PRAMONĖS PERVERSMAS
Pirmą kartą sąvoką pavartojo Frydrichas Engelsas 1844 – 1845m. pasirodžiusioje knygoje “Darbininkų klasės padėtis Anglijoje”.
Pramonės perversmas – tai perėjimas nuo rankų darbo prie mašinų, nuo manufaktūrinės gamybos prie fabrikinės. Pramonės perversmas prasidėjo XVIII a. 7 dešimtmetyje ir XIX a. I p. išplito visoje Europoje. Pramonės perversmas visiškai pakeitė pagrindines to meto pramonės šakas – metalurgiją, energetiką ir tektilę. Prasidėjo Anglijoje, nes ji buvo jūrinė valstybė, joje sparčiai augo miestai, plėtėjosi rinkos santykiai, darbo sąlygos buvo labai sunkios.
Pramonės perversmo padariniai:
1. Pritaikius mašinas gamyboje, pradėjo smarkiai vystytis pramonė ir prekyba, o tuo pačiu sparčiau augo seni ir kūrėsi nauji miestai.
2. Augant gamybai, smarkiai praturtėjo fabrikų ir įmonių savininkai, didėjo jų vaidmuo gyvenime – pramonės buržuazija tapo nauju įtakingu visuomenės sluoksniu.
3. Vykstant pramonės perversmui gausėjo samdomų darbininkų, kurių padėtis žymiai pablogėjo:
Labai paplito moterų ir vaikų darbas (jiems įmonės savininkas mokėjo gerokai mažesnį atlyginimą), o dėl to padidėjo nedarbas suaugusių vyrų tarpe;
Darbo laikas buvo neribojamas jokiais įstatymais (12-18 val. per dieną), didėjo darbo įtampa, trumpėjo pertraukos;
Niekas nesirūpino darbo apsauga ir higiena;
Įmonių savininkai savivaliaudavo skirdami darbininkams įvairias baudas ir išmokėdami atlyginimą.
STAMBIOSIOS PRAMONĖS ATSIRADIMO SĄLYGOS
Verslininkai Kapitalas Darbo jėga Technika
Prasigyvenę amatininkai, pirkliai
Pelnas iš kolonijų ir prekybos;
Pajamos iš žemės valdų;
Prekyba vergais;
Valstybinių paskolų palūkanos
Valstiečiai, nuvaryti nuo žemės (dėl aptvėrimų);
Nusigyvenę amatininkai
XVIII a.pr. sukurta verpimo mašina;
1769m. Dž.Vats išrado garo mašiną;
1785m. – E.Kartraitas išrado mechanines audimo stakles;
1814m. – J.Stenfensonas sukūrė garvežį.
1769m. – garo mašina, Dž. Vatas
1767m. – verpimo ratelis, R.Arkraitas
1785m. – audimo staklės, E.Kartraitas
1796m. – skiepai, E.Dženeris
1807m. – garlaivis, Fultonas
1815m. – garvėžys, J.Stefensonas
1825m. – geležinkelio linija, Mančesteris – Liverpulis, 46 km.
1841m. – narkozė
1853m. – požeminis geležinkelis Londone
1856m. – kanalizacija Paryžiuje
VOKIETIJOS IMPERIJOS KŪRIMAS
Istorinė situacija vokiečių žemėse:
1. Suskilus Frankų imperijai, rytų germanų – vokiečių – valdovai perėmė romėniškas tradicijas: jie titulavosi kaizeriais (nuo Galijaus Julijaus Cezario pavardės), o pati valstybė buvo vadinama Šventąją Romos imperija (XV a.pab. – XVI a.pr. ją imta vadinti Šventąją vokeičių tautos Romos imperija arba reichu).
2. XVI a. pradėjo ryškėti reicho irimo požymiai: susidarė apie tris šimtus vokiečių valstybėlių (iš jų didžiausia ir stipriausi buvo Austrijos imperija, valdoma Habsburgų; nuo XVII a.vid. sparčiau stiprėjo Hohencolernų dinastijos valdoma Prūsijos karalystė).
3. Norint užtikrinti sienų neliečiamumą ir vidaus tvarką, vokiečių valstybėlėse buvo sukurta Vokietijos Sąjunga – nepriklausomų valstybių konfederacija, kuriai priklausė 34 monarchijos ir 4 laisvieji miestai ( vadovaujamas vaidmuo teko Autrijai). Tačiau vieningos valstybės vokiečių žemėse vis dėlto nebuvo sukurta.
Vokietijos vienijimosi prielaidos:
Ekonominės: nuo XIX a.pr. vokiečių žemėse ėmė sparčiau vystytis pramonė, plėtojosi geležinkelių tiklas, formavosi vienoda muitų sistema (t.y. tuo pačiu klostėsi vienoda ūkio bazė).
Politinės: valstybės kūrimosi procesą skatino tautinis sąjūdis, prasidėjęs 1848m. revoliucinių įvykių įtakoje, ir atsiradęs vokiečių supratimas, kad reikia vienytis ir kurti vieningą valstybę, sustiprėjęs 6 deš. Pab. vykstant pergalingam Italijos nacionalinio išsivadavimo karui.
Otas for Bismarkas ir jo politika:
Otas fon Bismarkas (1815 – 1898) – Prūsijos vadovas, ypatingai daug nuveikęs vienijant Vokietiją.
1. 1862m. O.Bismarkas tapo Prūsijos ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru.