijos pereina į kt. TP formas, įmonė jų nenutraukia, o tęsia arba analogiškos prekybos kt rinkose forma, arba kaip naujų prekybos formų papildymas. Pasaugų eksportas ir importas. Paslaugos užtikrina kitokias pajamas negu prekių realizacija (pvz., komisinių išmokėjimai, honorarai, dividendai, paskolų procentai). Į paslaugų prekybos pajamų gavimą žiūrima kaip į paslaugų eksportą, o į mokestį už jas- kaip į pasl importą. TP perkybos paslaugų tipai: Kelionės, turizmas ir transportas. Įplaukos iš prekių transportavimo ir turizmo gali sudaryti svarbų pajamų šaltinį tarptautinėms orų prognozių agentūroms, jūrų pervežimo kompanijoms, turizmo agentūroms, viešbučiams. Veikla užsienyje. Komisiniai yra užmokestis už t.t. veiklos užsienyje atlikimą: banko operacijų pravedimą, draudimą, nuomą, projektinius-konstrukcinius darbus (-pagal kontraktą sukuriami gamybiniai pajėgumai), valdymo paslaugas (-pagal kontraktą viena įmonė perduoda kitai valdymo personalą bendram vadovavimui).Užsienio aktyvų naudojimas. Komisiniai yra išmokos už aktyvų užsienyje naudojimą (firminių ženklų, patentų, autorinių teisių) pagal kontraktus – licencinius susitarimus. Komisinių pagalba apmokamos ir franšizės – prekybos vykdymo būdas kai viena šalis (franšizeris) parduoda kitai nepriklausomai šaliai (franšizei) teisę naudotis jos firminiu ženklu, kuris tampa franšizės esminiu aktyvu. Be to franšizeris ilgalaikiu pagrindu padeda partneriui teikdamas valdymo paslaugas ir suteikdamas technologija. Dažnai firmos įsigyja užsienio licencijas ir franšizes kai jau sulaukia pasisekimo, eksportuodamos savo prekes išorinėse rinkose. Tai didelių įsipareigojimų prisiėmimas tarptautiniame plane.

2.TP nauda ir žala. Prekių ir paslaugų eksportas padidina prekių kainas šalies viduje, nes sumažėja jų pasiūla vidaus rinkoje. Didėjanti bendroji paklausa leidžia daugiau darbuotojų priimti į darbą, mokėti jiems didesnius atlyginimus. Prekių eksp padidina bendrąsias pajamas ir teigiamai veikia gamybą. Taigi, pr eksp naudingas gamintojui ir nenaudingas vartotojui šalies viduje. Pr ir pasl importas padidina bendrąją prekių pasiūlą, nes vidaus gamybą papildo importuojamos prekės. Tada mažėja kainos, atlyginimai bei užimtumas šalies įmonėse, gaminančiose artimas importuojamoms prekes. Taigi, gamintojams importas yra nenaudingas, o vartotojams naudingas. TP teikiamą naudą reikia lyginti su padaroma žala. Pasaulinių mastu TP teikiama nauda viršija jos nuostolius. TP žala tuo didesnė kuo kapitalas ir darbas krašto ūkyje yra mažiau mobilūs. Ekonominės integracijos (EI) nauda šalims, dalyvaujančioms laisvoje prekyboje: 1.Šalims dalyvaujančioms ekonominio aljanso viduje netaikomi muitų tarifai sukuria žymius prekybos srautus dėl mažesnių prekių kainų, eksporto augimas didina bendrą vidinį šalies produktą. Šalims veikiančioms už aljanso ribų muitų tarifai mažina jų konkurentabilumą net jei gamybos
kaštai žemi. 2. EI suteikia aljanso šalių rinkos jėgoms reguliuoti importo paklausą vien tik išorinių muitų pagalba. 3. EI didina rinkos apimtį, mažina pagrindinių prekių gamintojų monopolinę jėgą, rinkoje daug įmonių, todėl mažėja kainos ir didėja įmonių veiklos efektyvumas. 4.Bendroje rinkoje išorinė gamybos masto ekonomija pasiekiama leidžiant gam veiksniams laisvai judėti tarp šalių, išnaudoti pigesnį kapitalą, labiau kvalifikuotą darbo jėgą, aukštesnės technologijos šaltinius. Tai kelia kokybę ir mažina kaštus. 5. Laisvas gamybos veiksnių judėjimas perkelia darbą ir kapitalą iš žemesnio našumo sričių į aukšto našumo sritis, todėl ne visos šalys gauna naudą. Silpniau išsivysčiusi šalis gali netekti investicijų, kurios nutekės į šalį kur investicijų pelningumas aukštesnis. Taip pat gali prasidėti “proto nutekėjimas”. 3.TP struktūra ir jos skatinimas. Bet kurios šalies ekon stiprumas priklauso nuo kitų šalių vykdomos ekon politikos. Kai kurias valst TP įtakoja mažiau nes jos disponuoja dideliais ištekliais ar vykdo protekcionizmo politiką, tačiau ir jos turi skaitytis su tarpt konjunktūra. TP struktūra: Pagal pr ir pasl judėjimą: eksportas, importas. Pgl pr ir pasl rūšis: žaliavos, komercinės paslaugos, prekės ir kt. Pgl ūkio šakas: žū produktai, lengvosios pramonės produkcija ir t.t. Pgl geogr požymį: ES, Šiaurės Amerikos laisvos prekybos asociacija, Pietryčių Azija. Tarpt rinkai būdinga: gamintojai ir vartotojai gyvena skirtingose šalyse; gam ir vart turi skirtingas valiutas. Dėl šių priežasčių atsiranda daugybė rizikos formų (pvz., valst vykdoma politika). Tarp skirtingo turtingumo šalių pastoviai iškyla politiniai nesutarimai dėl iš prekybos gaunamų pajamų paskirstymo. Valst, siekia apsaugoti savo rinkas ir gamintojus, todėl susidaro TP barjerai ar įv skatinimo formos. Be to, visos valst ekonomiškai reguliuoja eksp ir imp tikslu skatinti UP ir subalansuoti mokėjimus. Skatinimo formos: 1.Tiesioginis eksportinės produkcijos finansavimas. Kai eksport savo prekes siūlo savikaina ir dar pigiau, valst išmoka dotacijas skirtumui tarp savikainos ir kainos padengti. 2.Netiesioginis eksportinės produkcijos finansavimas. Valst remia eksportą per trečiąsias institucijas (dažn bankus), kurios mažina palūkanas, suteikia lengvatinius kreditus. 3.Grąžinami muitai už importuotas žaliavas. Žaliavas kurių valst neturi reikia importuoti, dėl muitų didėja gamybos kaštai. Skatinant eksportą ar importą valstybė grąžina už muitus sumokėtus pinigus. 4.Valst užsakymai padidintomis kainomis. Valst dažniausiai skatindama importą daro užsakymus didesnėmis nei tarpt rinkoje esamomis kainomis. 5. Mokesčių mažinimas: a)tiesioginis sumažinimas, atsižvelgiant į eksp dalį gaminamoje produkcijoje; b)neapmokestinama pelno dalis, skirta eksp gamybai plėsti; c)atidedamas mokesčių mokėjimas nuo eksportinių pajamų. 6.Eksp kreditavimas: a)vidinis eksp kredit- valstybiniai bankai teikia palankius vidutinės trukmės ir ilgalaikius kreditus; b)išorinis eksp kredit- vyriausybė suteikia subsidijas įmonėms ir bankams kredituojantiems eksport-jus. 7.Eksporto draudimas: a)vidaus dr- vyriausybė padengia stambių kapitalinių investicijų į eksportinės gamybos plėtimą dalį rizikos; b)užsienio draudimas- valst padengia dalį politinės ir komercinės rizikos. 8.Laisvų prekybos zonų kūrimas- tai geografinės sritys kur prekės g.b. imp-mos ir eks-mos laisvai nuo muitų tarifų. 9.Dvigubo apmokestinimo išvengimo sistemų kūrimas: a)atleidimo sistema- pajamos apmokestinamos tik vienoje šalyje ir atleidžiamos nuo mokesčių kitose; b)kredito sist- leidžia mokesčius, sumokėtus vienoje valst, panaudoti kaip kreditą prieš mokesčių mokėtojo įsipareigojimus kt valst; c)dedukcijos sist- leidžia mokesčių mokėtojui atimti mokesčius sumokėtus vienoje šalyje iš apmokestinamo pelno kt valst. Dažniausiai yra skatinamas eksp, nes siekiama turėti teigiamą mokėjimų balansą.

