Ppo pasaulio prekybos organizacija
5 (100%) 1 vote

Ppo pasaulio prekybos organizacija

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………….2

Pasaulinė Prekybos Organizacija (PPO)………………………………………………………..2

PPO istorinė raida………………………………………………………………………………………2

Urugvajaus sutartis……………………………………………………………………………………..3

Bendra teisinė PPO charakteristika……………………………………………………………….5

Pagrindiniai tarptautines prekybos sistemos principai……………………………………..5

PPO teigiamos ir neigiamos pusės………………………………………………………………11

Kuo naudinga laisvoji prekyba………………………………………………………………….11

Prekyba laisva tol, kol naudinga…………………………………………………………………12

Apie „miltus ir tiltus“………………………………………………………………………………..13

Kas svarbiau – perrinkimas ar tūkstančiai mirštančiųjų?………………………………..14

Ar stiprės pasaulio regionalizacija………………………………………………………………14

Ką pasirinks Lietuva…………………………………………………………………………………15

PPO nauda ES………………………………………………………………………………………….15

PPO problemos………………………………………………………………………………………..16

Lietuvos narystė PPO………………………………………………………………………………..16

Narystė PPO turėtų paskatinti tolesnį prekybos liberalizavimą……………………….19

Išvados……………………………………………………………………………………………………20

Literatūra…………………………………………………………………………………………………21

Įvadas.

Pasaulinė Prekybos Organizacija (PPO)

Tarptautiniai daugiašaliai instrumentai reguliuoja pasaulio ekonominius ir prekybinius santykius. Nuo 1948 metų iki 1994 metų Generalinis susitarimas del tarifų ir prekybos (General Agreement on Tariffs and Trade – GATT) buvo pagrindinis laikinas tarptautinis prekybos instrumentas. Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) buvo įsteigta tik 1995 metų sausio l dieną. Nors GATT daugiausiai apėmė prekybą prekėmis. PPO reguliavimo dalykas išsiplėtė ir apima prekybą paslaugomis ir intelektine nuosavybe, t.y. prekyba prekiaujamais išradimais, kūriniais ir dizainu.

PPO yra autonomine universali specializuota tarptautine organizacija priklausanti JT sistemai. Jos narės yra 143 valstybės ir Europos Bendrijos kaip tarptautinės organizacijos. Lietuvos Respublika PPO nare tapo 2001 metų gegužės 31 d.

Šiame skyriuje aptariama PPO ir tarptautinių prekybos santykių istorinė raida, pateikiama bendra teisinė PPO charakteristika ir supažindinama su pagrindiniais tarptautinės prekybos sistemos principais.

PPO istorinė raida

PPO (World Trade Organization) buvo įsteigta tik 1995 metų sausio l dieną. Nuo 1948 metų iki 1994 metų veikė daugešalė prekybos sistema – Generalinis susitarimas dėl tarifų ir prekybos (GATT). GATT nustatė taisykles didžiajai pasaulio prekybos daliai tuo metu, kai tarptautinės prekybos augimo tempai buvo didžiausi. Per pusę amžiaus buvo sukurta daugiašalė prekybos sistema, kuri prekybos derybų raundų metu darėsi vis liberalesnė. Prieš GATT atsiradimą buvo ketinta įsteigti tarptautinę organizaciją, kuri kartu su PB ir TVF tvarkytų tarptautinį ekonominį bendradarbevimą. Daugiau nei 50 šalių bandė įsteigti Tarptautinę prekybos organizacją ( International Trade Organization – ITO). ITO chartijos projektas buvo ambicingas, nes nepasitenkino pasaulinės prekybos tvarkos nustatymu ir apėmė sutartis dėl prekių, tarptautinių investicijų, paslaugų ir įdarbinimo. ITO chartijos projektas buvo patvirtintas Jungtinių Tautų prekybos ir darbo konferencijoje Havanoje 1948 metų kovą, tačiau chartija nebuvo ratifikuota. Labiausiai ją priimti pasipriešino JAV Kongresas. 1950 metais JAV vyriausybė paskelbė, kad ji nebandys ratifikuoti chartijos. Dėl šios priežasties nuo 1948 metų iki 1994 metų GATT ir buvo pagrindinis laikinas tarptautinis prekybos instrumentas.

