Prancūzija
5 (100%) 1 vote

Prancūzija



GEOGRAFINË PADËTIS.

Prancûzijos respublika (Republique Francaise) yra valstybë Vakarø Europoje. Vakarinius Prancûzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas – Biskajos álanka; ðiau-

rëje – Lamanðo, Pa de Kalio sàsiauriai; Ðiaurës jûra. Pietinius krantus skalauja Vi –

durþiemio jûra. Prancûzijai priklauso Korsikos sala, esanti Vidurþiemio jûroje ir daug nedideliø saleliø. Prancûzija ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Ðveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija.

TERITORIJOS SUDËTIS, DYDIS.

Prancûzijos sostinë – Paryþius, kuriame gyvena 8,7 mln. gyventojø. Valstybës plotas 544000 . Pagal plotà Prancûzija yra 45 valstybë pasaulyje. Nuo XVIIIa. respublika, dabar prezidentinë respublika. Prezidentas – Þakas Ðirakas. Pagal administraciná – teritoriná suskirstymà Prancûzija yra unitarinë valstybë (administraciniai valstybës vienetai neturi didesnio savarankiðkumo). Teritorija skirstoma á 96 departamentus,o ðie á – komunas.

PRANCÛZIJOS UÞJÛRIO DEPARTAMENTAI IR TERITORIJOS.

Prancûzijos Polinezija (Polinesie Francaise) – salø grupë Ramiojo vandenyno rytuose, Polinezijoje; Prancûzijos valda. Ji apima Draugijos, Markizo, Tuamotaus, Tubuajo ir kitas maþesnes salas. Plotas 4000 . 155 tûkstanèiai gyventojø. Administracinis centras – Papete (Papeete). Èia esanèiame Mururojaus atole yra branduoliniø ginklø bandymø poligonas. Ir ðiomis dienomis Prancûzija èia atlieka branduolinius bandymus, nors ir vyksta ávairûs piketai dël bandymø nutraukimo, taèiau bandymai ir toliau tæsiami.

Gviana (Guyane Francaise) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas). Yra Pietø Amerikos ðiaurës rytuose, prie Atlanto. Vakaruose ribojasi su Surinamu, pietuose ir pietryèiuose su Brazilija. Plotas 91000 . 73,022 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Kajenas (Cayenne).

Gvadelupa (Guadeloupe) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Vest Indijoje. Apima Gvadelupos salà, nedideles Mari Galanto, Dezirado, Ðventøjø, Sen Bartelmi, Pti Tero salas, Sen Marteno salos ðiaurinæ dalá. Plotas 1779 . 328,4 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Bas Teras (Basse Terre).

Martinika (Martinique) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Vest Indijoje, Maþøjø Antilø salø grupëje, Martinikos saloje. Plotas 1100 . Yra 328,566 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Fort de Frans (Forte de France).

Rejunjonas (Reunion) – sala Indijos vandenyne, Maskarenø salyne. Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas). Plotas 2500 . 515,814 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Sen Deni (Saint Denis).

Naujoji Kaledonija (Nouvelle Caledonie) – Prancûzijos valda Ramiojo vandenyno pietvakariuose, Melanezijoje. Susideda ið Naujosios Kaledonijos salos (16,100 tûkst. ), Luajotë, Èesterfyldo salø ir kitø maþesniø. Bendras plotas >19000 . 145,4 tûstanèiai gyventojø. Administracinis centras – Numëja (Noumea).

Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint Pierre et Miquelon) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Atlanto vandenyne, prie Ðiaurës Amerikos rytiniø krantø, á pietus nuo Niûfaudlendo salos. Susideda ið 8 salø, didþiausios – Sen Pjero ir Mikelono. Bendras plotas 242 . Yra 6037 gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Sen Pjeras (Saint Pierre).

Volis ir Futûna (Wallis et Futuna) – salø grupë Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, tarp Fidþio ir Samojos salynø. Prancûzijos uþjûrio teritorija. Plotas 274 . 12408 gyventojø. Administracinis centras – Mata Utus (Mata Utu).

GAMTOS YPATUMAI.

