Ppo
5 (100%) 1 vote

Ppo

Įvadas

Plėtojantis rinkos santykiams tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, atsiranda galimybė ir ūkio subjektams plėsti savo veiklą ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Tos įmonės, kurios jau pradėjo internacionalizuoti savo veiklą, pastebėjo, kad užsienio rinkos ne tik atveria naujas galimybes, bet ir kelia gana griežtus reikalavimus.

Turbūt vieninga visų šalių nuomonė, jog prekybos ir ekonomikos tarptautiniai ryšiai turi kelti jų gyvenimo lygį, užtikrinti visišką užimtumą ir nuolatinį realių pajamų bei mokiosios paklausos didėjimą, plėtoti prekių ir paslaugų gamybą bei plėsti jų prekybą. Bet nei viena šalis nenori jausti diskriminacijos, nesąžiningos konkurencijos ar interesų pažeidimo. Priešingai ji siekia laisvesnės ir teisingesnės politikos propagavimas, mažinant muitus ir šalinant kitus apribojimus, trukdančius vystytis tarptautinei prekybai, ir kad kiekviena šalis – partnerė vienodai palankiai traktuotų jos prekes ir paslaugas.

Siekiant užtikrinti aukščiau išvardintus ir dar daugelį kitų šalių lūkesčius tarptautinėje rinkoje GATT (liet. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) pagindu buvo sukurta Pasaulinė Prekybos Organizacija – PPO. Reikia atminti, kad Europos Sąjunga (ES) yra PPO steigėja ir ji vadovaujasi tarptau¬tinėmis taisyklėmis, šiuo atveju PPO dokumentais, kuriuos ES do¬kumentai vadina PPO globojamais dokumentais . Nebūdama PPO nare, šalis negali būti ES nare. Tad matome, jog PPO svarba yra didelė, kurią ir stengsimės apžvelgti savo referate.

Taigi mūsų darbo objektas yra pasaulinė prekybos organizacija – PPO.

Darbo tikslas – išsiaiškinti PPO atsiradimo kilmę ir jos svarbą organizacijai priklausiančioms šalims.

Pagrindiniai darbo uždaviniai:

1. išsiaiškinti PPO sąsają su GATT;

2. aptarti pagrindinius PPO veiklos principus ir jų svarbą;

3. išsiaiškinti PPO nuostatas;

4. apžvelgti PPO funkcijas ir jų svarbą organizacijos šalims;

5. aptarti Lietuvos kaip narės vaidmenį organizacijoje ir išnagrinėti atsiradusius trūkumus bei privalumus;

6. apžvelgti Lietuvos įsipareigojimus PPO.

Darbas apima 32 puslapius, įskaitant priedus. Medžiagą suprasti padeda 1 lentelė ir 3 paveikslai.

1. Pasaulinė prekybos organizacija

Pasaulio prekybos organizacija – PPO (World Trade Organization – WTO) – buvo įkurta 1995 m. sausio 1 dieną, pakeitus nuo 1947 m. pasaulinę prekybą reguliavusį bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT). Šios organizacijos veikla pagrįsta GATT pagrindiniais principais bei nuostatomis. GATT – vienas svarbiausių tarptautinių prekybinių susitarimų, turėjusių įtakos pasaulinės prekybos liberalizavimui. GATT pagrindinis tikslas buvo laisvesnės ir teisingesnės politikos propagavimas, mažinant muitus ir šalinant kitus apribojimus, trukdančius vystytis tarptautinei prekybai. Bendrojo susitarimo dėl muitų ir prekybos veikloje buvo svarbiausia:

 suderinti įvairių šalių pozicijas;

 siekti muitų ir kitų tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimo;

 parengti ir taikyti taisykles, numatančias bet kokios diskriminacijos atskirų šalių atžvilgiu panaikinimą;

 siekti palankiausio prekybos režimo įvedimo.

Per savo gyvavimo laikotarpį GATT kūrė liberalios pasaulinės prekybos struktūrą. Šis procesas sąlygojo muitų tarifų sumažėjimą pramonės gaminiams nuo vidutinio 40 proc. lygio iki mažiau nei 4 proc. lygio, beveik visišką kvotų panaikinimą tarptautinėje rinkoje, taisyklių, reguliuojančių subsidijų, antidempingo bei techninių prekybos apribojimų klausimus, sukūrimą.

GATT padėjo vidutiniškai sumažinti muitų tarifus prekyboje tarp išsivysčiusių šalių, taip pat panaikinti daug netarifinių apribojimų. Supaprastinus netarifinius apribojimus, buvo pasiektas:

 susitarimas dėl techninių apribojimų, palengvinęs ir padidinęs importą;

 susitarimas dėl valstybinio supirkimo, atvėręs amerikiečių eksportuotojams papildomas užsienio rinkas;

 susitarimas dėl subsidijų ir kompensacinių muitų, padėjęs partneriams priimti apsaugos priemones tuo atveju, jei materialiniai nuostoliai atsiranda šalies importuotojos šakose, importuojant produkciją dirbtinai sumažintomis kainomis;

 JAV tekstilės pramonei suteiktos papildomos galimybės eksportuoti savo gaminius į Vakarų Europą.

Muitų sumažinimas palietė 10 proc. pasaulinės prekybos ir didžiausią įtaką turėjo miško apdirbimo, mašinų gamybos ir chemijos pramonei.

PPO prekybos taisyklės taikomos užsienio, vidaus prekybai ir su ja susijusioms kitoms ūkio sritims. Jų tikslas – gerinti ir skaidrinti verslo sąlygas. PPO taip pat nustatė principus, koks turi būti muitinis įvertinimas, licencijavimo procedūros, prekių kilmės įvertinimas, sanitarijos priemonių, standartų, techninių reglamentų taikymas, kaip turi būti taikomi mokesčiai, ypač netiesioginiai, taip pat intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reikalavimus.

PPO steigėjai pripažino, kad reikalingos konstruktyvios pastangos sie¬kiant užtikrinti, kad besivystančios šalys, atsižvelgiant į jų ekonominės plėt¬ros poreikius, galėtų atitinkamai dalyvauti tarptautinėje prekyboje ir nebūtų nustumtos nuo visuotinės pažangos vieškelio. Siekdamos prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo PPO dalyvės (žiūrėti 1 priedas) sudaro abipusiai naudingas
sutartis dėl didelio tarifų ir kitų prekybos barjerų sumažinimo bei diskriminacinio tarp¬tautinių prekybinių santykių režimo panaikinimo, o kad tai būtų padaryta, reikia plėtoti integruotą, gyvybingesnę ir patikimesnę daugiašalę prekybos sistemą. Narių nuomone, jų prekybos ir ekonomikos ryšiai turėtų būti plėtojami ne bet kaip, o kryptingai. Prekybos ir ekonomikos ryšiai turi kelti jų gyvenimo lygį, užtikrinti visišką užimtumą ir nuolatinį realių pajamų bei mokiosios paklausos didėjimą, plėtoti prekių ir paslaugų gamybą bei plėsti jų prekybą. Tai reikia daryti ne beatodairiškai, bet optimaliai naudojant pa¬saulio išteklius, kad būtų išsaugota aplinka. Todėl būtina laikytis tolygaus plėtojimo principo ir aktyviau taikyti reikiamas priemones taip, kad jos ati¬tiktų skirtingo ekonominio lygio šalių atitinkamus poreikius ir interesus.

PPO yra viena svarbiausių tarptautinių organizacijų, užtikrinanti, kad šalių narių prekyba vyktų pagal tarpusavyje sutartas taisykles, vadovaujantis dviem svarbiausiais tarptautinės prekybos nediskriminavimo principais:

1. didžiausio palankumo statuso;

2. nacionalinio statuso.