4.Tarptautiniai integraciniai procesai. Neseniai užsienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Dabar ji suvokiama kaip tarptautinių integracinių procesų svarbiausia sfera. Ekonominę integraciją galima apibrėžti kaip rinkų jungimąsi ir grupės nepriklausomų valstybių ekonominės politikos koordinavimą, unifikavimą. Šiuo metu įv. lygio integraciniai procesai yra apėmę pasaulio šalis, tame tarpe ir Lietuvą. Jų įtaka įv. ekonominio gyvenymo sritims neabejotina. Pasaulyje egzistavo ir egzistuoja daug įv. ekonominių alijansų. Vieni iš žymiausių yra: Azijos laisvos prekybos sutartis (AFTA), Azijos Ramiojo vandenyno ekonominė kooperacija (APEC), naftos eksporto šalių organizacija (OPEC), Centrinės Amerikos bendroji rinka (CACM), Europos laisvos prekybos asocijacija (EFTA), Šiaurės Amerikos laisvosios rinkos susitarimas (NAFTA). Jungimosi į alijansą pagr. priežastys: 1. Pasaulinė prekyba smarkiai išsiplėtė. Nuo 1985 m. jos kasmetinis augimas buvo 10%. 2. Kilo didelis susidomėjimas integracija, tapo naudinga šalims jungtis į stambesnius susivienijimus, kadangi išnyksta prekybos barjerai, išauga rinkos, firmoms atsiranda naujos galimybės, geriau tenkinami pirkėjų poreikiai. Tokiu būdu pagerinama didesnė regiono ekonominė būklė. 3. Investicinės veiklos suintensivėjimas,
kapitalo pritraukimas į vietines rinkas. Kasmetinis užsienio investicijų augimas per pastaruosius 10 metų buvo 2 kartus didesnis nei prekyba. 4. Laisva prekyba, mokslo ir technologijų tobulėjimas paskatino tarptautinių finansinių operacijų pagausėjimą. Atsirado naujos veiklos galimybės. 5. Šešeriopas per pastaruosius 20 metų multinacionalinių kompanijų išaugimas. Motyvai kurie verčia investuoti svetimoje šalyje, gali būti šie: 1. Noras plėsti pardavimo rinkas. Integraciniai procesai, suvienodindami veiklos sąlygas visose valstybse, kurias ji apima, sukuria ir atitinkamos apimties rinką. Tokia rinka tampa labai patrauklia investicijoms tiek iš vidaus tiek ir iš išorės. 2. Noras didinti veiklos efektyvumą. Atsiradus galimybei nevaržomai prekiauti tarp skirtingų šalių, atsiranda galimybė surasti tokį pirkėjų segmentą ir jį aptarnauti, kurio poreikius užsienio šalies firma gali geriausiai patenkinti. Veiklos efektyvumo augimas pasiekiamas orientuojant veiklą į tam tikras vartotojų grupes. 3. Noras stiprinti savo strateginę poziciją, o tuo pačiu užimti geresnę padėtį konkurentų atžvilgiu. Integracija sudaro galimybes sukurti tokią strateginę padėtį, kuri užtikrina konkurencingumą ne tik integracinėje grupuotėje, bet ir už jos ribų. 4. Noras rasti pigesnių, naturalių išteklių. 13. Prekybos organizacija biržose. Prekyba biržoje sutelkta operacinėje salėje, kurioje brokeriai sudaro sandorius. Didžioji dalis skirta skubiai prekybai, likusi grynųjų pinigų sandoriams. Sandoriai sudaromi jamose arba žieduose, kurie skirti prekybai viena preke. Jamoje gali būti vykdoma ir prekyba keliomis prekėmis. Jama-šešių laiptelių arba aštuonkampė patalpa. Ji gali atlikti prekės pristatymą nustatytą mėnesį. Biržų sesijos laikais nustatomos biržos vadovybės. Sandorių sudarymas prasideda ir baigiasi tuo pačiu laiku. Kt. biržose prekyba skirtingomis prekėmis su skirtingais pristatymo terminais praeina skirtingu laiku. B. Funkcionavimo laikas nustatomas, kad jos galėtų greitai reaguoti į įvykius, vykstančius kt biržose. Operacinis laikas prasideda ir baigiasi garsiniu signalu. Sandorių pasirašymas iki ir po signalo kategoriškai uždraustas. Biržos sesijos laiku pirkėjai ir pardavėjai turi būti ribose audiovizualinio kontakto. Pirkimo ir pardavimo pasiūlymas turi būti pasakytas garsiai, kad visi esantys jamoje, turėtų vienodą galimybę priimti pasiūlymą. Sandorį būtina sudaryti su pirmu asmeniu , kuris priėmė pasiūlymą. Kai to pačiu metu pasiūlymas priimamas tarp dviejų ir daugiau asmenų, sandoris pasidalijamas tarp jų, jeigu objektu yra ne vienas kontraktas. Šalia kiekvienos jamos yra pakyla, kur pasiskirstę stebėtojai, b darbuotojai. Jie seka kainas. Kainų pasikeitimas yra registruojamas, įvedamas į kompiuterius ir pranešamas darbuotojams, aptarnaujantiems kainų lentelę operacinėje salėje. Sandorių pasirašymas vyksta tarpininkaujant brokeriams, kurie veikia pagal instrukcijas, gautas iš klientų. Perdavimo forma ir instrukcijos gali būti labai skirtingos. Instrukcijos perduodamos žodžiu arba raštiškai. Instrukcija turi apibrėžti prekės kokybę, kainą, o taip pat sandorio realizavimo terminą. Kaina apibrėžiama nustatant jos aukščiausią ir žemiausią ribas. Šiuo atveju kaina max priartės prie tos dienos kotiruotės. Po sandorio sudarymo kiekvienas brokeris savo kortelėje užsirašo kainą, kokybę, pristatymo mėn, prekės tipą, firmos pavadinimą, po pavedimo kuriuo įvykdytas sandoris, antrojo brokerio inicialus, dalyvaujančio sandoryje. Biržos nariai atsiskaito tarp savęs netiesiogiai, o per biržos kliringą. Kiekvienas sandoris, sudarytas biržos sesijos laiku žodine forma, tikrinamas darbuotojų, pristatytų susitariančių šalių, ir iki 12.00 sekančios darbo dienos patvirtinamas rašytiniu kontraktu, pristatytu pardavėjo.

5.Ekonomines integracijos ES aspektai. Ekonominė integracija – segmentuotų ekonomikų ribų panaikinimas. Skirtingi ekonominės integracijos tipai gali būti nustatomi pagal rezultatų suvienijimo plotį ir gylį, t.y. integracija g.b. skirtingo gylio ir pločio. Laisvos prekybos zonos sukuriamos tarp grupės šalių, tarp kurių prekyba vyksta laisvai, t.y. betarifinių apribojimų ir kvotų. Laisvos prekybos zonos yra santykinai silpna ekonominės integracijos forma. Jose dalyvaujančios šalys pačios sprendžia, kokius tarifus ir kvotas uždėti šalims, esančioms už laisvos prekybos zonų. Muitų sjunga yra ne tik laisva prekyba tarp šalių – narių, bet ir bendri išoriniai tarifai, t.y. visos šalys-narės nustato tuos pačius tarifus šalims, nepriklausančioms muitų sąjungai. Vieningoje prekių rinkoje visi prekybos apribojimai rinkos viduje yra panaikinami. Ji kaip ir muitų sąjunga, turi bendrus išorinius tarifus. Bendra rinka apima vieningą prekių rinką ir turi laisvą gamybos faktorių ir finansinių išteklių judėjimą. Todėl bet kuris bendros rinkos šalies pilietis gali gauti darbą, įkurti verslą, laikyti pinigus bankuose bei investuoti į vertybinius popierius bet kurioje bendrosios rinkos šalyje be kieno nors pritarimo. Monetarinė sąjunga atspindi aukštesnį integracijos lygį. Silpnoji monetarinės sąjungos pusė – fiksuotas valiutos kursas, kas reiškia tam tikrą valiutos kurso kainą. Ekonominė sąjunga yra monetarinė sąjunga, kurioje ekonominė narių politika plačiai
suderinta. Ekonom. Sąj. tolesnėje integracijoje didesne dalimi dalyvauja fiskalinė politika. ES turi pilnai išvystytą muitų sąjungą, kuri turi svarbiausius vieningos prekių rinkos ir bendros rinkos elementus. Monetarinis bendradarbiavimas pastoviai auga, yra bendra valiuta euro. Kadangi tam tikros sektorinės politikos yra bendrų sprendimų rezultatas, ir kadangi makroekonominė politika turi būti vis labiau koordinuota su monetarinės sąj kurimu, ES taip pat turi ekonominės sąj elementų. Ekonominė integracija ES turi tiek politinį, tiek ekonominį pagrindą. Politinis – ES mėgina sukurti taiką Europoje, o ekonominis – rinkos ekonomikos suriša kartu prekybą ir žmonių bei kapitalo judėjimą. Integracija į ES turi nepertraukiamą gilėjimą. Taip bendradarbiavimas tarp šalių tampa vis glaudesniu. ES integracija taip pat ir platėja su eiliniu narystės plėtimu. Gilėjimas reiškia, kad vis daugiau klausimų yra svarbūs bendradarbiavimui. 22. Pirmosios prekybos paslaugomis liberalizavimo nuostatos. “Bendrasis susitarimas dėl paslaugų prekybos” (General Agreement on Trade in Services – GATS) yra pirmasis daugiašalių taisyklių rinkinys, apimantis tarptautinę prekybą paslaugomis. GATS 29 straipsniai apima visus paslaugų sektorius. Susitarime išdėstomi bendri įsipareigojimai, kurių turi laikytis visi nariai. Taigi Susitarimas apima visas paslaugas, kuriomis prekiaujama tarptautiniu būdu. Tai apima visus įvairius būdus, kuriais galima teikti tarptautines paslaugas. GATS apibrėžia 4 iš jų: 1)Paslaugos, teikiamos iš vienos šalies į kitą (tarptautiniai telefoniniai skambučiai); 2)Vartotojų arba firmų naudojamos paslaugos kitoje šalyje (turizmas); 3)Užsienio kompanijos, įsteigiančios filialą paslaugoms teikti kitoje šalyje (užsienio bankai įsteigiantys filialus šalyje); 4)Individualus keliavimas iš savo šalies teikti savo paslaugas kitoje šalyje (modeliai, konsultantai). Pagal minėtąjį Susitarimą bus liberalizuotas bankų, draudimo, transporto ir kitų paslaugų teikimas. Susitarime taip pat aptarti darbo jėgos klausimai. Susitarimas apibrėžia žmogaus teises laikinai pasilikti šalyje tam, kad jis galėtų teikti paslaugas. Reikėtų paminėti ir tai, kad Susitarimas taip pat apibrėžia tai, kad jis nėra taikomas žmonėms, ieškantiems pastovaus įsidarbinimo ar pilietybės gavimo sąlygų. Kol kas dar nesusitarta dėl audiovizualinės ir kino filmų produkcijos liberalizavimo, dėl kai kurių finansinių paslaugų ir laivininkystės. Šalys narės turi priimti specialius įsipareigojimų sąrašus prekybai paslaugomis. Įsipareigojimai garantuoja šalies rinkos atvirumą išvardintuose sektoriuose, taip pat išvardina rinkos atvirumo apribojimų ir nacionalinio statuso apibrėžimus. Pavyzdžiui, jei Vyriausybė įsipareigojo leisti užsienio bankams veikti jos vietinėje rinkoje, tai, pagal Susitarimo apibrėžimus, susiduriame su rinkos atvirumo įsipareigojimu. Jei Vyriausybė riboja licenzijų skaičių, tai susiduriame su rinkos atvirumo ribojimu. Jei užsienio bankui leidžiama įkurti tik vieną filialą, kai tuo tarpu vietiniams bankams leidžiama steigti daugiau filialų, tai susiduriame su nacionalinio statuso išimtimi, nes nacionalinis statusas – tai toks reikalavimas, kai reikalaujama, kad prekėms (šiuo atveju paslaugoms) patekus į šalies narės rinką, jos būtų traktuojamos ne mažiau palankiai, negu lygiavertės vietinės gamybos prekės.