Prancûzijos krantai daugiausia þemi, akumuliaciniai arba lagûniniai; Lamamanðo ir Pa de Kalë sàsiauriø – abraziniai neaukðti, statûs; Kontanteno ir Bretanës pusiasaliø – riasiniai; Vidurþiemio jûroje, á rytus nuo Liono álankos – uolëti (Alpiø atðakos). Didþiausios álankos – Biskajos, Sen Malo, Senos (Atlanto vand.), Liono (Vidurþiemio jûra). Didþiausi pusiasaliai – Bretanës ir Kontanteno.

Reljefas: ~2/3 teritorijos uþima kalvotos lygumos ir þemumos. ~1/7 Prancûzijos ploto uþima Centrinis Masyvas, daugiausia plokðèiakalniø tipo (didþiausias aukðtis 1886 m., t.y. Piuji de Sansi kalnas). Prancûzijos pietryèius uþima Vakarø Alpës, jose, Italijos pasienyje, yra aukðèiausias Europos kalnas Monblanas (4807m.). Valstybës pietuose, pasienyje su Ispanija, yra Pirënø kalnai (aukðèiausia Vinmalio virðûnë(3298)). Vidutinio aukðèio kalnø yra beveik visoje Korsikoje, aukðèiausias kalnas – Mon Sentas (2710m).

Klimatas pereinamojo tipo vidutiniø platumø su vyraujanèia vandenyno átaka; Vidurþiemio jûros pakrantëje, Ronos þemumos pietuose ir Korsikoje- mediteraninis. Alpëse ir Pirënuose ryðkios vertikalinës zonos. Sausio ir vasario mën. vidutinë temperatûra lygumose ir neaukðtuose kalnuose rytuose ir ðiaurës rytuose 1-3*(bûna ðalèiø iki -20*C); pietuose 8 – 10*C . Liepos ir rugpjûèio mën. vidutinë temperatûra ðiaurëje +16 +18*C, pietuose + 23 + 24*C. Daugiausia krituliø (1500 – 2000mm per metus) iðkrinta Alpiø, Pirënø, Vogëzø, Sevenø vakariniuose ðlaituose, maþiausiai (500 – 800mm) – Ronos þemumoje, Vidurþiemio jûros pakrantës rytuose. Krituliø per visus metus
iðkrenta maþdaug tolygiai, iðskyrus Vidurþiemio pajûrá, kur vasara sausa. Dauguma didþiausiø upiø – Sena, Luara, Garona – áteka á Atlanto vandenynà, o Rona áteka á Vidurþiemio jûrà. Ilgiausios Prancûzijos upës:

Luara 1012km

Rona* 812km

Sena 776km

Garona* 650km

Marna 525km

(* dalis teka ne per Prancûzijà)

Didþiausi eþerai yra Alpëse (Þenevos eþero pietinë dalis, Burþe, Anesi).

Miðkai uþima apie 20% Prancûzijos teritorijos. Daugiausia auga lapuoèiø (àþuolø, kaðtonø, bukø, skroblø). Alpëse àþuolynus ir kaðtonø miðkus nuo 700 – 800m keièia bukø, egliø, këniø, puðø miðkai (iki 1600 – 1900m). Pirënø kalnø ðiauriniuose ðlaituose virðutinë miðkø riba siekia 1800 – 2100m. Aukðèiau (Alpëse ir Pirënuose) auga subalpiniai krûmokðniai ir aukðtaþolës pievos, o nuo 2100 – 2300m jau alpinës pievos.

Gyvûnija yra gana gausi. Miðkuose yra barsukø, danieliø, kiðkiø, lapiø, stirnø, ðermuonëliø, tauriøjø elniø, voveriø ir kitø gyvûnø. Aukðtai kalnuose yra alpiniø ðvilpikø, balësiø, kalnø oþkø. Daug paukðèiø: karveliø, kurapkø, strazdø, ðarkø, vanagø ir kt. Upëse yra eðeriø, lydekø, sterkø, upëtakiø.

EKONOMINË IR GEOPOLITINË PADËTIS.

Dabartinë Prancûzijos geopolitinë padëtis ypaè patogi, nes ji yra greta ekonominiu atþvilgiu pirmaujanèiø ðaliø, netoli svarbiausiø Europos naudingøjø iðkasenø telkiniø. Tai yra viena ið labiausiai iðsivysèiusiø ðaliø pasaulyje, turi agrokultûriniø resursø ir didþiuliø moderniø pramonës sektoriø. Èia naudojamos modernios technologijos, o tai duoda ypaè gerø rezultatø. Prancûzijai uþtenka savø agrokultûriniø produktø, todël ji eksportuoja kvieèius ir pieno produktus.