Didžiausio palankumo statusas reiškia, kad kiekviena PPO narė turi vienodai palankiai traktuoti visų kitų PPO narių prekes ir paslaugas (jeigu vienai PPO narei suteikiamos palankesnės sąlygos, tokios pat sąlygos turi būti suteiktos ir visoms kitoms PPO šalims narėms);

Nacionalinis statusas – tai principas, kuris reiškia, kad prekės ir paslaugos, patekusios į šalies PPO narės rinką, būtų traktuojamos ne mažiau palankiai negu lygiavertės vietinės prekės ir paslaugos.

GATT struktūra buvo tobulinta organizuojant tarptautines derybas, vadinamuosius „raundus“. Iš viso įvyko aštuoni GATT raundai. Pagrindinis jų tikslas buvo aptarti svarbiausias tarptautinės prekybos problemas pasaulyje, numatyti jų sprendimų būdus bei įvesti atitinkamus nutarimus, nejudinant pačios organizacijos pamatų. Bene svarbiausias jų – Urugvajaus raundas, kurio metu nuspręsta įkurti pasaulinę prekybos organizaciją. 1993 m. gruodžio 15 d. pasirašytas baigiamasis Urugvajaus susitikimo aktas, kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo Marakešo sutartis, numatanti PPO įkūrimą. Nors PPO ir GATT veiklos metodai ir funkcijos yra panašios, tačiau tarp jų esama ir kai kurių esminių skirtumų (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Pagrindiniai PPO ir GATT skirtumai

Pagrindinių skirtumų sritys PPO GATT

1. Organizacinė struktūra Įsteigta kaip nuolat veikianti institucija su savo valdžios instancijomis, organizacine struktūra bei sekretoriatu Tai buvo taisyklių rinkinys, paremtas priežiūros protokolo suteiktomis galimybėmis. Savo institucinio pagrindo neturėjo

2. Veiklos sritis Kontroliuoja:

1. prekybą prekėmis;

2. paslaugų teikimą;

3. su prekyba susijusius intelektualios nuosavybės aspektus Apėmė tik prekybos prekėms kontrolę

3. Struktūra Įkurta ir jos narių pripažinta kaip vientisa struktūra, į sistemą įtraukianti įvairius su tarptautiniu verslu susijusius susitarimus Veikė kaip rinkinys vienas su kitu nesusijusių susitarimų, reguliuojančių atskiras tarptautinio verslo sritis

4. Konfliktų sprendimas Ginčų sprendimo mechanizmas yra tobulesnis, nes sukurta daugiau automatiškumo, taisyklių, ribojančių konflikto procesą. Tai leidžia gerokai sutrumpinti ginčo sprendimą Šią funkciją vykdė, naudodami nepakankamai tobulą ginčų sprendimo mechanizmą

PPO vykdo Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties ir daugia¬šalių prekybos sutarčių įgyvendinimą, administravimą ir veikimą. Ji skatina siekti organizacijos tikslų, taip pat sukuria keliašalių prekybos sutarčių įgyvendini¬mo, administravimo ir veikimo sistemą. Ši organizacija sudaro sąlygas de¬ryboms tarp jos valstybių dėl jų daugiašalių prekybinių santykių, tačiau ne bet kuriais klausimais, o tik tais, kurie aptariami Pasaulio prekybos organi¬zacijos steigimo sutartyje. PPO taip pat gali sukurti forumą tolesnėms dery¬boms tarp jos valstybių dėl jų daugiašalių prekybinių santykių bei tokių de¬rybų rezultatų įgyvendinimo sistemą, jeigu taip daryti nusprendžia Ministrų konferencija.

PPO vadovauja Ministrų konferencija ( žr.1 pav.), susirenkanti ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė. Vienas pagrindinių PPO tikslų – pasaulio prekybos liberalizavimas.