Dauguma teigia, kad GATT nebuvo pripažintas kaip tarptautinė organizacija. Yra manančiųjų, kad GATT de facto buvo tarptautinė organizacija. Paskutinis ir didžiausias GATT raundas, kuris tęsėsi nuo 1986 metų iki 1994 metų, lėmė PPO įsteigimą. GATT buvo pakeistas ir įtrauktas į PPO susitarimus. Nors GATT daugiausiai apėmė prekybą prekėmis, PPO reguliavimo dalykas išsiplėtė ir apima prekybą paslaugomis ir intelektine nuosavybe, t.y. prekybą prekiaujamais išradimais, kūriniais ir dizainu.

GATT plėtojosi prekybos derybų daugiašaliuose raunduose. Prekybos taisyklės derybų raundų metu buvo dažnai keičiamos. Nuo Tokijo raundo sutartį sudarantys nariai nutarė keisti ne patį GATT, bet sudaryti papildomas sutartis (vadinamuosius prekybos kodeksus), kurios ne visada buvo pasirašomos visų GATT narių. Iki XX
amžiaus septintojo dešimtmečio GATT derybose daugiausiai buvo deramasi dėl muitų sumažinimo. Septintojo dešimtmečio viduryje Kenedžio raundo metu buvo pradėta tartis dėl antidempingo priemonių. Tokijo raundas pratęsė valstybių – GATT narių pastangas dar labiau sumažinti muitus. Taip pasaulio pagrindinėse pramonės rinkose muitai buvo sumažinti vidutiniškai vienu trečdaliu. Muitai pramoninėms prekėms vidutiniškai sumažėjo iki 4,7 procento. Papildomai Tokijo raunde buvo deramasi dėl sutarčių, reguliuojančių netarifinius prekybos barjerus. Tokijo raundo metu buvo priimti šie pagrindiniai prekybos kodeksai ir susitarimai: 1) dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių; 2) dėl techninių prekybos barjerų; 3) dėl importo licencijavimo procedūrų; 4) dėl viešųjų pirkinių; 5) dėl įvertinimo muitinėse; 6) dėl antidempingo; 7) dėl jautienos; 8) dėl pieno; 9) dėl prekybos civiliniais lėktuvais.

Urugvajaus sutartis

Svarbiausia GATT pasirašyta sutartis yra Urugvajaus Sutartis, parengia 1993 metų gruodį. Jos dėka iki 2000 metų tarifai sumažėjo apie 40 procentų. JAV ir ES kitiems produktams tarifus sumažino 50 procentų iškart po šios sutarties pasirašymo. Urugvajaus raundo metu buvo įkurta PPO. Minėta, kad GATT turėjo įtakos tik tarptautinei prekybai prekėmis. Per Urugvajaus raundą valstybės nutarė priimti panašias taisykles paslaugoms, vadinamąsias GATS (bendras susitarimas dėl prekybos paslaugomis), ir panašias taisykles intelektinei nuosavybei, vadinamąsias TRIP (susitarimas dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių).

Urugajaus susitarimo esmė tokia:

a) patentų 20 metų apsauga, nepaisant to, kur produktas buvo išrastas, ar jis buvo importuotas, ar pagamintas vietoje;

b) privalomųjų licencijų patentuotiems produktams apribojimas (nors licencijos gana lengvai gaunamos kai kuriose besivystančiose šalyse);

c) autorinių teisių mažiausiai 50 metų po autoriaus mirties apsauga. Tai susiję su kompiuterine įranga ir duomenų bazėmis;

d) visos šalys įsipareigojo išleisti įstatymus, ginančius prekybos paslaptis nuo nesusijusių su šia prekyba asmenų;

e) lygių susitarimų dėl vietos ir užsienio intelektinės savininkų nuosavybės užtikrinimas.

Toliau yra pateikiami prekybos derybų daugiašaliai raundai:

Metai kuriais vyko raundas Raundo vieta ir pavadinimas Klausimai, dėl kurių vyko derybos Raunde dalyvavusių valstybių skaičius

1947 Ženeva Muitai 23

1949 Annecy Muitai 13

1950-1951 Torquay Muitai 38

1956 Ženeva Muitai 26

1960-1962 Ženeva (dillon raundas) Muitai 26

1963-1967 Ženeva (Kenedžio raundas) Muitai ir anti- dempingo priemonės 62

1973-1979 Ženeva (tokijo raundas) Muitai ir netarifinės priemonės, sutartys dėl struktūros 102

1986-1993 Ženeva (Urugvajaus raundas Muitai ir netarifinės priemonės, paslaugos, intelektinė nuosavybė, ginčų sprendimas, tekstilė, PPO sukūrimas 123

Bendra teisinė PPO charakteristika

PPO yra pagrindinė tarptautinė organizacija, sprendžianti klausimus, susijusius su tarptautinės prekybos normomis. PPO inicijuoti ir parengti susitarimai yra tarptautinės komercijos pagrindas. PPO yra daugiašalis instrumentas, t.y. daugiašalė prekybos sistema, nes dauguma valstybių yra PPO narės. Čia „daugiašalis“, priešingai nei „regioninis“ bendradarbiavimas, reiškia beveik pasaulinį bendradarbiavimą.