Po Lamanðo sàsiauriu pastatytas tunelis (1994m geguþës mën.), kuris sujungë Prancuzijà ir Didþiàjà Britanijà. Tunelyje árengtas automobiliø kelias ir geleþinkelis.

Prancûzija yra Europos Sàjungos (European Union – 1995m) ir NATO (1949m.) aktyvi narë. Priklauso JTO (1945 m.). Valstybë priklauso didþiajai septyniukei (ketvirta pagal potencialà).

Prancûzija pasaulyje labiausiai þinoma kaip madø ir parfumerijos centras, kaip labai patraukli turistams, menininkams ðalis. Taèiau nereikëtø pamirðti, kad ði valstybë yra labai svarbi ûkiniu bei politiniu atþvilgiu. Prancûzijos gaminiai uþima svarbià vietà pasaulio rinkoje, o Prancûzijos diplomatija yra vertinama pasaulio politikø. Labai didelis Prancûzijos indëlis yra á europinës kultûros raidà.

Lietuvos valstybës santykiai su Prancûzija visada buvo ir dabar yra draugiðki. Prancûzija nebuvo pripaþinusi Lietuvos inkorporavimo á SSRS sudëtá teisëtumo, bet Lietuvos istorijoje iðliko ir XIXa. pradþios Napoleono armijos uþkariavimai Rusijoje, jos pragaiðtingas þygis per Lietuvà.

GAMTINIAI IÐTEKLIAI.

Prancûzijos teritorijoje yra naftos, gamtiniø dujø, urano, volframo, akmens anglies, kalcio druskø, geleþies, aliuminio, polimetalø iðtekliø.

KOMUNIKACIJOS.

Dabar prancûzai naudoja apie 28 100 000 telefonø, 100 -tui gyventojø tenka 48 telefonai; naudoja ~22 800 000 televizoriø, 1000 – èiui gyventojø tenka 406 televizoriai; naudoja ~50 300 000 radio imtuvø, 1000 – èiui gyventojø tenka 896 radio imtuvai. Yra spausdinami 79 dienraðèiai. AM radio bangomis transliuojama 41 radio stotis.

GYVENTOJAI.

1994 metais Prancûzijoje gyveno 57,8 mln gyventojø. Pagal gyventojø skaièiø Prancûzija yra 18 – ta valstybë pasaulyje. Gyventojø tankumas 106 þmonës / . Prancûzijos gyventojai yra pasiskirstæ daugmaþ tolygiai po visà ðalá, bet didesnis jø tankumas yra ðiaurës rytø dalyje, Paryþiaus rajone. Gyventojø daugumà sudaro prancûzai (apie 90%), ávairios etninës grupës – bretonai, flamandai, katalonai, baskai, korsikieèiai. Prancûzijoje yra apie 500 000 þydø. Prancûzija yra viena ið Europos valstybiø, kurià galima pavadinti pasaulio migracijos centru, nes èia daug imigrantø ið buvusiø kolonijø: Alþyro, Libijos ir kitø. 1987m. kûdikiø (iki metø) mirtingumas sudarë 8%.Prancûzø tauta demografiniu atþvilgiu yra pasenusi, vidutinë gyvenimo trukmë 78 metai. Vyrai vidutiniðkai gyvena 74 metus, moterys – 82 metus.

Gyventojø neraðtingumas sudaro 1%, o Lietuvoje – 1,2%. Pagal ðá rodiklá Prancûzija yra tarp 9 ir 23 vietos pasaulyje. Ðalyje dirba apie 24 170 000 gyventojø; tik 9% ekonominiu atþvilgiu aktyviø gyventojø dirba þemës ûkyje, 46% – aptarnavimo sferoje, 45% pramonëje.

Dauguma tikinèiøjø katalikai, apie 800 000 protestantai(daugiausia evangelikai reformatai).

74% prancûzø gyvena miestuose. Didþiausi miestai: sostinë Paryþius (8,7 mln gyventojø), Marselis, Tulûza, Nica, Strasbûras. Strasbûre yra Europos Sàjungos bûstinë. Urbanizacijos lygis gana aukðtas, nes tik 26% gyventojø gyvena kaime.