1 pav. PPO organizacinė struktūra

Tokių susitikimų metu aptariama tolimesnė PPO veikla reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą. Ministrų konferencijos veikla – visų organizacijos funkcijų vykdymas bei klausimų, susijusių su tarptautine prekyba, analizė ir sprendimas, esant organizacijos nario prašymui. Ministrų konferenciją sudaro visų šalių narių atstovai.

Vykdomosios valdžios funkcijas atlieka Generalinė taryba. Šią tarybą sudaro šalių narių atstovai, kurie renkasi kas du mėnesius. Generalinė taryba veikia Ministrų konferencijos vardu ir tiesiogiai jai atsiskaito. Generalinės tarybos nariai renkasi ir į susirinkimus ginčų sprendimo organo, turinčio savo pirmininką ir veiklos taisykles. Šio organo pagrindinė funkcija – užtikrinti veiklą, numatytą tarptautinės prekybos ginčų sprendimo susitarime. Generalinė taryba atlieka ir prekybos politikos peržiūros organo funkcijas, kurių
pagrindą sudaro organizacijos narių prekybos politikos analizė ir darbai, numatyti prekybos politikos peržiūros mechanizmo akte.

Vykdomosios valdžios funkcijas, be Generalinės tarybos, atlieka ir trys tarybos: prekybos prekėmis, prekybos paslaugomis ir su prekyba susijusios intelektualinės nuosavybės teisių tarybos. Jos atlieka joms pavestas Generalinės tarybos funkcijas.

Be to, PPO administruoja susitarimą dėl taisyklių ir tvarkos, reglamen¬tuojančių ginčų sprendimą. 1.1. PPO Dohos daugiašalių derybų raundas

2001 m. lapkričio 9-14 dienomis Dohoje, Katare, vykusioje 4-ojoje PPO Ministrų konferencijoje buvo patvirtinta Ministrų deklaracija ir oficialiai paskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje. Ministrų deklaracija buvo vadovaujamasi kaip derybų planu, organizuojant naujojo derybų raundo darbą. Buvo numatyta, kad naujojo raundo derybos apims tokius klausimus kaip importo muitų sumažinimas, paslaugų rinkos liberalizavimas, prekybos taisyklių, ginčų taisyklių peržiūrėjimas, prekyba ir aplinkosauga ir naujų sričių, tokių kaip prekybos palengvinimas, konkurencija, investicijos, e. komercija ir kt., įtraukimą į PPO darbotvarkę.

Derybų rezultatus buvo numatyta patvirtinti 2003 m. rugsėjo 10-14 d. Meksikoje, Kankune, vykusioje 5-ojoje PPO Ministrų konferencijoje. Tačiau šioje konferencijoje taip ir nepavyko pasiekti konsensuso dėl nesuderinamų PPO šalių narių pozicijų. Po trijų dienų diskusijų, baigiamosios deklaracijos projekto tekstas dar labiau sustiprino priešiškumą tarp „Šiaurės“ ir „Pietų“ ir konferencijos vadovas priėmė sprendimą nutraukti derybas.

Daugiašalės prekybos derybos buvo atnaujintos 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinei tarybai priėmus sprendimą dėl tolesnių PPO daugiašalio derybų raundo principų (“July package” susitarimą).

PPO Generalinės tarybos sprendime patvirtinti derybų dėl žemės ūkio, ne žemės ūkio produktų, prekybos palengvinimo (taisyklių dėl muitinės procedūrų supaprastinimo), prekybos paslaugomis principai. Numatyti derybų principai visiškai atitinka Lietuvos „puolamuosius“ interesus – šiomis derybomis papildomai atverti rinkas lietuviškoms prekėms ir paslaugoms, taip pat supaprastinti muitinės procedūras reguliuojančias taisykles.

