Praktinė dorovė vadyboje
5 (100%) 1 vote

Praktinė dorovė vadyboje

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………..3

Darbo tikslas…………………………………………………………………………………………………………………..3

Darbo uždaviniai…………………………………………………………………………………………………………….3

1.VADOVO MORALĖ, DOROVĖ…………………………………………………………………………………..4

1.1. Viena sako, kita daro, trečia mano………………………………………………………………………5

1.2. Dora ir elgesys glaudžiai susiję………………………………………………………………………….5

1.2.1. Baimė………………………………………………………………………………………………………5

1.2.2. Gėda………………………………………………………………………………………………………..6

1.2.3. Sąžinė………………………………………………………………………………………………………6

1.3. Moralumo požymis – principingumas…………………………………………………………………6

1.4. Atsakomybės jausmas, kaltė………………………………………………………………………………7

1.5. Vadovo pedagogo bruožai, pedagoginis taktas……………………………………………………..7

1.6. Kasdieninė moralė…………………………………………………………………………………………….8

2. VADOVAVIMAS,PAREMTAS VERTYBĖMIS……………………………………………………………9

3. PRAKTINĖ DOROVĖ VADYBOJE……………………………………………………………………………10

4. MORALINĖ ATSAKOMYBĖ – VIENA IŠ PAGRINDINIŲ DOROVĖS SĄVOKŲ………..12

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..14

LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS……………………………………………………………………………..15

ĮVADAS

Šiame sudėtingame pasaulyje tikrai doras žmogus jaučiasi nejaukiai. Aplinkui tiek daug nusikaltimų ir tiek mažai padorumo, kad dvasingumas bei dora iš esmės yra globalinėje opozicijoje. Taip pat kaip kokia seksualinė mažuma, dorovės aktyvistai jaučiasi savotiška „etine mažuma“. Dar gerai, jeigu jų neišvadina „kvaileliais“ ar kitokiais žeminančiais epitetais. Tačiau nežiūrint visko reikia tik džiaugtis, kad vis randasi žmonių, kurie su mielu noru prisideda prie šio dorovinio aktyvizmo. Ir nėra didelio skirtumo kurioje religijoje, bažnyčioje ar kitokioje grupuotėje moralinis aktyvumas užgimsta bei plėtojasi. Tokie žmonės – moralinės mažumos atstovai -dažnai kalba apie meilę, dvasingumą, kitas etines vertybes. Tai yra nuostabu. Atrodo, kad šis užsiangažavimas juos ženkliai skiria nuo likusios visuomenės dalies, besirūpinančios, berods, tik materialiniu gerbūviu ir valdžia.

Mano darbo tikslas yra plačiau apžvelgti įmonės, organizacijos ar šiaip kokios verslo grupės vadovo dorą , moralę. Ar tai turi praktinės reikšmės darbe?

Darbo uždaviniai:

* išanalizuoti, vieną iš svarbiausių, vadovo asmenybės bruožų – moralę arba, kitaip pavadintume, vadovo dorovę;

* apžvelgti vadovavimą, paremtą vertybėmis;

* praktinė dorovė vadyboje;

* moralinė atsakomybė – viena iš pagrindinių dorovės sąvokų.

1.VADOVO MORALĖ, DOROVĖ

Vadovui be kompetencijos ir kvalifikacijos, valdymo darbui reikalingos ir tam tikros asmeninės, psichologinės savybės. Visų svarbiausia – tai vadovo moralė(dorovė). . Kalbant apie jo asmenines savybes, būtina pabrėžti dvi problemos puses. Viena -paprastesnė – sudaryti sąrašą savybių, kuriomis turėtų pasižymėti tam tikro rango vadovas (žr. lentelę), kita – gerokai sudėtingesnė – nustatyti šias savybes ir jų pagrindu prognozuoti būsimojo vadovo profesinį aktyvumą.

