Aktualumas. Jau klasikinė pedagogika vienais ar kitais aspektais akcentavo pedagogo vaidmenį ugdyme: ugdytojo kūrybiškumą ir sąmoningą pagalbą laisvam vaiko asmenybės formavimuisi (Ž.Ž.Ruso), tėviška meile grįstą norą pažinti ir išplėtoti vaiko prigimtines galias (J.H.Pestalocis), gilų ugdymo prasmės bei ugdytojo paskirties suvokimą (A.Dystervėgas). Šias idėjas gausiai papildė psichologijos teiginiai apie nuolatinį asmenybės tapsmo procesą, t.y. poreikį keistis, augti, tobulėti, siekti prasmės (C.Jungas, A.Maslow, C.Rogers, V.Frankl ir kt.). Tad šiandien pasaulyje ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne žinių perteikimui, bet bendrųjų gebėjimų, kūrybingos asmenybės ugdymui. Todėl labai svarbus tampa savo misiją šiame dinamiškame procese suvokiančio pedagogo rengimas (B.Bitinas, 1998; J.Vaitkevičius, 1998; R.Želvys, 2000; M.Fullan, 1998).
Pedagogų rengimo kaitą Lietuvoje aktualizuoja ne tik švietimo reformos kryptys. Per lėtą pedagogų rengimo pertvarką pažymi ir tarptautinių organizacijų švietimo ekspertai (OECD, 1996, 2000). Dėl demografinės situacijos kitimo tampa akivaizdu, jog mokytojų rengimas šiandien viršija būsimus visuomenės poreikius (Mokytojų rengimo koncepcija. Projektas, 2000). Tarp pedagogų rengimo įstaigų natūraliai kyla konkurencija, nes jau formuojasi nuomonė, jog išlikti ir veikti turėtų tik moderniausią ir kokybiškiausią rengimą užtikrinančios institucijos. Į studentų skaičiaus reguliavimo, institucijų tipo keitimo (kolegijų steigimas), studijų programų kokybės vertinimo darbus jau dabar aktyviai yra įsitraukę pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengėjai.
Pedagogų rengimo klausimai jau gana išsamiai tyrinėti. Pabrėžiama, jog kvalifikuoto mokytojo rengimas įgyja prasmę tik tada, kai vyrauja teigiamas požiūris į mokytojo profesiją (K. Poškus, 1986), kai pedagoginės studijos yra pasirinktos sąmoningai (S.Kregždė, 1988), bei “esant moraliai pačiai būsimojo pedagogo asmenybei” [7, p.25]. Pastebima, kad būsimasis mokytojas – tai pirmiausia asmenybė, todėl tapsmas šios profesijos atstovu prasideda dar bendrojo lavinimo mokykloje. Kitaip sakant, būsimasis pedagogas, rinkdamasis pedagogines studijas, jau turi turėti vienokią ar kitokią pedagogo viziją. Ji ir turėtų lemti, kokia studijų programa ir kokia mokytoją ruošianti institucija bus pasirinkta. Todėl, norėdami numatyti mokytojų rengimo tobulinimo kryptis, siekėme įvertinti ir studentų poreikius bei pedagoginių studijų pasirinkimo motyvus.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokie motyvai paskatino studentus pasirinkti pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą bei studijas VPU.
Tyrimo metodai – anketinė apklausa, duomenų analizė, apibendrinimas.
Tyrimas atliktas 2002 metų lapkričio mėnesį. Jame dalyvavo 170 pradinio ugdymo studijų programą pasirinkusių I – IV kurso studentų. 91 respondentas (53%) yra pasirinkęs dienines, 69 (40%) – neakivaizdines, o 11 (7%) – magistratūros studijas. Apklausoje dalyvavo 165 moterys (97%) ir 5 vyrai (3%). Maždaug pusė tiriamųjų (55 %) tyrimo metu neturėjo pedagoginio darbo stažo.
Tyrime naudota anoniminė anketa, kurioje buvo galima nurodyti priimtiniausius atsakymus arba įrašyti savo teiginį. Išryškėjus kai kuriems skirtumams tarp dienines ir kitas studijų formas (neakivaizdines, neakivaizdines su aukštesniuoju išsilavinimu, magistratūros) pasirinkusių respondentų atsakymų, duomenys aptariami lyginant minėtas grupes (dieninių studijų respondentų atsakymai nurodyti stulpelyje “D”, kitas studijų formas pasirinkusių – “Kiti”).
Tyrimo rezultatai. Organizuojant tyrimą laikytasi nuostatos, kad studijų programa turėtų tik toliau plėtoti bei konkretinti stojančiųjų mokytojo sampratą, viziją [2, p.8-9; 7, p.27). Todėl tiriamiesiems buvo pateikti šie profesijos bei studijų įstaigos pasirinkimo motyvus atskleidžiantys klausimai:
• Kodėl jūs pasirinkote pedagogines studijas ?
• Kodėl Jūs pasirinkote šią aukštąją mokyklą ?
Pedagoginių studijų pasirinkimo motyvai. Studentų buvo klausiama “Kodėl jūs pasirinkote pedagogines studijas?” Buvo prašoma pažymėti ne daugiau kaip du atsakymus. Tyrimas parodė, jog dauguma tiriamųjų pedagogines studijas rinkosi atsižvelgdami į savo polinkius ir pomėgius. Išryškėjo, kad studentams svarbūs du motyvai: net 76% apklaustųjų minėjo motyvą “patinka dirbti su vaikais”, apie 37% – “tikėjausi, kad pasirinkta specialybė užtikrins įdomų darbą”. (Žr. 1 lentelę, 1 diagramą). Šie motyvai panašiai svarbūs tiek stacionarines, tiek kitas studijų formas pasirinkusiems studentams. Dieninių studijų studentai gerokai dažniau minėjo motyvą “paskatino mokytojo pavyzdys”.