Šis PPO susitarimas neprieštarauja Europos Sąjungos (ES), įskaitant Lietuvą, gynybiniams interesams žemės ūkio srityje ir visiškai atitinka dabartinės ES bendrosios žemės ūkio politikos gaires. Šioje srityje numatoma:

a) laipsniškai atsisakyti eksporto subsidijų, kurios ES per pastaruosius metus ryškiai mažėja, taip pat prekybą iškraipančių eksporto kreditų, pagalbos maistu ir valstybės prekybos įmonių taikomų priemonių, kurias naudoja šalys, vienos konkurencingiausių žemės ūkio gamintojų;

b) sumažinti prekybą iškraipančią vidaus paramą, tačiau leidžiant taikyti tiesiogines išmokas socialiniais, kaimo plėtros, aplinkosaugos ir su prekyba nesusijusiais tikslais;

c) rinkos atvėrimo srityje jautriausiems produktams paliekama galimybė mažiau sumažinti muitus nei bendras muitų tarifų mažinimas žemės ūkio produktams.

PPO Generalinė taryba numatė intensyviai tęsti derybas, kad jos būtų baigtos 2005 metais, ir derybų rezultatus patvirtinti 6-ojoje PPO Ministrų konferencijoje, kuri vyks 2005 metų gruodžio mėnesį Honkonge.

2. Pagrindiniai PPO principai

Pasaulės prekybos organizacijos veikla vykdoma, vadovaujantis pagrindiniais principais (žr.2 pav.).

2 pav. Pagrindiniai PPO principai

Trumpai apibūdinsime kiekvieną principą:

Prekyba be diskriminacijos – tai vienas pagrindinių principų, taikomas įvairiose tarptautinio verslo situacijose.

Autarkijos požymiu išgyvendinimas. Šis Pasaulio prekybos organizacijos principas pasmerkia bet kokias autarkijos formas. PPO nuostatai teigia, kad nepriimtinas pirmenybės suteikimas į šalį importuojamiems produktams, nesvarbu, kokio tipo šie produktai būtų: prekės, paslaugos ar intelektualinė nuosavybė. Šis principas yra vienas svarbiausių organizacijos narių įsipareigojimų. Importuotos prekės, sumokėjus mokesčius (muitų, akcizo ir kt.), turi turėti lygiai tokias pačias teises kaip ir šalies viduje pagamintos prekės mokesčių bei teisinio reguliavimo atžvilgiu. Pripažįstant intelektualinės nuosavybės teises, privaloma jų laikytis, nesvarbu, ar jos yra vidaus ar išorės rinkos produktas. Dalinės išimtys daromos tik paslaugų teikimo sferoje dėl jų specifinės prigimties – šalys gali apriboti šios produkcijos importą (eksportą) tik tarpusavio susitarimu.

Skaidrumas. Siekdama didžiausio įmanomo skaidrumo tarptautinėje prekyboje, Pasaulio prekybos organizacija, naudodama Prekybos politikos peržiūros mechanizmą, stengiasi priversti šalis atvirai kovoti pasaulinėje rinkoje. Svarbiausias šio principo reikalavimas — išankstinis perspėjimas apie būsimus šalies veiksmus tarptautiniame versle: tiek prekių, tiek paslaugų bei intelektualinės nuosavybės rinkose. Šis principas perimtas iš GATT, kurio straipsniai traktuoja skaidrumo kontrolę kaip vieną esminių šio susitarimo prievolių ir metodų.

Nuspėjamas ir augantis įėjimas i rinkas. Šis principas paremtas daugybe įvairių aktų, apribojimų ir leidimų, kurie skatina rinkos liberalizavimą ir konkurenciją, o kartu saugumą, bei didina
nuspėti rinkos pokyčius.