Pagal užimamą vietą valdymo hierarchijoje vadovus įprasta skirstyti į aukščiausio, vidutinio ir žemiausio lygio. Antai pramonės šakos žemiausio lygio vadovai – tai meistrai, barų ir pamainų viršininkai, nedidelių ir vidutinių cechų viršininkai, įmonės valdymo aparato skyrių viršininkai. Vidutinio lygio – didelių cechų viršininkai, įmonės tarnybų vadovai, vidutinių įmonių direktoriai, ministerijų ir žinybų skyrių viršininkai. Aukščiausio lygio – vyriausiųjų valdybų viršininkai, ministerijų ir departamentų vadovai, didelių įmonių direktoriai.

Rusų valdymo specialistas V. Poliakovas knygoje „Karjeros technologija“ (1995) pateikia tokią žmogaus savybių ir pareigybės priklausomybės lentelę:

SUGEBĖJIMAI IR KARJERA

Firmos Versli- Valstybinės Vyriau- Vadybos Mokslo Dėsty-

vadovas ninkas įstaigos siasis konsul- darbuo- tojas

struktūros buhalteris tantas tojas

1 vadovas


Kantrybė X X X 0 X X XX

Nuoširdumas X X 0 0 0 0 XX

Savikontrolė XX XX X XX X X XX

Pedantiškumas X X XX XX X XX X

Valia XX XX X X X X X

Smalsumas X X X X XX XX XX

Intuicija XX XX X X XX XX X

Analitinis

mąstymas X X X XX XX XX X

Lyderio

sugebėjimai XX X XX X 0 0 0

Komuni-

kabilumas XX XX X X X X XX

Savitvarda XX XX X 0 0 x xx

Dėmesys XX XX X XX XX X X

Atmintis X X X XX XX XX XX

Vaizduotė X X 0 0 X XX x

(xx – ypač reikalinga, x – reikalinga, 0 – nebūtina)

Įmonėje ar bendrovėje vadovų priklausymas vienam ar kitam lygiui gali

būti ir kiek kitoks.

Kiekvieno lygio vadovui keliami atitinkami reikalavimai. Vienokie jie linijiniams, kitokie funkciniams vadovams. Pvz., linijiniams vadovams reikalingesnės organizacinės savybės, o funkciniams – kompetentingumas. Tačiau visiems reikalingos moralinės-dorovinės savybės.

Todėl žmogaus moralinių savybių nagrinėjimas ir vertinimas turėtų prasidėti nuo dorovės. Neklaidžiodami dorovės labirintais, aptarsime tik būdingiausius jos bruožus. Dorovė reikalinga kiekvienam žmogui, kiekvienam darbuotojui, nes jis lemia veiklos motyvus. Tačiau dorovė ypač būtina vadovui – kolektyvo lyderiui.

Ilgą laiką sąžiningumas, nepaperkamumas, kuklumas ir kitos vadovo savybės buvo nustumtos į antrą ar trečią vietą ir išreiškiamos beveide, valdiška ir per prievartą visiems brukama formule: moraliai tvirtas.

Kaip galima atskirti dorą nuo nedoro? Kokiomis formomis nedora pasireiškia gyvenime, vadovo kasdienybėje?

Viena pasireiškimo formų, kai žmogus viena sako, kita daro, trečia mano. Kai žodžiai skiriasi nuo darbų, tai akių dūmimas ir parodomieji veiksmai. Taip elgiasi vadovas, kuris lengvai prižada, bet nepadaro, o paskui ieško pasiteisinimo arba savo kaltę mėgina suversti aplinkybėms. Kai reikia atsakyti už žodžius, už neįvykdytus įsipareigojimus, nesibodi apgaulės, pagražinimo, kompromisų.

Kita forma, kai vadovas viena morale vadovaujasi bendraudamas „į viršų“, kita – su pavaldiniais, t.y., kai žmogus pabrėžtinai mandagus, lipšnus su savo vadovais ir šiurkštus, netaktiškas, nejautrus su pavaldiniais.

Trečia „dvigubos moralės“ forma – žmonių skirstymas į „naudingus“ ir „nenaudingus“.

