Prancuzija1
5 (100%) 1 vote

Prancuzija1

Įvadas 3

Trumpai apie Prancūziją 4

Geografinės aplinkos aprašymas 5

Geografinė padėtis 5

Klimatas 5

Gamta 6

Kultūra 7

Bažnyčia ir architektūra 7

Menas 8

Prancūzijos ekonomika 9

Prancūzijos ekonomika 10

Ekonomikos sektoriai 10

Pramonė 10

Energetika 10

Turizmas 10

Ūkis 11

Transportas 12

Naudingosios iškasenos 12

Teisė 14

Papročių ir rašytinės teisės sritys 14

Teisinis turtinių santykių reguliavimas 15

Prancūzijos teisė 15

Didžiosios Prancūzijos revoliucijos teisė 15

1804 m. civilinis kodeksas 17

Svarbiausi civilinės teisės principai ir institutai 19

1804 m. Prancūzų civilinis kodeksas šiuolaikinėje Prancūzijoje ir už jos ribų 22

Išvados 24

Literatūros sąrašas: 25

Įvadas

Prancūzija – neabejotinai viena didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos valstybių. Ši vakarų Europos šalis turi labiausiai žavinčios ir viliojančios turistus pasaulyje vietos titulą. Kiekviena epocha paliko joje savo pėdsaką. Šalies sostinė Paryžius – pasaulio kultūros ir mados centras. Prancūzijoje rasime nesuskaičiuojamą galybę architektūros paminklų – nuo romantizmo iki modernizmo šedevrų. Monmartas – buvęs bohemiškas Paryžiaus rajonas, žavintis jaukiomis siauromis gatvelėmis ir aveniu. Defansas – „ateities miestas“, arba prancūziškoji Amerika, pribloškiantis įspūdingų formų stiklo ir plieno konstrukcijomis. Retas atsispiria Versalio – „karaliaus Saulės“ rezidencijos – kerams, o mažųjų svajonės išsipildo Eurodisneilende. Prancūzija – tai triukšmingos gatvės. Šaligatviai vakarais virsta tiesiog lauko teatrais. O kur dar nacionalinė virtuvė ir galybė nepakartojamo vyno rūšių. Šioje šalyje kiekvienas gali surasti ką nors ypatinga: istorijos, meno, triukšmingo naktinio gyvenimo, nepakartojamo sūrio ar tiesiog ypatingos dvasios meilės mieste Paryžiuje.

Tikras prancūzas – tai mėgėjas laisvai gyventi. Tokį įvaizdį suformuoja tiek prancūziškas temperamentas, tiek daugelyje knygų aprašyti Napoleono, Žorž Sand ir kitų žymių veikėjų bei menininkų meilės romanai. Tikro prancūzo kredo – menas gyventi ir iš gyvenimo gauti kuo daugiau malonumų. Prancūzams kiekviena diena yra šventė. Verta apsilankyti šioje šalyje ir įsitikinti, kad tai – neginčijama tiesa.

Trumpai apie Prancūziją

Daugiau kaip prieš 2000 metų dabartinės Prancūzijos žemėse įsikūrė gentys, kurias graikai vadino keltais, o romėnai – galais. Kaip tik galai ir sudarė prancūzų tautos pamatą, o jų kraštas senovėje vadinosi Galija. I a. Galiją užkariavo romėnai ir valdė ją penkis šimtmečius. Per tokį ilgą laiką galai ir romėnai, jų papročiai ir kultūra susimaišė, Galijoje įsivyravo lotynų kalba. Vėliau į Galiją veržėsi gretimos germanų gentys, bet galiausiai ją VI a. užkariavo frankai, atėję iš šiaurės. Dabartinės Prancūzijos teritorija tapo Frankų valstybės centru, taigi frankai davė vardą tautai ir šaliai. Kalba, kuri formavosi lotynų kalbos pagrindu, vakarų frankų gyvenamoje dabartinės Prancūzijos teritorijoje vadinosi romanų. Tarp rytų frankų įsigalėjo germanų kalba. Frankų gyvenamas kraštas tuo laiku neturėjo nuolatinių ribų, buvo suskilęs į daugelį karalysčių ir kunigaikštysčių.

XII—XIII a. vyko Prancūzijos žemių savanoriškas ir priverstinis vienijimas. Bet netrukus kilo Šimtametis karas (1337m.-1453m.) su Anglija. Šiaurės Prancūzijos žemės buvo užkariautos. Prancūzai priešinosi. Sukilėlius suvienijo valstietė mergina Žana d’Ark, kurios drąsa ir išradingumas padėjo pasiekti pergalę.