Prekybos laisvė. PPO laikosi nuomonės, kad muitai turi būti vienintelė priemonė, siekiant apsaugoti vidaus gamintojus nuo užsienio konkurencijos. Turi būti atsisakyta tokių vidaus rinkos apsaugos būdų kaip netarifiniai apribojimai, kvotos, savanoriški eksporto apribojimai. Be to, muitai turi būti pastovūs ir prognozuojami. Pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacija nepritarė JAV verslui taikomų mokesčių mažinimo planui, kuris, šios organizacijos nuomone, yra neteisėta eksporto subsidija.

Muitų apribojimai. Prekybos saugumas ir prognozavimas pasiekiamas ribojant muitus. Paprastai ribojimas pasireiškia maksimalaus muito nustatymu. Dažnai maksimalus muito dydis nustatomas aukštesnis nei realus. Tai interpretuojama kaip teisėta nuolaida, suteikiama importuotojams. Paprastai tokią muitų politiką taiko besivystančios šalys, kurios siekia stiprinti savo atviros rinkos koncepciją, tačiau dėl visa ko apsidraudžia, kad prireikus galėtų padidinti muitus ir apsaugoti vietinę rinką. Tuo tarpu išsivysčiusios šalys, jaučiančios, jog nacionaliniai verslininkai yra pakankamai stiprūs pasaulinėje rinkoje, rinkos apsaugos poreikio nejaučia ir nustato maksimalią muitų tarifų ribą, lygią esamiems muitų tarifams;

Kvotų draudimas. Importo kvotų nustatymas draudžiamas GATT, kurio funkcijas perėmė PPO aktuose, priimtuose 1994 m. Tačiau numatyta keletas išimčių, kai kvotos gali būti taikomos kaip rinkos apsaugos priemonė silpnos ekonomikos šalyse, kuriose užsienio gamintojų produkcija sudaro grėsmę vietiniams gamintojams.

Dempingo draudimas. Dempingas yra visuotinai pripažįstamas kaip netoleruotina veikla, siekiant išsikovoti rinką. Naudodama dempingą, stipri kompanija gali sėkmingai konkuruoti silpnesnės ekonomikos šalyje, užimti šios šalies rinką ir taip sužlugdyti vietinius gamintojus. Dėl to yra griežtai kontroliuojama tarptautinė prekyba ir, pastebėjus dempingo faktą, imamasi griežtų priemonių, kad taisykles pažeidusi kompanija susilauktų atsakomybės tarpusavio derinimas. Derybos dėl muitų tarifų anksčiau buvo itin palaikomos GATT atstovų. Šiose derybose siekta palaipsniui mažinti muitų tarifus ir taip liberalizuoti rinką. Tačiau dabartiniu metu PPO suvokia, kad muitai turi išlikti kaip vienintelė rinkos apsaugos priemonė, visiškai eliminavus nemuitinius apribojimus. Tokiose srityse kaip žemės ūkis, muitų tarifai turėtų padidėti, atsisakius kitų prekybos apribojimų.

Apsauga nuo kritinio importo. Apsaugos nuo kritulio importo kiekio mechanizmas gali būti pritaikytas esant tokioms importo apimtims, kurios kelia realią grėsmę vidaus produkcijos gamintojams ir daro žalą vidaus ekonomikai.

Kompensacijos dėl muitų didinimo. Susitarimai dėl ribinių muitų paremti tuo, kad nustatomas maksimalus muito tarifas, ir valstybė neturi teisės peržengti šios ribos. Tačiau kartais vidaus situacija priverčia šalį nustatyti tokius muitus, kurie prieštarauja ribinių muitų susitarimams. PPO leidžia tokį veiksmą su sąlyga, kad muitų didinimas peržengiant galimą ribą bus suderintas su visomis suinteresuotomis šalimis. Esant pageidavimui, valstybė, norinti didinti muitus, turi kompensuoti savo partneriams nuostolius, susijusius su muitų didinimu virš leistinų normų. Šis kompensavimas paprastai pasireiškia muitų kitoms prekėms peržiūrėjimu ar atitinkamu muito didinimu kitose šalyse.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2695 žodžiai iš 8742 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.