6.Produktų rinka. Tarptautinei produktų ir prekių prekybai priklauso žemės ūkio produkcija, gyvulininkystės, miškų ūkio, žuvies ir jūrų pramonės produktai, o taip pat iš jų pagaminti pusfabrikačiai ir tam tikri gatavi produktai. 1999 metais pasaulinė prekyba palyginus su 1998m. padidėjo 3%. Didžiausia dalis teko V. Europos šalims, Azijos valstybėms bei Š. Amerikai. Pagrindines pozicijas pasaulinėje produktų rinkoje užima grūdiniai ir jų perdirbimo produktai: sėmenys, augalinė alyva, daržovės, vaisiai, mėsa ir t.t. dauguma maisto prekių ir produktų prekyba pasaulinėje rinkoje vykdoma prekybos biržose, o tokių prekių kaip kviečiai, kava, cukrus, kai kurios sėmenų rūšys ir kt. kainos ne biržos prekyboje orientuojasi biržų kotiruotėje. Kai kurios prekės parduodamos aukcionuose, kuriuose nustatomos pasaulinės kainos. Maisto produktų pasaulinių kainų nustatymui taikomos pagrindinių importuojamų ar eksportuojamų importo ar eksporto kainos. Pvz: Londono rinkoje kainos nustatomos riešutams, medui, Paryžiaus didmeninėje rinkoje – daržovėms ir vaisiams. Daugumai maisto produktų kainoms būdingas didelis įvairių faktorių nestabilumas (oro sąlygos, pasiūlos ir paklausos sezoniškumas ir pan.). Įvairių prekių kainų svyravimai metų eigoje gali pasiekti 100%, o mėnesio eigoje 10-13%. Pasaulinių kainų dinamika labai priklauso nuo užsienio prekybos politikos: tarifinio ir netarifinio reguliavimo, subsidijų ir pan. Esant dideliam maisto produktų, taip pat ir žaliavų kainų svyravimui, tarptautiniame lygyje imamasi priemonių rinkai stabilizuoti. Tarptautiniuose prekybiniuose susitarimuose dalyvaujantys eksportuotojai ir importuotojai eksporto kvotų, buferinių atsargų pagalba bando reguliuoti kainas kavai, kakavai, cukrui ir kt. Asocijuotos šalys – eksportuotojos reguliuoja reguliuoja kainas tokiems produktams kaip pipirai, bananai ir pan. 15. Skirtumo sandoriai, sandoriai su premijomis,
sandoriai su opcionais. Skubių (fjučerinių) sand atveju, spekuliacinio charakterio kontragentai, pasinaudojant kainų svyravimais biržų prekėms, pasikliauja pelno gavimu, skubių kontraktų pirkimo-pardavimo pagalba ir taip stengiasi suformuoti nustatytą biržų kotiruočių tendenciją. Kadangi šalys nenumato šalys nenumato realių prekių pardavimo, sand likvidacija slypi skirtumo, esančio tarp fjučerinės kainos ir spot kainos, išmokėjime, sand realizacijos dieną. Todėl spekuliacinių operacijų atmaina vadinama skirtumo sand. Kiekviena iš šalių turi teisę savo nuožiūra bet kurią dieną įvykdyti sandorio likvidaciją, sudarant atvirkštinį sand. Prieš terminą vienašališka sandorio likvidacija gali vykti išmokant skirtumą tarp fjučerinės kainos ir faktinės f kainos, kuri yra likvidacijos dieną. Vienašališkos sandorio likvidacijos rezultate, susidaro sąlygos įvykdyti skirtingas spekuliacines op. Priklausomai nuo kainų kaitos Brokeriai žaidžia arba kainų pakilimu arba kritimu. Kurie žaidžia kainų pakilimu-buliai, o kritimu-meškos. Buliai perka nustatytos kokybės skubius kontraktus, sau sudarydami ilgą poziciją. Taip organizuojami didelių partijų prekių supirkimai, atsižvelgiant į stabilius pasiūlymus, priveda prie didėjančių kainų biržoje. Ta situacija vadinama “xossa”. Kada kainų augimas pasiekia laukiamą lygį, buliai kontraktus realizuoja pelningai. Meškos žaidžiančios kainų kritimu, parduoda skubius kontraktus, kas sąlygoja pasiūlymų augimą biržoje. Tai iššaukia kainų sumažėjimą. Situacija-baisu. Sandoriai su premijomis. Sand su premijomis sudaro tai, kad viena iš šalių turi teisę atsisakyti nuo savo įsipareigojimų, ir už tai sumoka kiati šaliai sąlygotą premiją. Sand su premija galima apibrėžti kaip sutartį, pagal kurią viena iš šalių pasižada sumokėti kitai numatytą sumą už suteiktą pasirinkimo teisę įvykdyti arba neįvykdyti sand pilnai arba kurią nors jo dalį. Premija sumokoma priklausomai ar apsinaudojo atitinkama šalis savo teisėmis ar ne. Sandoriai su opcionais. Sand su opcionais tai atmaina sand su premijomis. Perkamas opcionas, t.y. standartinis šios rūšies sandorių kontraktas, parduodant ar perkant duotos kokybės prekes, nustatytu laiku ir kaina, apibrėžtą sandorio sudarymo dieną. Opc pirkėjas prisiima sau įsipareigojimą išmokėti nustatytą premiją pardavėjui ir neprivalo pirkti ar pristatyti prekes. Yra tokie opc tipai: 1) “call”-pirkėjas gauna teisę pareikšti arba apie prekių pirkimą, rba atsisakyti nuo pirkimo. 2) “put”-pirkėjas gauna teisę pareikšti apie prekių pardavimą, arba atsisakyti nuo pardavimo. 3)dvigubas opcionas-ar įvykdys prekių pirkimą ar pardavimą. Sprendimas priimamas priklausomai nuo kainų pasikeitimo dydžio bei linkmės ir nuo opc tipo. Call opc pirkėjas laukia kol kainos pakil iki tokio lygio, kuris žadės jam pelno gavimą po premijos ir komisinių išmokėjimo. “put” laukia kainų kritimo.