Prancūzijos vienijimasis baigėsi XV a., o XVI a. krašto istorijoje išliko kaip Renesanso arba Atgimimo laikotarpis. Karaliaus Liudviko XIV valdoma Prancūzija buvo stipriausia Europos valstybė – joje klestėjo amatai, mokslas, menai. Vėliau atėjo nuosmukio laikai.

Prancūzijos, ir ne tik jos, istorijai itin reikšmingas 1789 m. liepos mėnuo. Sukilusiems paryžiečiams paėmus Bastilijos tvirtovę prasidėjo Didžioji prancūzų revoliucija, Prancūzija paskelbta respublika. Iš tų laikų mus pasiekė šūkiai “Laisvė, lygybė, brolybė!”, “Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija”. Atėjus į valdžią Napoleonui Bonapartui, Prancūzija buvo paskelbta imperija. Napoleonas užkariavo didžiąją dalį Europos (1804m.-1814m.), bet netrukus imperija žlugo.

XIX a. Prancūzijos istorijoje – svetimų žemių užkariavimo laikotarpis. Iki Pirmojo Pasaulinio karo Prancūzija buvo antroji pasaulyje po Anglijos, turimų kolonijų skaičiumi Afrikoje, Azijoje, Okeanijoje. Per Antrąjį Pasaulinį karą Prancūzija buvo okupuota, o po karo jos kolonijos viena po kitos išsikovojo nepriklausomybę.

Dabar Prancūzija ima vaidinti vis svarbesnį vaidmenį Europos vienijimosi ir Europos Sąjungos kūrimo procese. Rytų Prancūzijos miestas Strasbūras yra Europos Parlamento sostinė.Geografinės aplinkos aprašymas

Geografinė padėtis

Prancūzijos Respublika, pavadinimas “France” kilo iš germanų genčių frankų, (Republique Francais) yra valstybė vakarų Europoje. Prancūzijos plotas – 0,54 mln. km2, kartu su užjūrio teritorijomis – 0,63 mln. km2. Prancūzijos dalis proc. pagal: teritorijos dydį 0,37; gyventojų skaičių 1,04; bendrąjį produktą 5,56; eksportą 6,45. Vakarinius Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas – Biskajos įlanka, šiaurėje –
Lamanšo, Pa De Kalio sąsiauriai, Šiaurės jūra (2500km.), Pietinius krantus skalauja Viduržemio jūra (625km.). Prancūzijai priklauso Korsikos sala, esanti Viduržemio jūroje, ir dar daug šalia esančių nedidelių salelių. Pajūriai yra 2400 km ilgio, bet Prancūzija turi nedaug saugių natūralių uostų. Prancūzija yra tarp kitų didelių Europos valstybių: Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos. Geografinės padėties patogumas jai padėjo jau ankstyvaisiais viduramžiais išaugti į pirmaeilę, ar net vadovaujančią, ypač kultūrinio gyvenimo srity, valstybę, nes jos gyventojams lengvai buvo prieinami germanų, anglosaksų, ir romanų kultūriniai laimėjimai. Išilgai Prancūzijos vyko įvairių tautų judėjimas; Iš pasilikusių tų tautų jos teritorijoje susiformavo dabartinė prancūzų tauta. („Lietuvos enciklopedija“, 440 psl.).

Klimatas

Klimatas priklauso nuo geografinės padėties. Pietų Provanso, Languedoco ir Ronos slėnio ligi Montelimaro klimatas yra Viduržemio jūros tipo su šiltomis žiemomis (sausio vidutinė temperatūra – 6°C) ir karštomis vasaromis (liepos vidutinė temperatūra – 22°C). Kritulių ten daugiausia iškrinta rudenį (500-700mm per metus). Būdingas šiai zonai augalas yra alyvmedis. Visur kitur, išskyrus Centrinį masyvą, vyrauja atlantinio tipo klimatas su nešaltomis žiemomis. Daugiausia kritulių (per metus 1000mm) iškrenta šiaurės pajūrio zonoje – Bretanėje. Paryžiaus baseinas gauna 500-600 mm. Dėl švelnaus klimato Bretanėje išsilaiko žiemą lauke figos ir mirtos. (Lietuvos enciklopedija, 442-443 psl.).

Gamta

Prancūzijos kraštovaizdis yra labai įvairus. Prancūzai sako, jog jų šalis yra tarytum Europos modelis. Šiam kraštui būdingos visos trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytos lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni raukšliniai kalnai.