Pagrindiniai daugiašalės prekybos sistemos tikslai yra šie: užtikrinti kuo laisvesnę prekybą; organizuoti derybas dėl prekybos; būti ginčus sprendžiančia institucija.

PPO administruoja GATT. PPO tikslus įgyvendina:

1) Ministrų konferencija, kuri susideda iš visų valstybių – PPO narių atstovų ir šaukiama bent kartą per dvejus metus;

2) Bendroji taryba, susidedanti iš valstybių narių atstovų ir vykdanti Ministrų konferencijos, funkcijas laikotarpiu tarp konferencijų;

3) Sekretoriatas, kuris atlieka administracinį darbą.

GATT ginčų sprendimo procedūra buvo svarbus Urugvajaus raundo derybų klausimas. Urugvajaus raunde buvo įkurta Integruota ginčų sprendimo sistema. Sistemą sudaro Ginčų sprendimo įstaiga (Dispute Settlement Body – DSB) ir Komisija. Jei valstybė nustato, kad kita valstybė pažeidžia GATT normas, ji turi apie tai pranešti GATT taisykles pažeidusiai valstybei ir bandyti draugiškai išspręsti konfliktą konsultacijomis, susitaikymo, tarpininkavimo ar arbitražo priemonėmis. Tačiau įprasčiausia procedūra yra kreipimasis į Komisiją, kuri susideda iš trijų (išimtiniais atvejais – penkių) narių, nepriklausančių nuo ginčo dalyvių. Komisijos vaidmuo yra pateikti rekomendacijas DSB, kuri priima galutinį sprendimą. Jei valstybė nesutinka su įstaigos sprendimu, kita valstybė gali imtis atsakomųjų veiksmų (pavyzdžiui, suspenduoti tokias pačias nuolaidas ar privilegijas) po to, kai nepavyksta susitarti dėl tinkamos kompensacijos ir gautas Ginčų sprendimo įstaigos (DSB) pritarimas.

Pagrindiniai tarptautines prekybos sistemos principai

PPO susitarimai apima daugelį daugiašalės prekybos sričių: žemės ūkį, tekstilę, bankininkystę, telekomunikacijas, pramoninius standartus, intelektinę nuosavybę ir daugelį kitų. Tačiau egzistuoja bendri tarptautinės prekybos sistemos principai:

1. Nediskriminavimas. Prekybos sistemoje neturi būti diskriminacijos. Valstybė neturi diskriminuoti prekybos partnerių. Visi prekybos partneriai
būti traktuojami vienodai, t.y. jiems turi būti suteiktas didžiausio palankumo statusas. Valstybė, sumažinusi prekybos barjerus, turi tai padaryti visų valstybių PPO narių prekėms ir paslaugoms. Šis principas yra įtvirtintas GATT sutarties I straipsnyje: „kiekviena privilegija, lengvata ar neliečiamumas, suteiktas sutarties šaliai produkto, kilusio iš ar skirto bet kuriai šaliai, turi būti nedelsiant ir besąlygiškai pradėtas taikyti panašiems produktams, kilusiems iš arba skirtiems visoms kitoms sutartį pasirašiusioms šalims“. Šis principas yra taikomas trijose pagrindinėse srityse, reguliuojamose PPO: prekyboje prekėmis (GATT), prekyboje paslaugomis (GATS) ir prekyboje prekiaujamomis intelektinės nuosavybės teisėmis (TRIP). Didžiausio palankumo statusas netaikomas GATT nuostatus atitinkančioms muitų sąjungoms ir laisvosios prekybos zonoms bei besivystančioms šalims.