7. Grūdinės kultūros. Gyvi gyvuliai, mėsos, pieno produktai. Grūdinės kult. – kviečiai, rugiai, miežiai, kukurūzai ir kt. yra populiariausios pr. pasaulinėje rinkoje. Jos naudojamos kaip pašarai gyvuliams, perdirbamos pramonės žaliava. Todėl gr. kult. rinka turi nemažą įtaką maisto ir žemės ūkio prod. rinkos plėtrai. Gr. kult. sudaro apie 17proc. pasaulinės prekybos žemės ūkio prod. rinkos plėtrai. 2000m. pasaulinė prek. grūdais sudarė 857 mln. t. Daugiausia prekiaujama miežiais. Šioms gr. kult. tenka 2/3 visų gr. kult. prekybos. Kviečiai sudaro apie 20proc. pasaulinės prek. žemės ūkio produktais. Stambiausia kviečių gamintoja yra Kinija. Žymesnės šalys importuotojos yra Japonija, Brazilija, Alžyras, Iranas, Indonezija. Kiti pagr. gamintojai yra ES šalys (jų tarpe pirmą vietą užima Prancūzija); Indija, JAV, Rusija. Stambiausi eksportuotojai JAV, Kanada, Argentina, taip pat ES šalys. Gr. kult. rinkos prognozavimu bei tos rinkos tam tikry laipsniu reguliavimo užsiima tarptautinė kult. taryba TGKV. Pasaulinės gr.kult. kainos daugiausiai formuojasi JAV rinkoje. Tarpt. ryžių rinkai būdingas specifiškumas, susijęs su ryžių gamyba bei vartojimu. Ryžiai vieni iš pagr. maisto prod. Azijos ir kt. šalyse. Jie pasaulinėj prekyboj sudaro dideles apimtis. Azijos šalims tenka 90proc. pasaulinės ryžių gamybos bei suvartojimo. Daugiausia ryžių išauginama Azijoje (92proc.), Kinijoje, Indijoje, Vietname ir kt. Esant didelei ryžių paklausai šių prod. kainos Azijos šalyse pakankamai stabilios. Stamb. ryžių eksportuotojai Tailandas, JAV, Vietnamas, Indija, Pakistanas. Pagr. import.: Iranas, Saudo Arabija, Brazilija, Senegalas. Be gr.prod. pasaulinėj rinkoj prekiaujama duonos prod. (duona, makaronai, vafliai, džiūvėsiai) bei miltų gaminiais (miltai, skaldyti ryžiai). Duonos rinka susiformavo per paskutinį XXa. ketvirtį, esant maisto pramonės diversifikacijai, kurios dėka galima šios prekių grupės plati nomenklatūra bei kainų įvairovė. Stamb. eksport. Vokietija, o import. Japonija. Pasaulinė pr. stambiais raguočiais apima 5mln. galvų per metus, kiaulių – 9-10mln, o avių – 15mln. Gyvuliais prekiauja visos šalys, tačiau pagr. eksport. yra JAV, ES šalys bei Kanada. Pr. gyvais gyv. turi regioninę reikšmę, daugiausia ji išplitus JAV ir ES šalyse. Pagr. regionai mėsinių arklių ir arklienos realizavimui yra Italija, Pranc.,
šalys ir Austrija. Pasaulinėje mėsos rinkoje prekiaujama ir paukštiena: vištomis, žąsimis, kalakutias, balandžiais, fazanais ir kt. Skirtingai paruošiama kiauliena, jautiena, ožkiena, švieži, atžaldyti bei užšaldyti mėsos gaminiai. Pagr. jautienos tiekėjai yra Australija, Brazilija, Argentina, N.Zelandija, Urugvajus, o taip pat ES šalys, JAV, kiaulienos – Danija, Beneliukso šalys, Kanada, ėriukų mėsos – N.Zelandija ir Australija, o vištienos – ES šalys ir JAV. Mėsos kainos rinkoje labai svyruoja priklausomai nuo kokybės, pateikimo sąlygų ir kt. veiksnių. Kasmetinė pieno prod. apimtis viršija 11 mln. tonų. Labiausiai išplėtota sūrių, svieto, pieno miltelių prekyba. Pagr. tiekėjai ES šalys ir N.Zelandija.

8. ŽŪ žaliavų rinka (miško pr., medvilnė, vilna, kaučiukas). Pasaulinės pr. žaliavos eksportas 2000m. sudarė 116 mln.JAV dol arba 1,9 proc. viso pasaulinio eksporto. ŽŪ žaliavų rinkai priklauso medvilnė, vilna, kaučiukas bei piško pr. Miško pr. 1983-1993m. pasaulinė apvalių miško medž. gamyba išaugo nuo 3044,9 iki 3484,4 mln.m3, faneros nuo 44 iki 48,3 mln.m3, medžio drožlių plokščių – nuo 39,9 iki 51,6 mln.m3, gero medžio plokščių – nuo 16,5 iki 19 mln.m3, popieriaus ir karotono – nuo 177 iki 253,3 mln.m3. Per tą patį laikotarpį pjaunamos medienos sumažėjo nuo 441,8 iki 432,4mln.m3. Didž. miško pr. gamintojai: *apvalių miško medž.: JAV, Kinija, Indija, Brazilija, Kanada, Rusija; *pjaunamos medienos: JAV, Kanada, Rusija, Japonija, Kinija; *faneros: Jav, Indonezija, Kanada, Rusija; *Medžio drožlių plokščių: Vokietija, Jav, Kanada, Rusija, Prancūzija; *gero medžio plokščių: Jav, Kinija, Rusija, Japonija; *popieriaus ir kartono: Jav, Japonija, Kinija, Kanada, Vokietija, Suomija ir Pranc. Spartus miško pr. tiekimas vyksta Kinijoje ir Jav. Medvilnė pagr. pr. pasaulinėje tekstilės pluošto rinkoje. Ji sudaro apie 50proc. visos tekstilės pluošto rinkos. Daugiausia med. pagaminama Kinijoj, Jav ir Indijoj. Pagr. med. eksport. yra Jav, Uzbekistanas, Australija, Pakistanas, Turkmenistanas. Stamb. import. – Rusija, Korėjos Resp., Japonija, Indonezija ir ES šalys. Pagr. med. pasaulinės prek. centras yra Niujorko birža bei tarpinė rinka Liverpulyje. Medvilnės kainos priklauso nuo pakl ir pasiūl santykio, nuo vyriausybiniomedvilnės eksp bei impor reguliavimo, nuo naujų stambių pardavėjų bei pirkėjų įėjimo į rinką bei nuo gamtinių sąlygų. Med. rinka skirstoma į trumpo pluošto, vidutinio pluošto ir plono pluošto rinkas. Pasaul. rinkoj gali būt parduodamas ir iškedentas med. pluoštas. Vilna viena iš brang tekstilės žaliavų. Paklausa vilnai sudaro 5proc. tekstilės rūšių paklausos. Labiausiai paplitus prek vilna forma – aukcionai. Australijos aukcionuose klasifikuojamos vilnos rūšys. Pasaul prek praktikoje visos vilnos rūšys skirstomos į: aukščiausios kokybės; l.geros kok; geros kok; vidutinės kok; žemos kok. Pagr vilnos gamintojai yra Pietų pusrutulio šalys: Australija, N.Zelandija, Argentina, Urugvajus, NVS šalys. Kaučiukas – žaliava gumos gamybai. Skiriamas natūralus ir sintetiniai kaučiukas. Natūr gaunamas iš kaučiukinių augalų, o sintetinis – polimerizuojant monomerus. Natur kauč paklausa pasaul rinkoje, o taip pat ir jo kainos yra stabilios. Nors dirbtinio kaučiuko gamyba išaugo, tačiau jis negali visiškai pakeisti natūr kauč. Tai liečia aviacinių padangų, sanitarinių guminių produktų gamybą. Natūr ir sintet paklausos santykis yra atitinkamai 30 ir 70proc. Beveik 70proc pasaul sintet kauč gamina 7 galingiausios pasaul valstybės bei Rusija. Daugiausia sintet kauč vienam gyv kilogramais pagaminama Taivane, Belgijoj, Olandijoj ir Japonijoj. Iš sintet kauč gaminama daugiau nei 50 000 pavadinimų gaminių. Daugiausia sunaudojama auto padangų gamybai. Pasaulinių natūr kauč centru laikoma Pietvakarių Azija. Didž natūr kauč gamintojas iki 1898 buvo Malaizija, nuo 1993 – Tailandas, Indonezija. Šioms šalims tenka apie 4/5 visos natūr kauč gamybos. Pastaruoju metu plečiasi kauč plantacijos Vietname, kambodžoje ir Laose. Tikimasi, kad ateityje didž natūr kauč tiekėju taps Indonezijos Sumatros sala. Pagr natūr kauč prikėjai yra išsivysčiusios šalys, taip besivystančios Azijos šalys.

9. Kuro rinka (nafta, benzinas, gamtinės duojos, anglis). Pasaul kuro rinka apima prek anglimis, koksais ir briketais, nafta, naftos prod; gamtinėmis dujomis bei elektros energija, tačiau didž reikšmę turi prek nafta, naftos prod, gamtinėmis dujomis bei akmens anglimi. Svarb vieta pasaul kuro gamyboje bei suvartojime tenka naftai (40proc), dujoms (23proc); angliai (31proc). Nafta svarb pasaulio energetinis išteklius. Pasaul prek 1994-1995m. sudarė 1,91proc, 1997 – 36proc visos pasaulyje vartojamos energijos. Kasmet poreikis naftai vidutiniškai padidėja 1,3-1,5proc. Išžvalgytos naftos atsargos pasaulyje nuolat didėja, jų užteks 40metų. Stambiausi gamint Saudo Arabija, Jav, Iranas, Meksika ir NVS šalys. Daugiau kaip pusė perdirbtos naftos naudoj kurui, auto pramonėj ir elektros energ gamybai, sintet audinių, kaučiuko ir plastmasės gamybai. Du trečdaliai visų pasaul naftos atsargų sukaupta Persijos įlankoje. 1997m. pramoniniu būdu naftą siurbė apie 90 pasaul šalių. Didž naftos gavėja yra Saudo Arabija ir daug. jos eksportuotoja. Svarb SA pirkėjai Japonija, P.Korėja, Pranc, Vokiet,
Jav. 10 didž naftos vartotojų – Jav, Japonija, Rusija, Vokietija, Kinija, Italija, Prancūzija, Meksika, D.Britanija, P.Korėja. Šių valstybių dalis pasaul naftos gavyboje viršija vos trečdalį. Prie 10 didž naftos import galima priskirti Jav, Japoniją, Vokietiją, P.Korėją, Italiją, Pranc., Singapūrą, Oland., Ispa., Indiją. šioms šalims tenka 85proc pasaulinio naftos impor ir tik 15proc visos gavybos. Naftos kainos nustatomos tarpt naftos ir Niujorko NYMEX biržoje. Naftos kainos rinkoj priklauso nuo eko vystymosi tempų visame pasauly ir atskiruose regionuose, nuo valiutos svyravymų, politinių įvykių, mokslinio techn vystymosi ir kt. Su nafta glaudžiai susijusios naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės šakos. Benzinas svarb naftos perdirbimo produktas. 1996m. pasaul pagaminta 820 mln t benzino. Daug pagaminama Jav, Japonijoje, Kinijoje ir Rusijoje. Didž benzino eksport – Rus, Kanada, Meksika, Venesuela, Oland, Pranc ir Saudo Arab. Tarp daug auto kurą import valstybių galima išskirti – Pranc, Jav, japoniją, Vokietiją. Gamtinės dujos – natūr dujos, esančios uolienose, vandenyje, atmosferoje. Esant dabartiniam gavybos lygiui išžvalgytų dujų atsargų užtektų 62 metams. Beveik pisė išžvalgytų gamt dujų sutelkta NVS šalyse. Europai tenka tik 4proc pasaulio išžvalgytų gamt dujų išteklių. Pasaul dujų rinka palyginti su naftos yra daug siauresnė. Prek dujomis tenkina apie 20proc pasaulio dujų poreikio, o tuo tarpu nafta – net 50proc pasaulio naftos poreikio. Didž dujų export – Rus, Kanada, Alžyras, Olandija, Indonezija, o import – Jav, Vokietija, Ukraina, Japonija, Italija, Pranc. Gamtinės dujos vis dažniaus pakeičia naftą ir anglis įv ūkio šakose. Jos naudojamos kaip kuras šiluminėms elektrinėms ir žaliava chemijos pramonei. Anglis – labiausiai paplitusi kuro rūšis. Anglies atsargos didesnės už naftos ir dujų atsargas kartu paėmus. 1998m. išžvalgytos anglių atsargos sudarė 2000 mlrd tonų, tai užtektų 500 metų. Daugiau nei 96proc visų anglies atsargų yra sukaupta dešimtyje pasaul šalių: Rus, Jav, Kinijoj, Australijoj, Kanadoje, Vokietijoje, PAR, D.Brit, Lenkijoj, Indijoj. Anglis kasama atviruoju ir uždaruoju būdu. Pasaul rinkoj dėl anglies kainų vyksta kova, geriausią padėtį užima valstybės, anglį išgaunančios atviru būdu (PAR, Australija). Svarb export – Australija, JAV, PAR, taip pat Kolumbija, Indonezija, Venesuela, Kinija, Lenkija, Rus. Pagr import – Japonija ir ES šalys.