Prancūzijoje yra didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusė krašto ploto užima žemesnės kaip 200m. virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose apie 20% ploto yra aukščiau nei 500m. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos iki Pirėnų kalnų. Didžiausia jų – Paryžiaus baseinas. Vakaruose plyti Luaros, o pietvakariuose – Garonos žemuma. Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos-Sonos žemuma ir Langedoko lyguma. Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Iškasus kanalus ir nusausinus didelius plotus, buvo išnaikinta pražūtinga liga – maliarija. Dabar ten turizmo ir poilsio zona. Pietryčiuose yra aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500-4000 m. Savojos Alpės, kurių smailos snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje. Aukščiausias Europos taškas — Monblanas (4807m. aukščio) yra Prancūzijos ir Italijos pasienyje. Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai.

Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo, Prancūzijos upių tinklas tankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvo pavidalo upių žiotis. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui. Ilgiausia yra Luara (1020km.), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teak didžiausia šiaurės upė – Sena (780 km.), o vandeningiausia Prancūzijos upė yra Rona, vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji jos intakai surenka gausius kritulių vandenis. Ronoje slypi beveik pusė krašto hidroenergijos atsargų. Daugelis Prancūzijos upių tinka laivybai ir tam yra aktyviai naudojamos. Jos sujungtos kanalais, tad iš jų upių-jūrų tipo laivais galima patekti į aplinkines jūras. Ežerų Prancūzijoje nedaug. Didžiausi telkšo Alpėse – Buržė (45 km2), Anesi, bei Šveicarijos pasienyje yra gilus Ženevos ežeras. („Lietuvos enciklopedija“, 440-443 psl.).Kultūra

Bažnyčia ir architektūra

Viduramžiai. Ir smailioji arka ir langas rožė atsirado šiauriniame Paryžiaus priemiestyje St-Denis bazilikoje, kur palaidota dauguma prancūzų karalių ir karalienių. Tai buvo pirmasi gotikinis pastatas, ir čia paplito gotikos stilius. Gražiausia gotikinė bažnyčia Paryžiuje- miesto katedra Notre-Dame, aukščiausia ir įspūdingiausia iš senųjų prancūzų katedrų. Ją statyti 1163 m. pradėjo vyskupas Maurice`as de Sully, o kitame šimtmetyje baigė architektai Jeanas de Chelles`is ir Pierre`as de Montreulis, kurie pristatė skersines navas nuostabiais peršviečiamais langais rožėmis. Montreuilio šedevras- Liudviko IX viduramžių rūmų dviaukštė koplyčia, Sainte-Chapelle. Ji buvo pastatyta Kristaus erškėčių vainikui saugoti.

Renesansas. Italų Renesansas užvaldė Prancūziją XVI a. Čia atsirado savitas architektūrinis stilius- tiksli klasikinė detalė ir milžiniškos gotikinės proporcijos suformavo negryna, bet patrauklų mišinį, pavadintą “prancūzų renesansu”. Geriausias pavyzdys Paryžiuje – St-Etienne-du-Mont bažnyčia, kurios interjeras primena erdvią ir šviesią baziliką.

Barokas ir Klasicizmas. XVII amžiuje, kai Paryžius plėtėsi valdant Liudvikui XIII ir jo sūnui Liudvikui XVI, mieste klestėjo bažnyčiosir vienuolynai. Italų baroko stilius pirmiausia pasirodė didingame St-Protais fasade. Stilius buvo sušvelnintas, kad atitiktų prancūzų skonį ir Švietimo epochos racionalumą. Taip atsirado harmoningas ir monumentalus klasicizmas, įkūnytas kolonų ir kupolų. Vienas iš pavyzdžių – Chapelle de la Sorbonne, kurią kardinolui
Richelieu 1642 m. užbaigė Jacques`as Lemercier. Didesnė, puošnesnė , su ištapytu kupolu yra Francois Mansart`o pastatyta Val-de-Grace vienuolyne bažnyčia, skirta Karaliaus Saulės gimimui. Tikras šio laikotarpio brangakmenis- Dome bažnyčia su didžiuliu paauksuotu kupolu.

Neoklasicizmas. Nuo XVIII a. vidurio ir dar ilgokai XIX amžiuje Prancūziją buvo apėmusi antikinių dalykų manija. Pompėjų kasinėjimai ir italų architekto Andrea Palladio įtaka suformavo architektų kartą, kurie žavėjosi kolonomis, geometrija ir inžinerija.