1 lentelė
Pedagoginių studijų pasirinkimo motyvai
Motyvai Kiek respondentų paminėjo ? (%)
D Kiti Bendras sk.
1. Patinka dirbti su vaikais 75 76,9 76,0
2. Paskatino mokytojo (mokytojos) pavyzdys 16,3 6,6 11,1
3. Tikėjausi, jog pasirinkta specialybė užtikrins nuolatinį darbą 20 18,7 19,2
4. Tikėjausi, kad pasirinkta specialybė užtikrins įdomų darbą 40 34,1 36,8
5. Tikėjausi , kad pasirinkta specialybė užtikrins gerai mokamą darbą 2,5 1,1 1,8
6. Maniau, kad į pedagoginį universitetą lengviau įstoti 1,25 2,2 1,8
7. Bandžiau stoti į kitą aukštąją mokyklą, bet
nepavyko 0 9,9 5,3
8. Norėjau įgyti aukštojo mokslo diplomą, o profesija man nesvarbi 3,75 12,1 8,2
9. Kita: ………………….. 13,8 14,3 14,0
Neatsakė 6,25 1,1 3,5
Iš viso: 100 100 100
Tyrimas parodė, kad dalis studentų pedagogines studijas rinkosi skatinami “pragmatiškų” motyvų, t.y. tikėjosi, kad pasirinkta specialybė užtikrins nuolatinį darbą (apie 19 % ), norėjo įgyti aukštojo mokslo diplomą (apie 8 %). Beje, ne dieninių studijų klausytojai gerokai dažniau rinkosi studijas “dėl diplomo” bei pripažino šias studijas pasirinkę po to, kai nepavyko įstoti į kitą aukštąją mokyklą.
Anketoje buvo numatyta galimybė nurodyti ir kitus pedagoginių studijų pasirinkimo motyvus (eilutė “kita”). Išryškėjo, kad pasirinkdami pedagogines studijas, studentai neretai siekė įgyvendinti savo vaikystės svajones (atsakymai: “mano svajonių profesija”, “tai buvo sena svajonė”, “nuo vaikystės norėjau būti mokytoja” ir kt.), norėjo tobulinti savo asmenybę (“noras kūrybos ir tobulėjimo”, “norėjau lavintis”, “norėjau įgyti dar vieną specialybę” ir kt.), įgyti gyvenime prireiksiančių žinių ir įgūdžių (“pravers gyvenime”, “padės auklėti savo vaikus”), įgyti aukštąjį pedagoginį išsilavinimą (“patiko profesija, be to norėjau įgyti aukštojo mokslo diplomą”, “esu baigusi VU, o reikia pedagoginio aukštojo išsilavinimo” ir kt.).
Būsimųjų pradinių klasių mokytojų profesijos pasirinkimo motyvus vertinti padėjo ir papildomi duomenys, t.y. atsakymai į klausimą, ar žada studentai dirbti švietimo sistemoje. Tikrai bandyti dirbti švietimo sistemoje yra nusprendę net apie 77 % tiriamųjų. Tikrai nedirbti – tik apie 1 % tiriamųjų (abejoja 20 %). Kadangi dalis ne dieninio skyriaus studentų apklausos metu jau dirbo švietimo įstaigose, jų atsakymuose vyrauja teiginys ”tikrai bandysiu” (plg. Kiti – 81%, D – 72%). Dieninio skyriaus studentai dažniau abejojo (plg. D – 26%, Kiti – 14 %).
Šiandien pedagogas – tai ir kvalifikuotas specialistas, ir nuolat tobulėti siekianti asmenybė. Todėl apie būsimą mokytoją galime spręsti ir pagal tai, kas jį skatina mokytis, siekti geresnių rezultatų. Pateikus šį klausimą būsimiesiems pradinių klasių mokytojams paaiškėjo, kad daugumai jų rūpi ateityje būti gerais specialistais (66 %). Tik nedidelė dalis (7 %) nurodė, kad mokytis juos skatina noras gauti stipendiją. Net 20 % apklaustųjų nurodė kitus mokymosi motyvus: vidinį norą tobulėti (“mėgstu viską atlikti gerai”, “nenoriu būti nemokša”, “malonu, kai esi gerai įvertintas”, “noriu išbandyti savo galimybes, siekti geresnių rezultatų” , “nenoriu švaistyti laiko veltui”, “noriu keisti save”, “noriu kuo daugiau sužinoti” ir kt.), siekti tolimesnių studijų (“noriu studijuoti magistratūroje”, “mintis apie tolimesnes studijas” ir kt.). Beje, studentai ne tik nori būti gerais specialistais, bet ir stengiasi šį siekį įgyvendinti: apie 63 % tiriamųjų savo pastangas studijuoti vertina gerai, o apie 23 % – vidutiniškai. (plg.: Labai gerai savo pastangas studijuojant vertina 6 %, nepatenkinamai –2 %, o blogai – 0,6 % apklaustųjų). Tarp dieninio skyriaus ir kitų studijų respondentų atsakymų į šį klausimą didesnių skirtumų nebuvo.