10. Pasaulio rinkos prekių struktūra. Tarpt. Organ. sistemizuoja ir klasifikuoja prekes, kurios yra tarpt.prekybos objektai. 1983 m. buvo paskelbta harmonizuota prekių aprašymo ir kodavimo sistema HCDCS. Prekių klasifikacija atliekama pagal požymius: prekės kilmė, medžiagos rūšis, iš kurios pagaminta prekė, prekės paskirtis, cheminė prekių sudėtis. Pirmi 2 sk. reiškia prekės grupę, 4 – prekės poziciją, 6 – subpoziciją. Ši harmonizuota sistema yra pagrindas deryboms PPO ir susieta su JTO klasifikavimo sistema. 1986 m. buvo parengta ir paskelbta SITC klasifikacinė sistema. Čia prekės buvo skirstomos pagal žaliavos rūšį, prekės apdirbimo laipsnį, prekės paskirtį, vietą tarptautinėje prekyboje. SITC yra dešimtainė kodavimo sistema, kur 1sk rodo prekinį skyrių, 2sk – prekės grupę, toliau pogrupis, pozicija, subpozicija. Yra 9 skyriai, 67 grupės, 261 pogrupiai, 1033 pozicijos, 3118 subpozicijos. Tarpt. Prekybos statistikai naudojamas Padidintų ekonominių grupuočių prekių klasifikatorius CBEC. CBEC remiasi į HCDCS ir SITC įtrauktomis prekėmis. Čia visos prekės suskirstytos į 7 grupes pagal jų paskirtį, o kiekvienos grupės viduje pagal apdirbimo lygį. Keletas prekių sujungti į grupes pagal pramoninio ar asmeninio vartojimo principus, o keletas pagal naudojimo laiką. CBEC paaiškinto šios reikšmės: 1) žaliavinės prekės – ž.ū., miškin., žūklės, medžioklės prekės bei naud.iškasenos, kurių kaina pakinta nedaug jas apdirbus; 2) pusfabrikačiai – produktai, reikalaujantys tolesnio apdirbimo arba įtraukti į kitų prekių sudėtį; 3) gatavi dirbiniai – visi pramoniniai dirbiniai, skirti asmeniniam vartojimui ir naudojimui bei kapitaliniai įrengimai pramonei, ž.ū., ir pan. Gatavi dirbiniai g.b. trumpal.vartojimo, skirti pramonei (suvartojimo laikas <1m.) ir ilgalaikio vartojimo(>1m., skirti pramonei, valst. bei privačioms įmonėms). Taip pat išskiriamos trumpal.vartojimo prekės (<=1 m.), vidut.naudojimo prekės (1-3 m., sąlyginai maža kaina), ilgal.vartojimo (>3 m. ir jei brangio prekės 1-3 m.). Tarpt prekybos struktūroje (1970-1992 apibendrinimas) dominuoja perdirbimo pramonės produkcija (70-75% eksporto), toliau pramoninės prekės (apie 10%), kuras (10-20%), rūdos ir metalai (3-8%), kas liko ž.ū. žaliavos (1-2%). 11. Pasaulinės kainos. Egzistuoja keletas kainų tam pačiam produktui arba produktų grupei arba tos pačios kokybės prekėms toje pačioje apyvartos sferoje (imp, exp) pagal vienodas bazines pristatymo sąlygas. Pagal tai skiriamos: 1) kainos pagal paprastus komercinius sandorius apmokant: a) konv.valiuta; b) nekonv. arba ribotai konv. valiuta. 2) kliringo kainos; 3) kainos pagal valstybinės pagalbos programas ir t.t. Kad kaina būtų pasaulinė, ji turi atitikti tokius reikalavimus: 1) reguliarumas; 2) atskiras komercinis charakteris (t.y. nesusiję su prieš tai buvusiais kontraktais); 3)
laisvas politinis – prekybinis rėžimas (t.y. nevaržomos); 4) vykdomos laisvai konv valiuta. Pasaulinėje prekyboje naudojamos 2 pagr kainų rūšys: 1) atsiskaitomosios, t.y. nustato eksportuotojai individualiai pagal įvairias metodikas; 2) biuleteninės arba skelbiamosios, t.y. skelbiamos specialiuose info šaltiniuose (laikraščiai, žurnalai, katalogai, kainoraščiai), jos atspindi pasaulinių kainų lygį (skirstomos: biuletenių kainos, biržų kotiruotės, aukcionų kainos, faktinių kontraktų kainos, didelių firmų pasiūlymai). Biuleteninės kainos – bazinės kainos (nustatomos dar ir incoterms pagalba), t.y. nuo jų prasideda derybos. Jos atspindi išsivysčiusių šalių didmeninės vidaus ir tarpt.prekybos kainas. Bazinės kainos nustatomos atsižvelgiant į bazines pristatymo sąlygas, kurios nurodo ar įtraukiamos į kainą transportavimo išlaidos ar ne. Atsižvelgint į kainodaros ypatumus išskiriamos 2 pagr prekių grupės: 1)perdirbimo pramonės produkcija;2) žaliavos. Jų tarpt kainų nustatymas skiriasi. (1) kainas nustato dideli gamintojai ar eksportuotojai 2 metodais: a) pilnų išlaidų ([sum visos išlaidos + norimas pelnas] / gaminių kiekis = vieneto kaina); b) tiesioginių išlaidų – paskaičiuojami keletas kainų variantų bei kiek kiekvienu atveju preliminariai bus parduota, iš laukiamų įplaukų dydžio išskaičiuojamos tiesioginės išl. Taip nustatomas antkainis – pelno marža 1 vnt ir visam prognozuojamam pardavimų dydžiui. Galutinės kainos tikslinamos pagal nuolaidų ir antkainių sistemą, priklausomai nuo rinkos konjunktūros. Mašinų ir įrenginių kainoms dar svarbu išskirtinės kainos, t.y. kainos našumo vienetui, galingumui ir pan. Nustatant kainas žaliavoms(2) pagr vaidmenį vaidina pasiūlos ir paklausos santykis rinkoje. Kainas gali nustatyti eksportuotojai (pvz.: grūdams JAV ,Kanada), biržų kotiruotės (Londono metalų birža), aukcionai (Sankt-Peterburgo kailių). Didelę reikėmę turi šalių eksportuotojų sąjungos (OPEC). Tas visai nebūdinga apdirbamos pramonės produkcijai.