Antroji imperija ir modernas. Čia istorinės detalės jungiamos su moderniomis geležinėmis kolonomis ir sijomis aukštoje vidaus erdvėje. XIX a. kaip religinis iššūkis, buvo pastatyta didžiulė Sarce-Coeur bazilika. Modernus islamo architektūros perlas Mosquee de Paris (Paryžiaus mečetė) – patrauklus XX a. trečio dešimtmečio ispanų- maurų stiliaus pastatas. Jis turi didelį vidinį kiemelį kaip Alhambroje, eukalipto bei kedro dirbinių ir fontaną.

Menas

Prancūzijoje išliko vėlyvojo paleolito paminklų (Lasko urvo piešinių, Orinjako kultūros, Soliutrė kultūros, Madleno kultūros statulėlių, raižytų akmenų), piešinių (Mas d`Azilyje), neolito megalitų (Bretanėje, Korsikoje), virvelinės keramikos kultūros reliktų, žalvario amžiaus megalitų, keramikos, ginklų, papuošalų, geležies amžiaus figurėlių… Nuo V a. pradėjp klostytis preromaninė dailė (V-VII a. paplito Merovingų, VIII-IX Karolingų menas). XI-XII a. paplito romaninis stilius. Pastatus papuošė skulptorių dekoras, freskos. Buvo paplitusi miniatiūrų tapyba, grindžiama Karolingų meno, bizantinio stiliaus, arabų kultūros tradicijomis.

XII a. II pusėje Š. Prancūzijoje susiformavo gotika ir dominavo iki XVI a. Pastatai buvo gausiai puošiami vitražais. Mene atsirado daugiau įmantrumo, puošnumo, dekoratyvinių elementų. Gotikinius kulto pastatus puošta skulptūromis, reljefais, vitražais. Iš pradžių gotikos skulptūra buvo idealizuota, formos sustingusios; XIII a. figūrų judesiai dinamiškesni, natūralesni, žmogaus psichologinė charakteristika labiau individualizuota. XIV a. susiformavo stalo pavidalo antkapio su gulinčią mirusiojo skulptūra tipas. XII a. vid. Sen Deni susidarė vitražų kompozicinė schema, ikonografija. XIII a. I pusės vitražams būdinga intensyvios, ryškios spalvos, medalioninė kompozicija. II pusėje vitražuose atsirado architektūrinių motyvų, jų spalvos šviesesnės. XVa. vitražai panašūs į tapytus paveikslus, prarado dekoratyvumą. Miniatiūrose atsirado peizažo motyvų, erdvinių faktų. Nutapyta ankstyvieji molbertinės tapybos kūriniai, portretai.

XV a. II pusėje pradėjo klostytis savitas, itin dekoratyvus prancūziškas renesanso stilius, pasižymintis italų brandžiojo renesanso, manierizmo formų ir prancūzų vėlyvosios gotikos elementų darna. Skulptūra įgavo manierizmo bruožų. Grafikos kūriniuose atsirado šviesšešėlių, perspektyvos pradmenų.

XVIII a. II pusėje paplito šviečiamasis klasicizmas. Susidarė peizažinio parko tipas, ypač suklestėjo įvairios technikos grafika. Taikomojoje dailėje paplito ampyras. Pastatyta triumfo arkų, memorialinių kolonų su statulomis. Sukurta dekoratyvinės dailės dirbinių.

XIX a. ypač suklestėjo tapyba. Susiklostė naujos tapybos kryptys (romantizmas, realizmas, impresionizmas, postimpresionizmas). Dailėje svarbią vietą užėmė socialinės, politinės tematikos grafika.

XX a. paplito modernas. Tapybai būdinga krypčių įvairovė ir greita jų kaita.

Prancūzijos ekonomika

Pagal BVP, kuris sudaro 1,7 milijardo eurų, Prancūzija yra penktoji pagal ekonominį lygį pasaulyje. Pagal Pasaulinio Banko ir IMF skaičiavimus, Prancūzija yra trečia pagal dydį Europoje po Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Ji turi pakankamai turtingus išteklius žemdirbystei, didelį pramonės pamatą ir gerai kvalifikuota darbo jėgą. Veiklus paslaugų sektorius sudaro vis labiau didina bendruosius ekonomikos išteklius (72% 1997 metais). Bendras vidaus produktas (BVP) išaugo vidutiniškai 2% tarp 1994 ir 1998 su 3% pasiektu rekordu 2000-siais. Inertiškas BVP augimas, didelis nedarbingumas, prekybos deficitas apibudina Prancūzijos ekonomika kaip negaluojančią po globalinio ekonomikos nuosmukio.

Ekonomikos sektoriai

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2208 žodžiai iš 7112 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.