Ir pagaliau ketvirtą formą galima išreikšti Tartiufo žodžiais: „Nusikalti

mas – ne nuodėmė, kai nusikalstama slaptai“. Taigi toks dvilypis žmogus bus

teisus ir sąžiningas tik tam tikromis sąlygomis, tik iki tam tikros ribos, už kurios

ima įgyvendinti savo antrąją programą. Svarbu, kad niekas nežinotų ir

nematytų.

Taigi dora ir elgesys glaudžiai susiję. Spręsdamas žmogus dažnai laviruoja tarp asmeninių ir visuomeninių interesų, būtinybės vadovautis moralės principais. Elgesio logika verčia jį kreiptis į save ir ieškoti atsakymo, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Svarbiausi asmenybės elgesio vidinės kontrolės svertai, reguliuojantys moralę, yra baimė, gėda ir sąžinė.

Baimė. Žmogus dažnai pasielgia vienaip, o ne kitaip ne todėl, kad geras, o todėl, kad bijo būti pasmerktas. Baimė – pirmasis dvasinio brandumo laipsnis. Jeigu žmogus nieko nebijo, tai neaišku, kaip gali pasielgti. Asmenybės raidos istorijoje pirmasis žingsnis formuojant dorovę buvo tam tikrų dalykų draudimas: vedybų, teritorijos, maisto ir kt.

Z. Froidas trimis svarbiausiomis emocijomis laikė meilę, pyktį ir baimę. Baimės jausmas yra ir instinktyvus, biologiškai būdingas visiems gyvūnams. Žmogui jis taip pat genetiškai užprogramuotas, ir visi normalūs žmonės jaučia vienokią ar kitokią baimę. Pagaliau ir religija daugeliu atvejų remiasi dvasiniais draudimais, pragaro, kančių baime ir pan.

Tačiau baimės nulemtas elgesys – ne tikras moralus elgesys. Tai vergo psichologija. Todėl būtinas antrasis, labai svarbus padoraus elgesio kontrolierius – gėda, kai pats individas save smerkia. „Gėda dažnai draudžia tai, ko nedraudžia įstatymas“ (Seneka). „Niekas taip neparodo žmogaus dorovinio tobulumo kaip tai, ko jis gėdijasi ir ko nesigėdi“ (L. Tolstojus). „Dvigubai nusikalsta tas, kuris nesigėdi savo nusikaltimo“ (Publicijus).

Gėdytis galima pažįstamų žmonių, todėl gėda – nedidelių kolektyvų bruožas. Žmogus, patekęs į nepažįstamą aplinką, gali elgtis visai kitaip: „Niekas nesužinos, elgiuosi kaip noriu“. Gėdos jausmo jau nėra (jis labai susilpnėjęs), ir jeigu nejungsime trečiojo moralaus elgesio kontrolieriaus, mūsų nepažįstamasis iš tikro gali pasielgti „kaip nori“.

Trečiasis moralumo pagrindas – sąžinė. Č. Darvinas yra pasakęs, jog visiškai sutinka su nuomone tų rašytojų, kurie tvirtina, kad žmogų nuo gyvulių ryškiausiai skiria… sąžinė. Sąžinė, viena, grindžiama žmogiškuoju orumu (aš žmogus, aš negaliu kitaip), kita vertus, paremta baime ir gėda ne tik prieš artimuosius, bet ir prieš žmogiškumą. Vienas sąžinės brandumo laipsnių yra savikritika. Sąžinės balsas! Be jo negalimas žmonių gyvenimas ir veikla. Č. Darvinas yra pasakęs, jog visiškai sutinka su nuomone tų rašytojų, kurie tvirtina, kad žmogų nuo gyvulių ryškiausiai skiria… sąžinė. Sąžinė, viena, grindžiama žmogiškuoju orumu (aš žmogus, aš negaliu kitaip), kita vertus, paremta baime ir gėda ne tik prieš artimuosius, bet ir prieš žmogiškumą. Vienas sąžinės brandumo laipsnių yra savikritika. Sąžinės
balsas! Be jo negalimas žmonių gyvenimas ir veikla.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1349 žodžiai iš 4292 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.