xxx. Prekių biržos(B). B – nuolat veikianti prekyvietė, kurioje pardavėjas, pirkėjas ir B tarpininkas susitinka sandorio sudaryti. Tai taip pat ir didelis info centras apie prekes. B būna viešos ir privačios. Privačios labiau paplitę, jos organizuojamos aukcionų forma, bet savo nariams neišmoka dividendų. Čia nariai gauna monopolines teises, kuriomis naudojasi sudarant sandorius. B institutas kuriasi narystės principu. Nariai yra fiziniai asm, pristatantys įmones, besikreipiančias į B-as. Prekyb organ finansuoja narystės pirkimą ir palaiko kandidatą. Finansiniai reikalavimai skiriasi prikl nuo narystės tikslo – jei narystė naudojama sau, tai aukšti reikalavimai, o jei naudojama organ interesams, tai nelabai svarbu finansai. Daugumoje B yra skirtingos narystės kategorijos, priklausomai nuo taisyklių ribojimo lygio. Narių sk g.b. apibrėžtas B įstatuose ar nustatomas direktorių tarybos. Narystės kaina prikl nuo B aktyvumo. B dalyviai, kaip ir B nariai, gali sudaryti sandorius, bet negauna nuolaidų ir nerenka B vadovybės. Brokeriai samdomi tarpininkauti sandorių sudaryme, veikia 3-ių asm vardu bei sąskaita, gauna komisinius(proc nuo prekių kainos). Turi laikytis nustatytų B įstatuose sąlygų, išlaikyti egzus. Brokerio f-jas dažnai atlieka B nariai ar dalyviai. Toks tarpininkavimas dažnai būtinas dėl atstumo ir pan. Kviestiniai svečiai PB užima paskutinę grupę, gali sudaryti sandorius su narių ir brokerių pagalba. Didžiausią įtaką turi tarpt prekių B, kuriose yra nusistovėjęs prekių asortimentas. Todėl būtina žinoti, kuriose B kokios prekės yra ir kuriose konkrečių prekių kainos t dažniausiai naudojamos kontraktams. Žinomiausios tarpt prekių B: * Londono metalų B LME (plienas, aliuminis, varis, alavas, švinas, cinkas, nikelis, sidabras) * Londono tauriųjų metalų luitų B LBM (auksas, sidabras, jų monetos) * New York merkantilinė birža Nyme x (platina, paladis, nafta, naftos pr, skystos gamtinės dujos) * Prekių B New York – Comex (varis, cinkas, auksas, sidabras), * New Yorko prekių B – NYCE (medvilnė, apelsinų sultys) * Londono tarpt naftos B IPE (nafta, naftos pr, gamtinės dujos) * Londono prekių B LCE (kava, kakava, cukrus, kviečiai, bulvės) * Čikagos prekybos taryba – CBOT arba CBT (auksas, sidabras, aliejus, grūdai, sojos miltai ir kt.) * Kavos, cukraus ir kakavos birža JAV – CSE * Roterdamo B Londono aukciono rinka – arbata; medvilnės – New York, kavos – N.Y., cukraus N.Y. * Metal Exchange Corporation (spalvotieji metalai). 12.Biržų prekės (BP). B apyvartoje tradiciškai pasireiškiančioms prekėms priklauso:1)augalininkystės produktai (grūdai, aliej kult, cukr, kkv, kava, arb, prieskon, medvil, apel sult, kaučiuk);2)gyvulininkystės prod (šviež ir šaldyta mėsa, kiaulės, broileriai, skrandukai, kiaušiniai, lydyti taukai, šeriai, odos, vilnos, žuvies miltai);3)energetinės medž, taip pat ch medž (nafta, benzinas, tepalas, acetonas, spirit);4)metalai, dirbiniai, pusfabrikačiai iš jų. Biržų prekės skiriasi nuo žaliavų prekių tuo, kad jos turi bendrų bruožų, charakterizuojančių jas, kaip biržų prekybos objektus: 1) BP t b vienodos (pakeičiamos) 2) BP t atitikti standartus 3) BP neturi greit gesti 4) PB paklausa ir pasiūla t turėti masinį charakterį 5) BP pasiūla dažniausiai viršija pakl ilgą
pakl ir pasiūl lengvai prognozuojama. Standartas plačia prasme – prekės pvz su kuriuo lygina mos panašios prekės. Duoto pvz konkrečios charakteristikos t.b.aiškiai apibrėžtos. Vartotojui standartai užtikrina prekių kokyb, svorį, išvaizdą. Standartizuotą prekę galima parduoti ar pirkti tik naudojantis pavadinimais ir rūšių numeriais. Prekių B naudojami standartiniai kontraktai su kiekybės standartais, sandorio charakteriu. Aukščiausio standarto prekių tiekėjas, payginus su nurodytu standartiniam kontrakte, gauna priemoką – žemiausio – mažesnę kainą. Prekėms nustatomos 3 tipų kainos (kotiruotės): 1) pardavėjo 2) pirkėjo 3) sandorio faktiška kaina. G.b. išskiriamos pradžios, vidurio ir pab sesijos kainos. Tai leidžia B prekybos dalyviams orientuotis trump kainų pasikeitimo tendencijose. Kotiruotės nustatomos rūšiai, kuri buvo priimta stand kontrakte. B vadovybė nustato min prekių realizacijos dydį B-oje. Pvz, rugių (amer) min 5000 bušelių, vario (London) min 25 t. NY PB 25 000 svarų vario.

14. Biržų operacijos. Egzistuoja keletas biržos operacijų atmainų ,kurios skirstomos: 1) pagal sandorio įgyvendinimo rezultatą. 2) pagal sandorio realizacijos laiką. Pagal sandorio įgyvendinimo rezultatus išskiriami realūs ir spekuliatyviniai sandoriai. O taip pat draudiminės operacijos, apjungiančios abi formas, pagal periodo tęsimąsi, tarp sandorio sudarymo momento ir jo realizacijos momento-esami ir skubūs sandoriai. Sandoriai su realiomis prekėmis. Realūs sandoriai sudaromi su tikslu perduoti pardavėjo prekės nuosavybės teises vartotojui už nustatytą piniginį ekvivalentą. Grynieji sand (spot), numato prekių perdavimą nedelsiant po sandorio sudarymo. Pristatymas vyksta atitinkamų dokumentų perdavimu. Apmokėjimas vyksta sudarant sand arba sekančią dieną. Skubūs sand, vadinami forvardiniais numato prekių pristatymą vėlesniu laiku, negu grynaisiais sandoriais. Jiems priskiriami: 1) prekių atvežimo sand, pakrovimas iki sand sudarymo ir atvežimas į nurodytą vietą. 2) prekių pakrovimo sand, pardavėjas įsipareigoja pakrauti ir išsiųsti prekes iki to laiko kuris nurodytas sand. 3)prekių pristatymo sandoris, pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į nurodytą vietą iki nustatyto termino. Skirtingų biržų taisyklės numato min it max realizavimo terminus forvardiniuose sand. Paprastai tai 3 mėn. laikotarpis, nors kai kuriuose biržose nustatomi 14, 17. 24 mėn terminai.. Forvardinių sand kainos skiriasi nuo grynųjų sand kainų, kas surišta su realizacujos dieną numatomais kainų nukrypimais, lyginant su kainomis, kurios buvosandorio sudarymo dieną. Jeigu skubaus sand prekių kaina aukštesnė negu “spot” kaina, kuo vėlesnis apmokėjimo laikas, tuo aukštesnė kaina, tai šis skirtumas vadinamas kontango. Esant stabiliai situacijai, forvardinių sand kainos pakyla virš grynųjų sand kainų. Kai prekės kaina terminuotu sandoriu žemesnė nei spot kaina, be to kaina tuo žemesnė, kuo vėlesnis apmokėjimo laikas, tai šis skirtumas vadinamas “backwardation”. Neatidėliotinų sandorių kainų pakilimas virš forvardinių, byloja prekių trūkumą. Operacijao su realimis prekėmis sudaro nedidelę dalį biržos apyvartos. Realizuojant prekes per biržą, pardavėjui atsiranda papildomos išlaidos: komisinių išmokėjimas, užmokestis už prekių draudimą ir jų saugojimą kai būna biržos sandėlyje. Transporto išlaidos yra didesnės realizuojant per biržą. Pirkėjui yra naudingiau gauti prekę tiesiogiai iš gamintojo. Biržų prekių gamintojai stengiasi prekes parduoti tiesiogiai vartotojams dėl aukštesnių kainų, taip pat, kad stambūs prekių pristatymai į biržą gali iššaukti kainų mažėjimą, ypač rinkos pusiausvyros atžvilgiu. Realių prekių sand sudaromi per biržas min apimtimis, iškilus sunkumams realizuojant produkciją tiesiogiai vartotojams. Fjučerinės operacijos. Grynų atsiskaitymų sandoriai ir forvardiniai sandoriai pateikia sand su realiomis prekėmis, tuo laiku, kai visi spekuliacinio charakterio sand vadinami fjučeriniais, kurie sudaromi su tixlu ne realių prekių tiekimiui, odėl pelno gavimo, esant kainų skirtumui. 38. Finansiniai prekybos politikos metodai (Lietuvje). Subsidijos. Būna vidaus ir užsienio . Valstybė remia pr exp į užsienį ir netiesioginę imp diskrimanaciją.Vidaus subsidijos LT taikomos žū produkcijai supirkti, o vėliau tą produkciją perparduoti. 1995 metų nutarimas skelbė 1995 metų derliaus augaliniakystės produkcijos minimalias ribines supirkimo kainas ir nustatė subsidijas, mokamas prie min ribinės supirkimo kainos. Subsidijos buvo mokamos iš Nacionalinės žū veiklos programos priemonėms finansuoti 1995 skirtų lėšų. 1999 m Nacionalinės žū veiklos programos priemonėms finansuoti buvo skirta 67,7 proc visų ŽŪ ministerijai skirtų lėšų, daugiau negu pusė jų – žū produkcijai supirkti pagal kvotas ir jos exp subsidijuoti. Dempingas Antidempingo, kompensacinės priemonės nėra įprastiniai prekybos politikos instrumentai, tačiau pasaulinė praktika rodo, kad jos vis dažniau taikomos ne tik kovoti su nesąžininga konkurencija bet ir kaip papildoma rinkos apsaugos priemonė. LT ekon tampant vis atviresnei, iškyla būtinybė ginti LT gamintojus nuo nesąžiningos užsienio konkurencijos, nes užsienio gamintojams ypač palankios sąlygos sužlugdyti LT gamintojus ir užimti rinką.
Antidempingo įst tikslas – sudaryti sąlygas ginti LT gamintojus nuo nesąžiningos pr exportuotojų konkurencijos, kai įvežamų pr kainos yra žemesnės už panašių pr kainas exportuojančioje šalyje ir tuo daroma materiali žala LT gyventojams. Numatytos apsaugos nuo dempingo priemonės, kur pagrindinė – antidempingo muitas. Įst suderintas su GATT reikalavimais.

16. Arbitražiniai sandoriai. Norint išvengti per didelių svyravimų biržoje, kylančių iš spekuliantų veiklos, numatomi apribojimai: dienos eigoje nustatomos kainų pasikeitimo ribos; apribojama mėnesio eigoje perkamų ar parduodamų prekių kokybė. Šiuos apribojimus galima apeiti, o riziką sumažinti, vykdant arbitražinius sandorius, kurie sudaromi tuo pat metu pirkimui ir pardavimui: 1)vienos rūšies prekių skirtingose biržose; 2)tų pačių prekių skirtingų rūšių, vienoje ar skirtingose biržose; 3)skirtingų, bet artimų viena kitai pagal kilmę, gamybos procesą ar paskirtį (pavyzdžiui, cinkas ir alavas) prekių, vienoje ar keliose biržose. Pirmo tipo sandoriai turi prasme, jeigu kainų skirtumas tarp šių biržų didesnis, negu šio sandorio įvykdymo išlaidos (transporto išlaidos, saugojimo išlaidos ir t.t.). Antru atveju, spekuliantai panaudoja skirtumą tarp skirtingų rūšių, tų pačių prekių, kainų, iššauktą ne gamybos išlaidų skirtumo, o sutrikus rinkos pusiausvyrai. PVZ.:greitai išaugus kurios nors rūšies biržos prekės paklausai ir, to rezultate, esant neproporcingai dideliam kainų augimui, sudaromas skubus sandoris tos rūšies pardavimui ir tuo pačiu laiku kitos rūšies pirkimui, kainomis, kurios pasikeitė iki mažiausio laipsnio. Spekuliantas spėja, kad sandorio laiku, per didelis pasikeitimo kainų lygio skirtumas tarp duotų rūšių sumažėja, ir likviduojant sandorius galima gauti nustatytą pelną. Trečiu atveju, jeigu sutrikus rinkos pusiausvyrai, didėja skirtumas tarp atitinkamų biržų kotiruočių prekių, tai sudaromas skubus prekių pirkimo sandoris, kurio kaina apmokama priklausomai nuo kitų prekių, tuo pačiu laiku sudarant skubų sandorį kitos prekės pardavimui, su santykinai aukšta kaina. Spekuliantų, vykdančių arbitražines operacijas veikla padeda atstatyti rinkos pusiausvyrą, o likviduojant panašius sandorius, tuo pačiu atneša jiems pelną. „On Call“ sandoriai. „On Call“ sandoriai sudaromi prekių pristatymui ateityje ir atsiskaitant būsimo periodo kotiruotėmis. Sudarant „On Call“ sandorį trumpai pristatomi kontrakto objektai (prekė, jos rūšis, kokybė„On Call“ sandoriai sudaromi prekių pristatymui ateityje ir atsiskaitant būsimo periodo kotiruotėmis. Sudarant „On Call“ sandorį trumpai pristatomi kontrakto objektai (prekė, jos rūšis, kokybė, pristatymo laikas, apmokėjimo sąlygos ir t.t.) Kontrakte pažymima, kad kaina bus nustatoma biržų kotiruočių lygyje, laisvai, vienos iš šalių, išrinktą darbo dieną, ankstesnę pristatymo dieną. Kontrakte taip pat aptariamas paskutinis kainų paskelbimo laikas. Kaip taisyklė, kaina nustatoma pagal fjučerinių sandorių kotiruotes, bet galima naudoti ir „spot“ kainas. Kainų paskelbimo teisę gali gauti bet kuris iš kontragentų, priklausomai nuo derybų rezultato. Pirkėjas stengiasi gauti šią teisę, kada laukia kainų kritimo, o pardavėjas – kada laukia jų pakilimo.

17. Aukcionai. Aukcionai yra vienas iš tarptautinės prekybos būdų. Aukcionai specializuojasi individualaus pobūdžio prekių realizacijoje. Jie vyksta vieną ar keletą kartų per metus, dažniausiai įprastu kiekvienam aukcionui metu. Aukcionuose pardavėjų siūlomos prekių partijos (lotos) yra skirstomos pagal kokybę, iš kiekvienos partijos yra paimamas pavyzdys, lotai duodamas numeris. Tada yra išleidžiamas katalogas, kuris yra išsiuntinėjamas potencialiems klientams, atvykstantiems į aukcioną iš anksto, kad galėtų apžiūrėti prekes. Sandėriai aukcionuose yra vykdomi arba paaukšintomis, arba pažemintomis kainomis („olandiškas aukcionas“). Paaukštintos kainos sandoriai aukcione yra vykdomi balsų arba gestų pagalba. Pirmuoju atveju aukciono vedėjas paskelbia lotos numerį ir pradinę kainą, po to klausia: „kas daugiau?“ Pirkėjai kelia kainą ne mažiau nustatytos sumos (0,01-0,025% pradinės kainos). Jei po tris kartus kartojamo klausimo:“Kas daugiau?“ kaina toliau nebėra keliama, prekių partija laikoma parduota tam, kuris paskutinis nustatė kainą. Kitu atveju, pirkėjai duoda aukciono vedėjui ženklą pakelti kainą iš anksto nustatyta suma. Prekes įsigyja pirkėjas, kuris pirmasis pasako „taip“. Tarptautinėje prekyboje susidarė susidarė gana apibrėžta prekių, parduodamų aukcionuose, nomenklatūra (pavyzdžiui, brangieji kailiai, arbata, gėlės, antikvariniai daiktai). Aukcioninės prekybos privalumas yra tas, kad galima parduoti didelį prekių kiekį per trumpą laiko tarpą, nustatyti prekių paklausą duotu momentu. Pardavimų vietos parinkimas priklauso nuo konjunktūrinio išdėstymo, siekiant kuo didesnių pardavimo kainų. Viešieji aukcionai tęsiasi 4-5 dienas. Aukciono vedėjas keičiasi kas 1.5-2 valandas. Iš kairės ir iš dešinės aukciono vedėjui sėdi jo padėjėjai, kurie atsakingi už tam tikrus aukciono salės sektorius. Aukciono metu nurodant pradinę kainą, aukciono vedėjas orientuojasi į kainos limitą, kuris specialios komisijos yra nustatomas iš anksto vertinant prekes.
Pardavėjai nenustato kainų, jie tik pristato prekes. Kainos yra nustatomos, remiantis rinkos konjunktūros, prekių paklausos ir pasiūlos tyrimais. Sandėriams pasibaigus, buhalterinis ir finansinis skyriai pateikia visus reikalingus dokumentus. Katalogai su pažymėtomis parduotomis prekėmis yra siunčiami į buhalteriją, kur pirkėjui yra išrašoma sąskaita ir specifikacija, kurioje nurodomi lotų, kurias jis nusipirko aukcione, numeriai. Priklausomai nuo apmokėjimo, transportavimo skyrius pristato prekes, vadovaudamasis pirkėjo instrukcijomis.