Þymûs þmonës: Napoleonas Bonapartas – karvedys. Þanas Þakas Ruso – XVIII a. raðytojas, filosofas. V.Hugo – XIXa. raðytojas. A.Diuma (tëvas ir sûnus) – paraðë daug puikiø literatûros klasikos ðedevrø. Þ.Bize – Garsiosios operos “Karmen” autorius. Ð. de Golis – vadovavo “Laisvosios Prancûzijos” judëjimui, 1944 – 46m. vyriausybës vadovas, 1959 – 69m. Prancûzijos
Þiulis Vernas – raðytojas utopistas. Þ. Ivas Kusto – tyrinëtojas, tyrinëja jûros dugnà.

PRAMONË.

Vidutinis ekonomikos augimas 1990 – 92 m. sudarë tik 1,3%, o 1993m. buvo neigiamas (apie 0,5%), t.y. tuo laikotarpiu pramonë neaugo. 1992m. vyriausybës biudþeto deficitas sudarë 3,2% bendro nacionalinio produkto (BNP). BNP sudaro 1033,7 bilijonø JAV doleriø, natûralaus augimo lygis 1,4%. BNP 1 – nam gyventojui 1993m. buvo 22490 JAV doleriø. Realus BNP augimas buvo: 1993m. – (-1,5%), 1994m. – 2,7%, 1995 – 3,1%. Infliacija: 1993m. – 2,2%, 1994m. – 1,8%, 1995m. – 1,9%. Pramonës pradukcija sudaro apie 26% BNP, produkcijos augimas sudaro 1,2%. Importas sudaro 2325 bilijonø JAV doleriø.Importuoja: tepalus, kurà, maðinas ir árengimus, þemës ûkio produkcijà, chemijos pramonës produktus, geleþies ir plieno produkcijà. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 18,9%

Italija 11,6%

Belgija – Liuksemburgas 8,8%

Ispanija 7,9%

Jungtinë karalystë 7,2%

Japonija 4,0%

Eksportas: 209,5 bilijono JAV doleriø. Eksportuoja: mechanizmus ir transporto árengimus, tekstilæ, lëktuvus, chemijos produkcijà, maisto produktus, þemës ûkio produkcijà. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 17,3%

Italija 11,4%

Ispanija 10,3%

Belgija-Liuksemburgas 9,4%

Jungtinë karalystë 9,2%

Japonija 1,9%

Mokëjimø balanso saldas 1987m. buvo – 4088 mln JAV doleriø. Valiutiniai rezervai sudaro 72 675 mln JAV doleriø.

Valiutos kursai. Prancûzijos piniginis vienetas – Prancûzijos frankas. Vienas JAV doleris – 6,0107 franko – 1987m.

– 5,9569 1988m.

– 6,3801 1989m.

– 5,4453 1990m.

– 5,6421 1991m.

– 5,3801 1992m. sausio mën.

1996 m. pavasará Prancûzijos frankas buvo lygus 0,79 lito. Ðiuo metu vienas Prancûzijos frankas lygus 0,76 lito.

Pramonë yra ugdoma visoje Prancûzijoje, bet svarbiausia pramonës ðaka- maðinø gamyba. Þaliavas ðiai pramonës ðakai tiekia metalurgija. Pagrindinis juodosios meta-lurgijos centras yra Elzasas ir Lotaringija.

Pramonë: plienas, ávairûs mechanizmai, cheminës medþiagos, automobiliai, (apie

90% gamina “Renault” ir “Peugeot-Citroen” kompanijos), metalurgija, lëktuvai, elektronika, kalnakasyba, tekstilë, maisto pramonë ir turizmas.

Pagal elektros energijos gamybà, Prancûzija yra septintoje vietoje, pagamina virð 400 milijardø kwh per metus. Pagal iðlydyto plieno kieká ji yra aðtuntoje vietoje, o iðlydo virð 20 mln tonø per metus. Prancûzija yra ketvirtoje vietoje (po Japonijos,

JAV, Vokietijos) pagal pagaminamø automobiliø kieká. Ji pagamina virð 3 mln automobiliø per metus. Pagal mësos gamybà ji yra 4 -oje vietoje (po JAV, Kinijos, Rusijos), pagamina virð 6 mln tonø per metus. Ðaliai svarbi chemijos pramonës ðaka,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1797 žodžiai iš 5897 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.