GATT taisyklių išimtys yra prekybos suvaržymo principai. Pagal GATT XX straipsnį sutarties šalys gali imtis priemonių, prieštaraujančių pagrindiniams GATT principams, jei jos yra pagrįstos bendromis išimtimis. GATT principai netaikomi, esant: būtinybei apsaugoti moralę, visuomenės sveikatą ar žmonių, gyvūnų, augalų gyvybę; aukso ar sidabro importui ar eksportui, poreikiui apsaugoti patentus, prekių ženklus ar autoriaus teises; produktams, pagamintiems naudojant kalinių darbą; išsemiamų gamtos ištekliu apsaugai, jei tos priemonės taip pat yra taikomos vietinei gamybai ir vartojimui; susitarimui dėl pagrindinių produktų, jei tai atitinka susitarimo šalių priimtus kriterijus; laikiniems produktu eksporto ribojimams, kurie yra būtini vietinei pramonei, jei viena valstybinio stabilizavimo plano dalių yra vidaus kainų palaikymas žemiau pasaulinių kainų lygio.

Be šių bendrų išimčių, yra priemonės, kurių, norėdamos iš dalies nesilaikyti GATT, gali imtis valstybės, o būtent:

1) pagal GATT XXI straipsnį sutarties šalys gali iš dalies nesilaikyti įsipareigojimų pagal GATT, saugodamos nacionalinį saugumą;

2) pagal GATT XII straipsnį sutarties šalys gali įvesti importo ribojimus, siekdamos apsaugoti savo mokėjimų balansą;

3) pagal GATT XIX straipsnį taip pat gali būti įvestos apsaugos priemonės tuo atveju, jei didelės apimties importas padaro žalą ar potencialiai gali tokią žalą padaryti vietiniams gamintojams. Šios priemonės paprastai laikomos laikinai panaikinant muitų lengvatas ar įvedant kiekybiliius ribojimus. Tačiau apsaugos priemonės negali būti naudojamos, saugantis nuo importo iš tam tikros konkrečios šalies;

4) išimtiniais atvejais dviejų trečdalių balsų dauguma sutarties šalys gali tam tikrai šaliai panaikinti tam tikrus valstybės įsipareigojimus pagal GATT. Atleidimas yra laikina priemonė. Pavyzdžiui, nuo 1955 metų, remiantis atleidimu, nuo GATT įsipareigojimų buvo atleista JAV nacionalinė žemės ūkio politika;

5) be to, pagal GATT yra leidžiami importo ribojimai žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijai, jei šie ribojimai yra nacionalinės žemės ūkio politikos dalis.

2. Laisvesnė prekyba. GATT nustato prekybos liberalizavimo priemones. Todėl GATT draudžia: 1) tarifinius ribojimus (pavyzdžiui, muitus); 2) kiekybinius ribojimus (importo ir eksporto licencijas, kvotas); 3) kitus netarifinius barjerus (įvairias protekcionistines priemones, turinčias tokį patį poveikį kaip tarifiniai ir kiekybiniai ribojimai); 4) diskriminacinį apmokestinimą.

Tarifiniai ribojimai. Vienas iš pagrindinių GA’IT tikslų yra muitų sumažinimas. GATT nedraudžia nustatyti muitus, tačiau įpareigoja sutarties šalis nuolat derėtis dėl abipusių muitų nuolaidų suteikimo, t. y muitų sumažinimo. Derybos dėl muitų mažinimo vykdomos, remiantis daugiašaliu principu derybų raundų metu.

Kiekybinių ribojimų draudimas. GATT XI straipsnis draudžia kiekybinius ribojimus: kvotas, importo ir eksporto licencijas ir kitas turinčias panašų poveikį priemones. Kiekybinės išimtys yra leidžiamos remiantis bendromis GATT išimčių taisyklėmis, t. y. siekiant apsaugoti sutarties šalių mokėjimų balansą ir užsienio valiutos atsargas ar vietinę pramonę. Be to, taikomos specialios kiekybinių ribojimų draudimo išimtys: l) laikini maisto produktų ir kitų pagrindinių produktų eksporto ribojimai, kai yra šią produktų trūkumas rinkoje; 2) žemės ūkio ir žuvininkystės produktų importo ribojimai, kai šie ribojimai yra žemės ūkio produktų kainų subsidijavimo nacionalinės programos dalis; 3) pagrindinių produktų ribojimai.

Daugelis kitų nei GATT dvišalių ir daugiašalių susitarimų, siekiant apsisaugoti nuo importo iš besivystančių šalių į išsivysčiusias šalis, nustatė kokybinius tekstilės ir kiekinius drabužių ribojimus. Be to, 1974 metais GATT sistemoje buvo sudarytas Susitarims dėl audinių (Multifibre Arragement – MFA), kuris apsaugojo nuo tekstilės rinkos disbalanso ir užtikrino prekybos tekstile „ramų augimą“. MFA nustatė keletą kiekybinių ribojimų rinkoje:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1951 žodžiai iš 6364 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.