18. Sandėriai. Vienas iš labiausiai paplitusių šiuolaikinės prekybos mašinomis ir įrengimais būdų yra užsakymų vykdymas per tarptautinius sandėrius. Sandėriai – tai pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metodas arba ranga, kur pirkėjas (užsakovas) paskelbia konkursą pardavėjams (rangovams) dėl prekių, kurios turi iš anksto nustatytas technines ekonomines charakteristikas. Palyginęs gautus rezultatus, užsakovas pasirašo pirkimo-pardavimo kontraktą arba rangos sutartį su tuo pardavėju (rangovu), kuris pasiūlė pačias geriausias sąlygas pardavėjui (užsakovui). Sandėrio pagalba yra perkami įvairūs įrengimai, krovininiai automobiliai, garvežiai, laivai ir kt. Transporto priemonės, ryšių priemonės, laboratoriniai įrengimai ir aparatūra ir t.t. Specialistų vertinimu, įrengimų tiekimo užsakymų ir kapitalinės statybos vertė gauta sandėrių pagalba sudaro 1/3 bendros mašinų įrengimų eksporto vertės išsivysčiusiose šalyse. Šiuolaikinėje traptautinėje prekyboje naudojami kelių rūšių sandėriai, kurie skiriasi vienas nuo kito dalyvių pritraukimo būdais ir skelbiamais rezultatais. Atviri sandėriai. Juose gali dalyvauti visos norinčios firmos. Paprastai jie vyksta paskelbiant užsakymus sąlyginai nesudėtingiems įrengimams ir paslaugoms, kuriuos gali pasiūlyti kitos firmos. Atviri sandėriai su išankstine kvalifikacija vyksta dviem turais. Pirmame ture dalyvauja visi norintys oferentai. Jie pateikia tenderiniam komitetui medžiagą, patvirtinančią jų kompetenciją ir patirtį, išpildant tam tikrus užsakymus. Pateiktoje medžiagoje išvardijami objektai, kurių statyboje jie dalyvavo ir pirkėjų bei užsakovų atsiliepimai ir įvertinimai. Po to vyksta firmų atranka – perkvalifikavimas. Antrame ture dalyvauja tik tos firmos, kurias atrenka komitetas, remdamasis pristatytos medžiagos apie oferentus analize. Paprastai atviruose ir su kvalifikacija sandėriuose dalyvauja iki keleto dešimčių firmų. Apie atvirų sandėrių sudarymą pirkėjai (užsakovai) paskelbia laikraščiuose arba specialiuose žurnaluose, todėl tokie sandėriai vadinami viešaisiais. Apie stambius sandėrius pranešama prieš 2-4 mėnesius iki jų sudarymo, apie įprastus – prieš 1-1,5 mėnesio, o apie nedidelius – kartais tik prieš 20 dienų. Skelbimuose apie atvirus sandėrius trumpai pranešama tik pagrindiniai duomenys: organizacijos, kuri sudarys sandėrį, pavadinimas; tenderio numeris, kokie ir kiek bus perkama įrengimų; pateikiamų pasiūlymų pobūdis ir tvarka; adresas, kur galima gauti visą reikalingą informaciją. Sandėrio sudarymo dieną, dalyvaujant visiems konkurso dalyviams, komiteto vadovai paskelbia pasiūlymų paketą, išvardina firmas arba konsorciumus, pateikusius pasiūlymus. Tokie sandėriai vadinami viešaisiais. Viešuosiuose sandėriuose komiteto sprendimas apie laimėjusį pasiūlymą ir informacija apie kitų dalyvių pasiūlytas kainas paskelbiama spaudoje. Uždari sandėriai. Kvietimas dalyvauti tokiuose sandėriuose išsiunčiamas žinomiems tiekėjams ir rangovams, turintiems pakankamai didelį autoritetą pasaulinėje rinkoje. Uždarieji sandėriai paprastai naudojami tiekiant šiuolaikiškus brangius, techniškai sudėtingus įrengimus, atliekant sudėtingus rangos darbus, reikalaujančius aukštos kvalifikacijos. Nėra vykdomas viešas pasiūlymų paskelbimas, dalyvių sąrašas ir jų siūlomos sąlygos. Sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo neskelbiamas, o pranešamas laimėtojui konfidencialia forma. Tokie sandėriai nėra viešieji ir vadinami tenderomis. Vienetiniai sandėriai. Tai sandoriai sudaromi dalyvaujant tik vienam oferentui arba tais atvejais, kai aplinkybės apsunkina paprasto kontrakto sudarymą. Pirkėjai, nusprendę sudaryti sandėrį, sudaro tenderinį komitetą, į kurio sudėtį įeina techniniai ir komerciniai ekspertai, administracijos atstovai. Tenderinio komiteto pirmininku paprastai yra paskiriamas perkančios organizacijos atstovas. Tenderinis komitetas atlieka visą organizacinį sandėrio sudarymo darbą. Jie skelbia apie sandėrį, pateikia dalyviams jo sąlygas, analizuoja pateiktus pasiūlymus ir apsprendžia nugalėtoją. Pardavėjai, nusprendę dalyvauti paskelbtame sandėryje, perka tenderinių komitetų pateiktas sąlygas. Sandėrio sąlygų kaina yra tam tikro sutartinio dydžio ir gali būti nuo 10 iki keleto šimtų dolerių, tačiau ji nepadengia jų sudarymo išlaidų. Sandėrio sąlygos susideda iš 2 dalių: 1) bendroji dalis, kuri dažnai yra tokia pati daugeliui įrengimų, perkamų sudarant sandėrius duotoje šalyje; 2) specialioji dalis, kurioje pateikiami visi būtiniausi duomenys apie perkamą įrengimą. Sandėryje be pateikto sandėrio sudarymo numerio, vietos, dienos ir valandos nurodoma: 1) perkamų įrengimų pavadinimas ir kiekis arba numatomo statyti objekto pobūdis, jo galingumas ir našumas;
pagrindinės techninės ir ekonominės charakteristikos ir informacija apie tai, kokia papildoma techninė ir aiškinamoji dokumentacija turi būti pridedama prie pasiūlymo; 3) pagrindinės komercinės ir techninės sąlygos, tame tarpe tiekimo terminai, mokėjimo sąlygos ir užstatas, bazinės tiekimo sąlygos, kainų fiksacijos metodai; 4) arbitražo sąlygos, baudos, garantijos, galimybė pateikti alternatyvinį pasiūlymą ir reikalavimus, susijusius su techniniu įrengimų aptaqrnavimu.

19. GATT veiklos apžvalga. GATT (Bendras susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) yra daugiau nei 140 pasaulio valstybių, vykdančių apie 90 proc. pasaulio prekybos, įpareigojanti sutartis. Sutartis sukuria verslui saugią aplinką, kurioje vyksta prekybos liberalizavimas, investuojama, kuriamos naujos darbo vietos. Ši sutartis prisideda prie ekonominės pažangos ir plėtros visame pasaulyje. GATT pirmtake laikoma Tarptautinės prekybos organizacijos Chartija, sukurta 50-ies šalių, kuri turėjo būti specializuota JT agentūra, apimanti pasaulinės prekybos tvarkos, nedarbo, prekių susitarimų, konkurencijos, investicijų ir kt. klausimus. 1946 m. 23 valstybės steigėjos, siekiant paspartinti prekybos vystymą bei sustabdyti įsigalėjusią protekcionistinę politiką, pradėjo tarpusavio dėrybas dėl tarifų. Buvo priimta tūkstančiai tarifų nuolaidų, kurios pradėtos vadinti Bendruoju susitarimu dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT). Nustojus egzistuoti Tarptautinės prekybos organizacijos Chartijai, GATT liko vieninteliu daugiašaliu dokumentu, reglamentuojančiu tarptautinę prekybą. Aukščiausias PPO organas – Susitariančiųjų šalių posėdis, šaukiamas kartą per metus. Atstovų taryba yra įgaliota veikti tarp posėdžių tiek einamaisiais, tiek skubiaisiais klausimais. Taryba renkasi 9 kartus per metus ir svarsto tokius klausimus: dvišalių prekybinių ginčų sprendimas, naujų narių priėmimas, darbo grupių ataskaitų išklausymas. PPO komitetai sprendžia svarbius besivystančiųjų šalių reikalus, seka padėtį šalyse, kuriose mokėjimo balanso reguliavimui taikomi prekybos apribojimai, sprendžia muitų klausimus bei prižiūri PPO biudžetą. Darbo grupės sudaromos tokiems klausimams kaip pareiškimų dėl priėmimo į PPO, dvišalių susitarimų atitikimo PPO reikalavimams nagrinėjimas. Ginčus tarp šalių sprendžia kolegijos. PPO sprendimai priimami konsensusu, o ne balsuojant (balsavimas taikomas išimtiniais atvejais, kuomet šalys turi po vieną balsą, o nutarimai priimami balsų dauguma). GATT sekretoriatas aptarnauja nuolat veikiančius GATT organus bei teikia techninę pagalbą besivystančioms šalims. GATT biudžetas formuojamas iš šalių narių įnašų, kuris yra proporcingas šalies prekybos daliai su kitomis GATT narėmis. Viena pagrindinių GATT funkcijų – daugiašalių derybų (raundų) rengimas. Pirmieji raundai buvo skiriami deryboms muitų, tarifų mažinimo klausimais. Prekybos liberalizavimo klausimai svarstomi ir tolesniuose raunduose. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama netarifinėms priemonėms. Raundų privalumai: 1)nuolaidų siekimas iškart keliai klausimais;2)nuolaidos labiau priimtinos, kai išsiaiškinami jų politiniai ir ekonominiai privalumai;3)svarbesnis mažų šalių vaidmuo derybose nei dvišaliuose susitarimuose;4)visapusiškos reformos galimybė pasauliniu mastu; Daug dėmesio skiriama besivystančių šalių poreikiams ir problemoms. GATT sekretoriatas teikia pagalbą visose srityse, padeda įgyvendinti priimtus nutarimus bei teikia informaciją visais dominančiais klausimais. Pagr. Datos: 1947 m. Ženeva. GATT steigimas, dėrybos dėl muitinių tarifų mažinimo. 1949 m. Ansi. Pakeitimai 5000-uose tarifų. 1950 m. Torkvėjus. Pakeisti tarifai, jų lygis sumažėjo 25 proc. 1955-56 m. Ženeva. Tarifų mažinimas. Apmokymo kursai tarpt. prekybos klausimais. 1960-62 m. Dilono raundas. Tarifų mažinimas. Derybos dėl EEC steigimo. 1964-67 m. Kenedžio raundas. Tarifų mažinimas. Antidempingo priemonės. 1973-79 m. Tokijo raundas. Subsidijų, importo licencijavimo, muitų vertinimas, antodempingas. 1986-93 m. Urugvajaus raundas. Rinkų atvėrimas. PPO sukūrimas.Tarifiniai ir netarifiniai susitarimai.///Ginčų sprendimas, konsultavimas, tarpininkavimas yra esminės GATT veiklos sritys. Kiekviena šalis gali kreiptis į GATT, jei jai atrodo, kad kitų šalių elgesys jos atžvilgiu yra neteisingas. Veiksminga ginčų sprendimo priemonė – dvišalės konsultacijos. Jei konsultacijų nepakanka įtraukiama GATT kolegija, kurią sudaro trys ekspertai iš šalių, nesuinteresuotų ginčo objektu. Kolegija Tarybai pateikia ataskaitas bei rekomendacijas dėl bylos sprendimo. Jeigu Taryba priima Kolegijos ataskaitą, tuomet ginče dalyvauj

Šiuo metu Jūs matote 100% šio straipsnio.
Matomi 9167 žodžiai iš 9171 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.